Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-11-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-898-53-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-25
Bylos Nr.
1A-898-53-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alvyra Ona Kvaraciejūtė (pirm.), Virginija Švedienė, Zenonas Birštonas
Nuteistasis
A. R., V. S.
Advokatai
Romualdas Drakšas
NuorašasPranešėja A.Kvaraciejūtė Baudžiamoji byla Nr. 1A-898/09Teisėja P.Karvelis Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.2.18.10; 2.1.7.;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Alvyros Onos Kvaraciejūtės,

teisėjų Virginijos Švedienės, Zenono Birštono,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,gynėjams advokatams Loretai Guižauskienei, Romualdui Drakšui,nuteistajai A. R. ,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios A. R. ir jos gynėjo advokato Romualdo Drakšo ir nuteistojo V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo

V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda;

A. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Į bausmės dydį įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2006-07-31 iki 2008-08-01 ir A. R. paskirta galutinė bausmė – 13 MGL (1690 Lt) dydžio bauda.

Remiantis LR BK 67 str . 2 d. 5 p., 72 str. 2 d. 2 p. konfiskuoti 2006-07-08 UAB „C.G.“ darbų atlikimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti 32200 Lt.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent:

jis, būdamas UAB "C. G. ", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2004-04-20 įregistruotos Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale adresu: (duomenys neskelbtini), vykdančios veiklą adresu: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis 2001 11 06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostata - "Atsakomybė už buhalterinės apskaitos organizavimą", būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001 11 06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio - "Reikalavimai apskaitos informacijai" nuostatas, numatančias, kad apskaitą privaloma tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio - "Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas" nuostatas, numatančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, pažeisdamas to paties įstatymo 12 str. - "Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas" nuostatas, numatančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, o taip pat pažeisdamas to paties įstatymo 16 str. - "Apskaitos registrai" nuostatas, numatančias, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, tyčia, suvokdamas, kad jo veiksmais bus sutrukdyta nustatyti realius bendrovės ūkinės ir komercinės veiklos rezultatus, išmokėjo įmonės darbuotojams papildomą darbo užmokestį, nefiksuojant šių operacijų buhalterinėje apskaitoje, t.y. laikotarpyje nuo 2005-01-01 iki 2006-07-28 nurodydavo UAB "C. G. " buhalterei A. R. paskirstyti atskiromis piniginėmis sumomis įmonės darbuotojams išmokėtinus grynuosius pinigus, kuriuos pagal pastarosios paruoštus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius išmokėjo įmonės darbuotojams kaip papildomą darbo užmokestį, viso per minėtą laikotarpį - 152 400 Lt, ir šių mokėjimų fiksavimo įmonės buhalterinėje apskaitoje neorganizavo, o taip pat 2006-07-28 UAB "C. G. " darbų atlikimo vietoje -statomame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip papildomą darbo užmokestį siekė išmokėti A. R. paruoštus ir į atskirus paketus supakuotus 32 200 litų, kurie nebuvo išmokėti šiuos veiksmus nutraukus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus pareigūnams, ir tokiu būdu minėtu laikotarpiu išmokėjus apskaitoje nefiksuotą darbo užmokestį, pažeidė:

2004-11-04 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. DC-2535 7 straipsnio 4 dalies nuostatą - „Socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius", nebuvo sumokėta socialinio draudimo įmokų-79 443 Lt,

2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatą- „nuolatinis Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo numatytą mokestį", į biudžetą nebuvo sumokėta gyventojų pajamų mokesčio - 74 082 Lt,

2000-09-12 Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 (2004-11-04 įstatymo Nr. IX-2538 ir 2006-03-23 įstatymo Nr. X-519 redakcija) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą- „Garantinio fondo lėšas sudaro įmonių įmokos - 0,2 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos), į Garantinį fondą nebuvo sumokėta 467 Lt įmokų.

Tokiu būdu V. S. laikotarpyje nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. liepos 28 d., tyčia UAB „C. G. " buhalterinėje apskaitoje neapskaitė dalies įvykusių finansinių operacijų bei patirtų išlaidų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB "C. G. " veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2006-07-28.

