Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-08 · Civilinė byla Nr. e2-1584-302/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-08
Bylos Nr.
e2-1584-302/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01087-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninei Santaros
Ieškovas
Siemens Healthcare Oy Lietuvos filialo
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1584-302/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01087-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 8 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės Siemens Healthcare Oy Lietuvos filialo ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninei Santaros klinikoms dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Siemens Healthcare Oy Lietuvos filialas ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. 20SR-VPS-3215 dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo paskelbimo, ir įpareigoti atsakovę iš naujo vertinti ieškovės pasiūlymą, skiriant balus už ekonominio naudingumo T1 kriterijų, bei sudaryti naują pasiūlymų eilę.

2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atviro konkurso „Medicininės įrangos įsigijimas Nr. 2 (dviejų detektorių angiografinė sistema su specializuotu stalu)“, pirkimo Nr. 494274 (toliau – ir Pirkimas), procedūras bei įpareigoti atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties, o jeigu ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą. Nurodė, kad, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė siekia užtikrinti ne tik efektyvų civilinį procesą, bet ir sudaryti prielaidas viešųjų pirkimų tikslui, jog racionaliai būtų naudojamos valstybės lėšos, įgyvendinti. Ieškovės teigimu, tuo atveju, jei Pirkimas būtų vykdomas pažeidžiant VPĮ reikalavimus ir atsakovė sudarytų sutartį su trečiuoju asmeniu, kuris nepasiūlė ekonomiškai naudingiausio Pirkimo objekto, būtų pažeidžiamos ne tik ieškovės teisės ir interesai, bet ir visos visuomenės interesai. Ieškovė tvirtinto, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes nei laikinas Pirkimo procedūrų sustabdymas ir įpareigojimas nesudaryti Pirkimo sutarties. Tuo tarpu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrintas ne tik Pirkimo procedūrų skaidrumas, bet ir ginčo šalių interesų pusiausvyra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atviro konkurso „Medicininės įrangos įsigijimas Nr. 2 (dviejų detektorių angiografinė sistema su specializuotu stalu)“, pirkimo Nr. 494274, procedūras bei įpareigoti atsakovą viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas nesudaryti Pirkimo sutarties, o jeigu ji sudaryta, sustabdė jos vykdymą.

4. Įvertinęs ieškinį ir jo priedus, teismas darė išvadą, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą, todėl sprendė, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

5. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo Pirkimo objektas yra medicininė įranga, ir kad nėra duomenų, jog ginčo Pirkimo objektą būtina įsigyti per kokį nors apibrėžtą trumpą terminą, teismas sprendė, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas sąžiningai tiekėjų konkurencijai.

6. Teismas nurodė, kad Pirkimo procedūros jau yra prasidėjusios, todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ieškovės grąžinimas į prieš pažeidimą buvusią padėtį gali būti apsunkintas, o tolimesnis ieškovės dalyvavimas su kitais viešojo pirkimo dalyviais nebebūtų lygiavertis.

7. Nenustatęs pagrindo, kuo skubiau užbaigti Pirkimo procedūras, teismas sprendė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilsiančios pasekmės savo esme bus mažesnės nei tos, kurios galėtų kilti Pirkimo procedūrų nestabdant.

8. Teismas pažymėjo, kad viešųjų pirkimų bylos yra nagrinėjamos operatyviai, todėl ginčo Pirkimo procedūrų sustabdymas neturėtų užsitęsti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepateikė nė vieno argumento, kodėl vertino ieškinį kaip preliminariai pagrįstą. Kaip matyti iš nutarties turinio, teismas apskritai net nevertino ieškinio prima facie pagrįstumo. Kadangi ieškinyje nėra nurodomas nė vienas teisiškai ar faktiškai pagrįstas argumentas, teismas, nepagrįstai, vertindamas ieškinį kaip preliminariai pagrįstą, taikė laikinąsias apsaugos priemones.

9.2. Neigiamos pasekmės, kurias sukeltų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, viršytų laikinųjų apsaugos priemonių teikiamą naudą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra neproporcingas.

9.3. Ginčo Pirkimu siekiama įsigyti medicininę įrangą – dviejų detektorių angiografinę sistemą su specializuotu stalu (toliau – Medicininė įranga). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra numatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicininę pagalbą bei paslaugas susirgusiems žmonėms. Būtent minėtai valstybės pareigai užtikrinti yra siekiama įsigyti minėtą medicininę įrangą. Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centre 2019 m. lapkričio mėnesį įkurtame Intervencinės radiologijos skyriuje yra atliekamos daugiaprofilinės, inovatyvios, minimaliai invazinės įvairių klinikinių sričių pacientų diagnostinės bei gydomosios procedūros. Daugelis jų vyksta radiologinio vaizdinimo (ultragarso, rentgeno, kompiuterinės ar magnetinio rezonanso tomografijos) būdu. Medicininė įranga yra būtina siekiant užtikrinti skyriaus veiklą, t. y. teikiant neatidėliotiną asmens sveikatos priežiūros pagalbą ūminių insultų, intracerebrinių ir kitų kraujavimų atveju, taip pat rekanalizuojant staiga užsikimšusias galūnių ar kitas arterijas. Neturint siekiamos įsigyti įrangos, šių paslaugų teikimą tenka atidėti, ilgėja pacientų hospitalizacijos laikas, yra trikdomas naujai hospitalizuojamų pacientų srautas. Skyrius, kuriame būtų naudojama Medicininė įranga, yra logistiškai patogioje Santaros klinikų vietoje – šalia priėmimo ir skubių radiologinių tyrimų kabinetų, į kurią patekimas iš lauko galimas per atskirą įėjimą, o tai ypač aktualu COVID-19 pandemijos metu.

9.4. Medicininės įrangos įsigijimas finansuojamas Valstybės investicijų programos lėšomis (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. V-1202) įgyvendinant investicijų projektą „Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medicininės technikos ir technologijų atnaujinimas“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-1081 patvirtinto Sveikatos apsaugos srities investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) planavimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos aprašo 34 punkto nuostatomis, šios tvarkos aprašo 32.1 ir 32.2 papunkčiuose nurodytas finansavimo prašymas (paraiška) turi būti pateiktas ne vėliau kaip 20 darbo dienų iki einamųjų metų pabaigos. Nepanaikinus pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė prarastų galimybę įsigyti medicininę įrangą, o tai akivaizdu, kad pažeistų visuomenės interesą gauti inovatyvias, saugias ir kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

9.5. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, kad ieškovė negalės apginti savo interesų, jei nebus taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas ignoravo teisės aktuose įtvirtintą ieškovės galimybę prisiteisti iš atsakovės patirtą žalą tuo atveju, jeigu jos teisėti interesai būtų pažeisti.

Atsiliepimas

10. Ieškovė Siemens Healthcare Oy Lietuvos filialas atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

10.1. Reikalaudama, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas iškart nagrinėtų faktinį ir teisinį ieškinio pagrindą, atsakovė netinkamai aiškina teismo pareigą įvertinti ieškinio prima facie pagrįstumą. Ieškinys atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, ieškinyje pateikiami argumentai ir juos patvirtinantys rašytiniai įrodymai, todėl jis pagrįstai buvo vertintas kaip preliminariai pagrįstas.

10.2. Nepagrįsta atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas operatyviam Pirkimo procedūrų vykdymui. Ginčo Pirkimu siekiama įsigyti papildomus angiografus, t. y. siekiama tik pagerinti jau esamas sveikatos priežiūros sąlygas, o tai reiškia, jog šiuo metu yra užtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.

10.3. Pirkimo sąlygų 2 priedo „Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis“ 1.2 papunktyje numatyta, kad angiografų pristatymo terminas yra 90 dienų nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo, todėl, net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, iki 2020 m. gruodžio 1 d. nėra galimybės įvykdyti įsipareigojimus.