Šiais veiksmais V. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str.1d.

A. R. buvo nuteista už tai, kad apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent:

ji, būdama UAB "C. G. " vyr. buhaltere, vadovaujantis 2001 11 06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio nuostata - „Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) .... atsako už buhalterinių įrašų teisingumą", būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, pažeisdama 2001 11 06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 6 straipsnio - "Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas" nuostatas, numatančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, pažeisdama to paties įstatymo 12 straipsnio -"Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas" nuostatas, numatančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, pažeisdama to paties įstatymo 16 straipsnio -"Apskaitos registrai" nuostatas, numatančias, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, o taip pat pažeisdama LR Vyriausybės 2000 02 17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų "Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 4 punkto nuostatas, numatančias, kad įmonės kasa pinigus iš kasos išmoka pagal kasos išlaidų orderį, ir 16 punkto nuostatas, numatančias, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, tyčia, suvokdama, kad jos veiksmais bus sutrukdyta nustatyti realius bendrovės ūkinės ir komercinės veiklos rezultatus, laikotarpyje nuo 2005-01-01 iki 2006-07-28, žinodama, kad pinigų išmokėjimas įmonės buhalterinėje apskaitoje nebus fiksuojamas, UAB „C. G. " direktoriaus V. S. nurodymu paskirstydavo atskiromis sumomis įmonės darbuotojams išmokėtinus grynuosius pinigus ir savo iniciatyva paruošdavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, pagal kuriuos įmonės darbuotojams buvo išmokėtas papildomas darbo užmokestis, viso per minėtą laikotarpį - 152 400 Lt, kuris nebuvo užfiksuotas buhalterinėje apskaitoje, o taip pat 2006-07-28 į atskirus paketus supakavo 32 200 litų, kuriuos pagal jos paruoštą darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį 2006-07-28 UAB "C. G. " darbų atlikimo vietoje - statomame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo siekta išmokėti kaip papildomą darbo užmokestį, kuris nebuvo išmokėtas šiuos veiksmus nutraukus FNTT prie LR VRM Vilniaus apskrities skyriaus pareigūnams, ir tokiu būdu minėtu laikotarpiu išmokėjus apskaitoje nefiksuotą darbo užmokestį, pažeidžiant:

2004-11-04 LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. DC-2535 7 straipsnio 4 dalies nuostatą nebuvo sumokėta socialinio draudimo įmokų - 79 443 Lt,

2002-07-02 LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatą į biudžetą nebuvo sumokėta gyventojų pajamų mokesčio - 74 082 Lt,

2000-09-12 Lietuvos Respublikos Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-I926 (2004-11-04 įstatymo Nr. IX-2538 ir 2006-03-23 įstatymo Nr. X-519 redakcija) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą į Garantinį fondą nebuvo sumokėta 467 Lt įmokų.

Tokiu būdu A. R. , laikotarpyje nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2006 m. liepos 28 d., tyčia UAB „C. G. " buhalterinėje apskaitoje neapskaitė dalies įvykusių finansinių operacijų bei patirtų išlaidų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB "C. G. " veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2006-07-28.

Šiais veiksmais A. R. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str.1d.

Skunduose nuteistoji A. R. ir jos gynėjas advokatas Romualdas Drakšas bei nuteistasis V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendį ir nuteistuosius išteisinti.

Nuteistoji A. R. ir jos gynėjas, nesutikdami su skundžiamu nuosprendžiu, nurodo, kad teismas, konstatuodamas nusikalstamos veikos padarymo faktą, turi įvertinti ir ištirti, ar tikrai yra visi būtini nusikaltimo sudėties elementai – objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Pažymi, kad asmens nuteisimas, remiantis iš esmės jo paties parodymais, tuo labiau, kuriuos jis vėliau keitė ar kurių atsisakė, prieštarauja tiek baudžiamosios teisės teorijai, tiek teismų praktikai, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Apeliantų teigimu, už apskaitoje esančius galutinius duomenis ir jos tvarkymą yra atsakingas vyriausiasis buhalteris, kuriuo nusikalstamos veikos padarymo metu buvo L. O. . Tuo tarpu A. R. galėjo atlikti tik paprastas technines operacijas – apskaičiuoti, įrašyti duomenis į pirminius apskaitos dokumentus ir panašiai. Ji negali atsakyti už tai, kas pateikiama finansų institucijoms pagal ką sprendžiama apie galimybę nustatyti asmens (įmonės) veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Todėl apeliantai daro išvadą, kad A. R. negali būti BK 222 str. 1 d. subjektu. Taip pat nurodo, kad A. R. veiksmuose nebuvo tyčios apgaulingai tvarkyti apskaitą. Pažymi, kad A. R. žinojo, jog pinigai, kurie buvo mokami darbininkams, yra asmeniniai V. S. pinigai; ji suprato, kad, po to kai V. S. pinigus pasiskolino iš įmonės, šios piniginės lėšos nebeturi nieko bendro su įmonės apskaita ir tai, kas toliau su jomis daroma neturi jokios įtakos įmonės finansinei atskaitomybei, įmonės veiklos, jos turto ar nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ar struktūros nustatymui. Todėl nuteistoji ir jos gynėjas daro išvadą, jog šios aplinkybės rodo, kad A. R. veiksmuose nėra būtino nusikaltimo sudėties elemento – tyčios. Taip pat apeliantai teigia, kad būtina nustatyti dėl nusikaltimo atsiradusių pasekmių faktą, t.y. reikia nustatyti, jog V. S. mokami darbininkams papildomi pinigai nebuvo įtraukiami į įmonės apskaitą. Pažymi, kad viso proceso metu buvo aišku, kad inkriminuotos piniginės lėšos yra įtrauktos į įmonės apskaitą ir užfiksuotos kaip direktoriaus pasiskolintos lėšos. Kas rodo, kad įmonės apskaita buvo tvarkinga, joje buvo įtrauktos ir užfiksuotos visos V. S. pasiskolintos piniginės lėšos ir jokios LR BK 222 str. 1 d. numatytos pasekmės nekilo. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nuteistoji A. R. ir jos gynėjas mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai ir neteisėtai A. R. veiką kvalifikavo pagal LR BK 222 str. 1 d.

Skunde nuteistasis V. S. išdėsto analogiškus argumentus, nurodytus nuteistosios A. R. ir jos gynėjo apeliaciniame skunde, dėl to, kad teismas, konstatuodamas nusikalstamos veikos padarymo faktą, turi įvertinti ir ištirti, ar tikrai yra visi būtini nusikaltimo sudėties elementai – objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Pažymi, kad teismas neįvertino ir neaptarė nė vieno gynybos pateikto argumento. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantys kasos dokumentai patvirtina, jog jis skolinosi iš įmonės pinigines lėšas ir tai neturi jokios įtakos įmonės veiklos, jos turto ar nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ar struktūros nustatymui. Pasak apeliantą, įvertinus visą bylos medžiagą darytina išvada, kad įmonės apskaita buvo tvarkinga, apskaitoje buvo įtrauktos ir užfiksuotos visos jo pasiskolintos piniginės lėšos, jokios LR BK 222 str. 1 d. numatytos pasekmės nekilo. Todėl V. S. yra įsitikinęs, kad jis nepagrįstai ir neteisėtai pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji, gynėjai prašė skundus patenkinti, prokuroras - skundus atmesti.

Nuteistosios A. R. ir jos gynėjo advokato Romualdo Drakšo bei nuteistojo V. S. apeliaciniai skundai atmestini.

Nors teisiamojo posėdžio metu nuteistieji A. R. ir V. S. neigė padarę inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau jų kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais: nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų parodymais, kratos protokoluose, specialisto išvadoje, kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotais duomenimis.

Nuteistieji A. R. ir V. S. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino apgaulingai tvarkę UAB „C. G.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už 2005 metus ir 2006-01-01 – 2006-07-28 laikotarpį. Iš nuteistųjų teisiamojo posėdžio metu pagarsintų ikiteisminiam tyrimo teisėjui duotų parodymų matyti, kad 2005 metais UAB „C. G.“ vienintelis akcininkas ir direktorius V. S. priėmė sprendimą mokėti darbininkams papildomą, apskaitoje nefiksuojamą darbo užmokestį, tuo pačiu nesumokant reikalaujamų mokesčių. Buvo nusistovėjusi ši „neoficialių“ atlyginimų mokėjimo tvarka: kiekvieno mėnesio pabaigoje projektų vadovai paskaičiuodavo už kokią pinigų sumą kiekviena darbininkų brigada atliko statybos darbų. Dalis šios sumos darbininkams turėjo būti išmokama kaip „oficialus" atlyginimas, kuris buvo pervedamas į jų „Sampo" banke esančias sąskaitas, kita - grynais pinigais kaip papildomas, apskaitoje nefiksuojamas darbo užmokestis. Brigadininkai kiekvieną kartą savo nuožiūra nurodydavo kokio dydžio „neoficialus" atlyginimas turėtų būti išmokamas kiekvienam iš darbininkų. Minėti duomenys darbų vadovų buvo perduodami buhalterei A. R. arba statybos direktorei I. G. . Sužinoję darbininkams reikiamą išmokėti pinigų kiekį, V. S. arba A. R. išrašydavo čekių knygelės čekius, pagal kuriuos pastaroji iš bendrovės sąskaitos paimdavo atitinkamas sumas. V. S. nurodymu buhalterinėje apskaitoje buvo fiksuota, kad jam neva kaip paskola išduodamos tam tikros pinigų sumos, kurias jis metų pabaigoje ketina grąžinti iš dividendų. Todėl iš bendrovės sąskaitos paimti pinigai buvo užpajamuojami įmonės sąskaitoje, taip pat būdavo išrašomi kasos išlaidų orderiai, kuriuose būdavo fiksuojama, kad pinigai, nenurodant jų panaudojimo tikslo, išduodami V. S. , nors realiai jam jokie pinigai pagal išrašytus kasos išlaidų orderius niekada nebuvo išmokami. Tokiu būdu iš bendrovės sąskaitos paimtus grynus pinigus V. S. nurodymu, remdamasi iš L. G. gautais sąrašais (suvestinėmis), A. R. perduodavo darbų vadovams, kurie patys ar per brigadininkus juos išmokėdavo darbininkams. Kartu su pinigais darbų vadovams būdavo išduodami „neoficialūs", t.y. apskaitoje nefiksuoti, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, kuriuose pasirašydavo pinigus gavę darbininkai. Šiuos žiniaraščius savo iniciatyva paruošdavo A. R. . Kadangi šios operacijos nebuvo fiksuojamos buhalterinėje apskaitoje, nuo minėtos pinigų sumos nebuvo mokami įstatymo numatyti mokesčiai. Taip pat A. R. ir V. S. patvirtino, kad veikiant pagal tą pačią schemą 2006-07-28 buvo siekta darbininkams išmokėti buhalterinėje apskaitoje nefiksuotą darbo užmokestį, tačiau dalis pinigų nebuvo išmokėta, kadangi šiuos veiksmus nutraukė finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir mokesčių inspekcijos pareigūnai.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi šiais nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme buvo apklausta vyresnioji tyrėja L. A. , kuri patvirtino nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą bei paneigė V. S. aiškinimus, jog parodymai iš nuteistojo buvo gauti apgaulės būdu ar kitaip pažeidžiant jo teises. Aukščiau išdėstytus nuteistųjų parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai. Liudytoja I. G. , kurios parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad nuo 2005 metų UAB „C. G. “ direktoriaus V. S. nurodymu darbininkams buvo mokamas „neoficialus“ darbo užmokestis, nuo kurio, kaip ji suprato, nebuvo apskaičiuoti ir sumokėti visi mokesčiai. Iš liudytojos parodymų matyti, kad ji nurodė analogišką nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu pateiktą „neoficialių“, buhalterinėje apskaitoje nefiksuotų darbo užmokesčių mokėjimo tvarką. Nurodė, kad ji, gavusi informaciją apie atliktų darbų kiekius, apie konkrečias kiekvienam darbininkui paskirstytas darbo užmokesčio sumas, kartu su darbo vadovais sudarydavo lenteles („suvestines“), kuriose atsispindėjo kiekvieno darbininko „oficialių“ ir „neoficialių“ darbo užmokesčių dydžiai, ir šias lenteles perduodavo A. R. , kuri, suderinusi su V. S. , „neoficialiems“ darbo užmokesčiams skirtas pinigų sumas perduodavo darbų vadovams. Liudytojos I. G. ir nuteistųjų minimos lentelės (suvestinės), pagal kurias A. R. paruošdavo ir išmokėdavo kiekvienam darbininkui konkrečias pinigų sumas kaip „neoficialų“ darbo užmokestį, buvo surastos ir paimtos 2006-07-29 kratos metu iš (duomenys neskelbtini), t.y. iš nuteistosios A. R. gyvenamosios vietos. Taip pat 2006-07-29 kratos metu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 15 reikiamų rekvizitų neturinčių darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, kuriuose ties juose nurodytomis pavardėmis ir tam tikromis pinigų sumomis buvo pasirašyta asmenų - buvusių UAB „C. G. “ darbuotojų (t. 4 b.l. 50-70). Šie žiniaraščiai nebuvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti buvę bendrovės darbuotojai (M. L. , M. T. , V. L. , K. V. , M. V. , J. Ž. , G. R. , A. I. ir kiti) patvirtino, kad jie, dirbdami UAB „C. G. “ papildomai gaudavo buhalterinėje apskaitoje nefiksuotą darbo užmokestį ir tuomet pasirašydavo kratų metu rastuose žiniaraščiuose, kurie, kaip tyrimo metu buvo nustatyta, neįtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Tai, kad UAB „C. G. “ darbininkams buvo mokami „neoficialūs“, buhalterinėje apskaitoje nefiksuotas darbo užmokesčiais, patvirtino ir bendrovėje dirbęs projektų vadovas A. B. .

Nuteistųjų A. R. ir V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus, jog veikiant pagal nusistovėjusią tvarką 2006-07-28 buvo siekiama išmokėti UAB „C. G. “ darbininkams įmonės buhalterinėje apskaitoje nefiksuotą darbo užmokestį, darbininkams skirti pinigai buvo susukti į katalogo „Lietuvos statyba 2005“ išplėštus lapus, ant kurių buvo nurodytos asmenų pavardės, buvo perduoti du reikiamų rekvizitų neturintys darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, patvirtina ir liudytojų I. G. , A. B. , kitų bendrovės darbuotojų duoti parodymai, kratos protokoluose užfiksuoti duomenys. I. G. patvirtino, kad ji žinojo, jog 2006 m. liepos mėnesio pabaigoje turėjo būti išmokėti darbininkams „neoficialūs“ darbo užmokesčiai grynais. Iš liudytojo A. B. pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2006-07-28 bendrovės vadovo V. S. nurodymu jis turėjo išmokėti darbininkams neoficialų atlyginimą. Todėl A. R. jam davė du žiniaraščius su darbuotojų vardais ir pavardėmis, 27 vokus su pinigais ir nurodė, kad šiuos vokus turi perduoti žiniaraštyje nurodytiems asmenims. Pirmiausia A. B. išdalino vokus 14 darbininkų, dirbusių (duomenys neskelbtini) meno mokykloje, kurie pasirašė viename iš jam duotų žiniaraščių. Kiti pinigai turėjo būti išmokėti darbininkams, dirbusiems gyvenamojo namo statyboje (duomenys neskelbtini), tačiau to padaryti jam nepavyko, kadangi jį (duomenys neskelbtini) meno mokyklos teritorijoje sulaikė teisėsaugos pareigūnai ir paėmė 13 vokų su pinigais bei abu mokėjimo žiniaraščius. Tai, kad 2006-07-28 buvo išmokėta dalis UAB „C. G. “ „neoficialaus“ darbo užmokesčio patvirtino ir tuo metu dirbę (duomenys neskelbtini) meno mokykloje bendrovės darbininkai – V. S. , M. L. , V. L. , kiti. Iš kratos protokolų matyti, kad 2006-07-28 atlikus kratą UAB „C. G. “ atliekamų darbų vietoje, t.y. (duomenys neskelbtini) gimnazijos kieme esančiame statybiniame vagonėlyje, buvo rasti ir paimti pinigai, viso 32 200 Lt, kurie buvo sudėti trylikoje popierinių paketų, ant kurių buvo užrašytos asmenų pavardės; du reikiamų rekvizitų neturintys darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai (vienas jų, dėl 32 310 Lt išmokėjimo, buvo pasirašytas asmenų, kitas - dėl 32 200 Lt išmokėjimo, nepasirašytas nei vieno iš žiniaraštyje nurodytų asmenų). 2006-07-28 atliktos kratos metu paimtų pinigų apžiūros metu nustatyta, kad kratos metu paimti pinigai - 32 200 Lt (t.y. pinigų suma, kuri buvo nurodyta ir tos pačios kratos metu rastame darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje, kuris nei vieno jame įvardintų trylikos asmenų pasirašytas nebuvo) buvo suvynioti į trylika popierinių paketų, t.y. į iš 2005 m. katalogo „Lietuvos statyba" išplėštus lapus. Ant dvylikos paketų pieštuku buvo užrašytos asmenų pavardės, ant vieno -„pagalbiniai".

Šie pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad UAB „C. G. “ darbininkams nuo 2005 metų iki 2006-07-28 buvo mokamas „neoficialus“, bendrovės buhalterinėje apskaitoje nefiksuotas darbo užmokestis. Sprendimą darbininkams mokėti papildomą darbo užmokestį, jį nefiksuojant buhalterinėje apskaitoje, o taip pat nemokant būtinus mokesčius, priėmė ir tokiam mokėjimui vadovavo bendrovės direktorius V. S. . Grynuosius pinigus nuo bendrovės kasos nuimdavo, juos paruošdavo buhalterinėje apskaitoje nefiksuoto, neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimui bei surašydavo būtinų rekvizitų neturinčius, į buhalterinę apskaitą neįtrauktus užmokesčio mokėjimo žiniaraščius bendrovės vyr. buhalterė (buhalterė) A. R. . Tyrimo metu buvo atliktas kompleksinis UAB „C. G. “ ūkinės finansinės veiklos tyrimas. 2007-04-11 Specialisto išvadoje Nr. 5-1/44 konstatuota, kad pagal kratų metu rastus ir paimtus darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius nuo 2005-01-01 iki 2006-07-28 UAB „C. G. “ išmokėjo papildomai grynais pinigais iš viso 152400 Lt darbo užmokestį (2200 Lt gavusieji asmenys tyrimo metu nebuvo nustatyti) nei paskaičiuota bendrovės apskaitos dokumentuose – „darbo užmokesčio priskaitymo/atskaitymo šifruotėse“. Pažeidžiant buhalterinės apskaitos tvarką reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus, papildomai išmokėtas darbo užmokestis nebuvo apskaitytas tiriamojo laikotarpio UAB „C. G. “ buhalterinėje apskaitoje, kasos knygoje, nebuvo sumokėti privalomi mokesčiai.

Nuteistųjų A. R. ir V. S. teisiamajame posėdyje bei apeliaciniuose skunduose pateikti paaiškinimai, jog jie nusikaltimo nepadarė, pinigus iš bendrovės skolinosi V. S. asmeniškai, o darbininkams paskatinimus mokėjo V. S. iš jam priklausančių pinigų, todėl jie apgaulingai bendrovės apskaitos nevedė, vertintini kaip nuteistųjų pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokie aiškinimai yra atmetami kaip nepagrįsti, paneigti aukščiau nurodytais bylos įrodymais. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad iš bendrovės kasos paimti pinigai buvo apiforminami kaip suteikiama paskola V. S. ir neva jam išmokami surašant kasos išlaidų orderius, tačiau bylos įrodymais yra nustatyta, kad šie pinigai realiai nebuvo išmokėti V. S. . Šie pinigai buvo išmokėti darbininkams kaip „neoficialūs“, buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoti darbo užmokesčiai. Pateiktuose kasos išlaidų orderiuose nėra nurodytas neva suteiktų paskolų panaudojimo tikslas, nebuvo sudarytos jokios paskolų suteikimo sutartys, pagal kurias būtų nustatytas suteikiamų paskolų panaudojimo tikslas, grąžinimo terminai, kitos svarbios paskolos suteikimo, naudojimo ir grąžinimo sąlygos. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymu, yra įsitikinusi, jog bendrovėje vesta išmokėtų pinigų įforminimo tvarka, pagal kurią neva pinigai buvo suteikiami kaip paskola bendrovės direktoriui, yra tik priedanga tikram šių pinigų panaudojimui, t.y. papildomų, „neoficialių“, neapskaitytų bendrovės buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčių išmokėjimui darbininkams, siekiant patirti kuo mažiau išlaidų, išvengti būtinų mokėti mokesčių. Kaip matyti iš nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai, liudytojų – bendrovės darbuotojų duotų parodymų, rašytinių bylos įrodymų, „neoficialūs“, buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoti darbo užmokesčiai UAB „C. G. “ darbininkams buvo mokami sistemingai, priklausomai nuo jų atliktų darbų kiekio. Todėl tokie mokėjimai pagrįstai laikytini ne V. S. , kaip privataus asmens, paskatinimai, o su darbo santykiais susiję mokėjimai, kurie privalo būti teisingai įtraukti, apskaičiuoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, pagal juos turi būti sumokami privalomi mokesčiai. Nuteistieji A. R. ir V. S. , mokėdami papildomus, „neoficialius“ atlyginimus, paruošdami būtinų rekvizitų neturinčius darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius, jų neapskaitydavo, nefiksuodavo buhalterinėje apskaitoje, neregistruodavo apskaitos registruose, dėl ko, pažeisdami buhalterinės apskaitos tvarką reglamentuojančių norminių aktų reikalavimus, laikotarpyje nuo 2005-01-01 iki 2006-07-28 UAB „C. G. “ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė dalies įvykusių ūkinių operacijų bei patirtų išlaidų. Kaip matyti iš nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, liudytojos I. G. duotų parodymų, pagrindinis tikslas, darbininkams mokant buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotą darbo užmokestį, buvo siekis išvengti būtinų mokesčių mokėjimą valstybei, siekis gauti maksimaliai didžiausią pelną. Nuteistieji, įgyvendindami savo nusikalstamus sumanymus, suvokė savo veiksmų pavojingumą bei pobūdį, pinigų mokėjimo buhalterinėje apskaitoje nefiksavo, neapskaitė ir nesumokėjo būtinų valstybei mokėtinų mokesčių, neregistravo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų apskaitos registruose, kasos knygoje, numatė, kad dėl tokios jų nusikalstamos veikos bus negalima iš dalies nustatyti UAB „C. G. “ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio, ir to siekė, norėjo, t.y. nuteistieji A. R. ir V. S. jiems inkriminuotą nusikaltimą padarė veikdami tiesiogine tyčia. Nuteistieji nepagrįstai skunduose nurodo, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nustatytos BK 222 str. 1 d. numatytos būtinos nusikalstamos veikos pasekmės. Remiantis liudytojų parodymais, rašytiniais bylos įrodymais, specialisto išvada yra nustatyta, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų, dėl jų padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „C. G. “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2005 metus ir už 2006-01-01 – 2006-07-28 laikotarpį. Nuteistųjų A. R. ir V. S. nusikalstami veiksmai, kuriais jie pažeisdami teisės aktų reikalavimus tvarkė UAB „C. G. “ apskaitą, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis, pirmosios instancijos teismo nustatytomis pasekmėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad dėl padaryto nusikaltimo privalo atsakyti nuteistieji V. S. ir A. R. , nes pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. 1 d., 21 str. 1 d. jie yra atsakingi už tinkamą bendrovės apskaitos tvarkymą. Nuteistosios A. R. ir jo gynėjo aiškinimai, jog ji nusikaltimo padarymo metu nebuvo vyriausiuoju buhalteriu, ji neteikė dokumentų finansų institucijoms, pagal kuriuos sprendžiama apie galimybę nustatyti asmens (bendrovės) veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nepaneigia šios nuteistosios atsakomybės dėl nusikaltimo padarymo. Iš byloje pateiktos 2004-05-10 Darbo sutarties Nr. 002 matyti, kad A. R. nuo 2004-05-11 iki 2006-07-28 (kuomet FNTT pareigūnai nutraukė bendrovės darbininkams vykdytą buhalterinėje apskaitoje neužfiksuoto darbo užmokesčio išmokėjimą) dirbo vyr. buhalterės pareigose. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių nuteistosios A. R. aiškinimus, kad ji vyr. buhalterės pareigas vykdė iki 2005-08-13, o nuo minėtos datos pradėjo vykdyti vyr. buhalterės padėjėjos pareigas. Be to, kaip matyti iš liudytojų parodymų pinigus paruošdavo išmokėjimui, juos perduodavo darbų vykdytojams būtent A. R. . Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotų ir nepaskaitytų darbo užmokesčių išmokėjimo žiniaraščius, rastus kratos metu A. R. gyvenamojoje vietoje bei (duomenys neskelbtini), esančiame statybininkų vagonėlyje, savo iniciatyva sudarė nuteistoji A. R. . Šiuose žiniaraščiuose nurodyta, kad pinigus išmokėjo kasininkas A. R. . Kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos, kaip nurodo nuteistieji, neva V. S. buvo išmokamos paskolos, sudarydavo ir juose pasirašydavo kaip kasininkė A. R. . Taip pat iš teismui pateiktų UAB „C. G. “ buhalterio ir vyriausiojo buhalterio pareiginių nuostatų matyti, kad tiek buhalteris, tiek vyriausiasis buhalteris, tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, privalo laiku ir teisingai įforminti visus gaunamus ir išduodamus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus; teisingai ir laiku apskaičiuoti bendrovės darbuotojų darbo užmokestį ir jiems skiriamus priedus; laiku ir teisingai apskaičiuoti socialinio draudimo ir fizinių asmenų pajamų įmokas į valstybės biudžetą; laiku bei teisingai parengti finansines apskaitas. Iš to seka, kad A. R. , vykdydama jai priskirtas funkcijas, vesdama, tvarkydama bendrovės buhalterinę apskaitą, privalėjo tinkamai paruošti, apiforminti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, teisingai apskaityti visas bendrovės įvykusias finansines operacijas ir patirtas išlaidas, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis registruoti apskaitos registruose, kasos knygoje, teisingai apskaičiuoti ir įforminti bendrovės darbuotojams mokamą darbo užmokestį, valstybei mokamus mokesčius. Todėl nuteistoji A. R. , nustačius, kad ji, pažeisdama bendrovės buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tiriamuoju laikotarpiu UAB „C. G. “ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė dalies finansinių bei patirtų išlaidų, t.y. neužfiksavo buhalterinėje apskaitoje darbininkams išmokėto papildomo darbo užmokesčio, neapskaitė ir nesumokėjo dėl to būtinų mokėti valstybei mokesčių, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „C. G. “ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2006-07-28, pagrįstai pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. Priešingi nuteistosios ir jos gynėjo aiškinimai, jog ji nėra nusikaltimo subjektas, jos veiksmuose nėra kaltės, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus byloje surinktus įrodymus – nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtinančius liudytojų parodymus, kratos protokoluose, apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę bylos medžiagą, yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. numatytų reikalavimų, atsižvelgė į visas svarbias bylos aplinkybes bei padarė teisingą išvadą, kad nuteistieji A. R. ir V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir juos už tai nuteisė.

Apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje yra nustatyti ir konstatuoti visi nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos būtinieji požymiai. Naikinti ar keisti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistosios A. R. ir jos gynėjo advokato Romualdo Drakšo ir nuteistojo V. S. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Alvyra Ona KvaraciejūtėTeisėjai (parašai) Virginija ŠvedienėZenonas BirštonasNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Alvyra Ona Kvaraciejūtė