10.4. Atsakovės pasirinktas ginčo Pirkimo būdas – atviras konkursas, kuriam netaikomi sutrumpinti terminai skubos atveju. Siekdama skubiai įsigyti Pirkimo objektą, atsakovė nepasirinko neskelbiamų derybų būdo, tai leidžia daryti išvadą, kad ir pati atsakovė neįžvelgė poreikio skubiai įsigyti Medicininę įrangą. Atsakovė, kaip profesionali perkančioji organizacija, turėjo įsivertinti ginčų kilimo riziką ir planuoti viešuosius pirkimus taip, kad būtų užtikrinta tiekėjų teisė į pažeistų teisių gynybą, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

10.5. Priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, nebūtų jokios galimybės grįžti į iki pažeidimo buvusią padėtį, o tai reiškia, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas negalėtų būtų įgyvendinamas. Galimybė prašyti atlyginti žalą neužtikrintų ieškovei palankaus teismo sprendimo įgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

13. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – informaciją apie atsakovės turimus angiografus ir Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau – CVP IS) duomenis apie atsakovės sudarytas viešojo pirkimo sutartis.

14. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

15. Siekiant teisingai išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir nustatyti, ar tikrai yra (buvo) susiklosčiusios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės teikiamus CVP IS duomenis. Kadangi šis rašytinis įrodymas buvo išsiųstas atsakovei kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, preziumuojama, kad jai šių dokumentų turinys yra žinomas. Tuo tarpu kitą ieškovės teikiamą rašytinį įrodymą atsisakoma priimti, kadangi nėra galimybės įvertinti šiame įrodyme pateiktos informacijos apie atsakovės 2017 metais turėtus angiografus tikrumo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo

16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

17. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

18. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

19. Pažymėtina, kad, vertindamas ieškinio preliminarų pagrįstumą, teismas nenagrinėja, ar ieškinys yra iš esmės pagrįstas, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o įvertina tik tai, ar ieškinys atitinka teisės aktuose nustatytus jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ar ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas nėra akivaizdžiai netinkamas.

20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 20SR-VPS-3215 atsakovė pranešė tiekėjams apie sprendimą dėl pasiūlymų eilės, kuriame buvo nurodyta, kad tiekėja UAB „Arbor Medical Corporation LT“ surinko 85 balus ir yra pripažinta laimėtoja, o ieškovė surinko 82,95 balus. 2020 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu leisti susipažinti su jos pasiūlymo vertinimu pagal ekonominio naudingumo kriterijus. 2020 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 20SR-VPS-3388 atsakovė ieškovei pateikė susipažinti jos pasiūlymo vertinimą. Nesutikdama su atsakovės sprendimu, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai neskyrė jai balų už ekonominio naudingumo T1 kriterijų. 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškovės pretenzija buvo atmesta kaip nepagrįsta. Ieškiniu ieškovė prašo pripažinti neteisėtu atsakovės 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo vertinti jos pasiūlymą, skiriant balus už ekonominio naudingumo T1 kriterijų, ir sudaryti naują pasiūlymų eilę.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateiktame ieškinyje suformulavo aiškius reikalavimus, išdėstė teisinius ir faktinius argumentus, jos nuomone, sąlygojančius ieškinio pagrįstumą, kartu su ieškiniu pateikė išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškinyje išdėstyti argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu, o tai, ar ieškinys yra pagrįstas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl ko bus pasisakyta teismo priimtame sprendime.

22. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

23. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei ginčo Pirkimo objektą, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčo Pirkimu siekiamą įsigyti Medicininę įrangą nėra būtina įsigyti nedelsiant, todėl šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas tiekėjų sąžiningai konkurencijai, o ne operatyviam Pirkimo procedūrų vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti.

24. Viešasis interesas apima ne tik visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tačiau taip pat ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Taigi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar/ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas.

25. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, todėl pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti ginčo Pirkimo teisėtumą, kadangi, net ir įvertinus atsakovės atskirojo skundo argumentus, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto.

27. Nekvestionuotina, kad ginčo Pirkimo objektas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, tačiau šiuo atveju apeliantės argumentai dėl būtinybės įsigyti Pirkimo objektą kuo skubiau grindžiami daugiau deklaratyvaus pobūdžio teiginiais dėl valstybės pareigos užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, o ne objektyviai pagrįstais argumentais, kodėl dabartinėmis sąlygomis atsakovė negali užtikrinti tinkamo medicininių paslaugų teikimo pacientams. Atsakovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad dabar jos turimi angiografai nėra pakankami suteikti pacientams būtinas kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Tuo tarpu iš viešai prieinamų CVP IS duomenų apie atsakovės sudarytas sutartis, matyti, kad per pastaruosius metus buvo įsigyti bent keturi angiografai, kas sudaro pagrindą išvadai, jog šiuo atveju nėra jokios kritinės situacijos, kuri suponuotų visuomenės intereso gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimą.

28. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad atsakovė yra profesionali viešųjų pirkimų dalyvė, todėl, planuodama viešuosius pirkimus, ji turėjo įvertinti teisminių ginčų kilimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybes, ir, žinodama, jog vėliausiai iki 2020 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai turi būti pateiktas prašymas dėl finansavimo, apie ginčo Pirkimą paskelbti prieš protingą laiką. Šiuo atveju, nors, kaip skunde nurodo pati atsakovė, Intervencinės radiologijos skyrius įkurtas 2019 m. lapkričio mėnesį, tačiau apie ginčo Pirkimą buvo paskelbta tik 2020 m. birželio 25 d., o pasiūlymo pateikimo terminas numatytas 2020 m. liepos 30 d. Atsakovės neapdairus elgesys planuojant viešųjų pirkimų procedūras negali būti pakankamas pagrindas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

29. Pasisakant šiuo aspektu, atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-1081 patvirtinto Sveikatos apsaugos srities investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) planavimo, finansavimo, įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos aprašo 32.2 papunktį, Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios viešosios įstaigos užpildytus finansavimo prašymus (paraiškas) turi pateikti su lėšų poreikį pagrindžiančiais dokumentais (priėmimo–perdavimo aktų ir PVM sąskaitos faktūrų originalais).

30. Šiuo atveju iš Pirkimo sąlygų 2 priedo „Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis“ 1.2 papunkčio turinio matyti, kad angiografų pristatymo terminas yra 90 kalendorinių dienų nuo Pirkimo sutarties įsigaliojimo, o tai reiškia, kad net ir tenkinus atsakovės atskirąjį skundą bei panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, iki 2020 m. gruodžio 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai lėšų poreikį pagrindžiančius dokumentus faktiškai nebūtų galimybės.

31. Minėtų argumentų pagrindu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo prioritetą teikti skubotam Pirkimo procedūrų vykdymui, ignoruojant visuomenės interesą, jog viešųjų pirkimų procedūros būtų vykdomos teisėtai, o valstybės lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai.

32. Be to, pažymėtina, kad ginčo Pirkimo procedūros jau yra prasidėjusios, todėl, tęsiant Pirkimo procedūras ir sudarius su Pirkimo laimėtoju sutartį, būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi kiltų poreikis spręsti dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir alternatyvių sankcijų perkančiajai organizacijai skyrimo, be to, kiltų dvigubo mokėjimo už sutartį situacija, o ieškovė net ir ieškinio tenkinimo atveju galėtų prarasti teisę sudaryti Pirkimo sutartį, kas leidžia konstatuoti, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

33. Atsakovės akcentuojama galimybė ieškovei ginti savo teises, pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalėtų būti laikytina lygiaverte priemone ieškovės siekiamiems tikslams šioje byloje. Be to, kaip minėta, ieškinio tenkinimo atveju ieškovės teisė ateityje prisiteisti patirtos žalos atlyginimą suponuotų neracionalų viešųjų lėšų eikvojimą.

34. Viešųjų pirkimų ginčai nėra vien tik privataus pobūdžio, jie susiję su viešojo intereso apsauga, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai, griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, būtų užtikrintas konkurso dalyvių sąžiningas varžymasis, o valstybės lėšos būtų naudojamos racionaliai. Todėl šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos ne tik ieškovės privatiems interesams, susijusiems su jos siekiama gauti finansine nauda, ginti, bet ir siekiant užtikrinti viešąjį interesą – Pirkimo procedūrų teisėtumą, lygiateisiškumą, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų įgyvendinimą bei racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą.

35. Įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁸ straipsnio 4 dalis ir 423⁹ straipsnis) bei tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, darytina išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi tokiu būdu užtikrinama, kad, atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė