Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001-01-10 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 3 mėnesiams;

2) 2002-05-06 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 271 str. 2 d., taikant BK 43 str., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

3) 2004-03-25 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 140 str. 1 d., taikant BK 63 str. 8 d., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 2004-06-25 paleistas atlikęs bausmę;

4) 2010-09-15 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p., 294 str. 2 d., 286 str. laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, bausmę atlikęs (į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas);

5) 2013-04-17 Druskininkų miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, 2013-08-21 teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 46 paroms; teistumai neišnykę ir nepanaikinti, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. A. 2013 m. birželio 10 d. laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 4.00 val. Druskininkų mieste daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje ir koridoriuje, mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje, padarė partnerei L. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent minėto namo laiptinėje kaltinamasis abiem rankomis suėmė L. V. už kaklo ir smaugdamas pakėlė ją nuo žemės, po to ne mažiau kaip du kartus suėmęs abiejų rankų pirštais už kaklo ją smaugė, L. V. išsilaisvinus ir pabėgus į namo koridorių, pasivijęs pargriovė nukentėjusiąją ant grindų ir sudavė ne mažiau du smūgius koja į kairės kojos šlaunies sritį, po to, L. V. atsistojus, sugriebęs už striukės pečių juostoje, pakėlė nukentėjusiąją nuo grindų ir trenkė į grindis, tuo padarė nukentėjusiajai L. V. sužalojimus - poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, kaklo abiejose pusėse, kairio klubo sąnario ir kairės šlaunies srityse, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. A. kaltę pripažino, paaiškino, kad L. V. - jo sugyventinė, jie kartu gyvena apie tris metus, turi bendrą vaiką. Paskutiniu metu abu gyveno bute (duomenys neskelbtini). 2013-06-08 vakare pas kaltinamąjį į butą atėjo draugas, su juo išgėrė alaus. Paskui abu išėjo į laiptinę gerti alaus, nes L. V. migdė vaiką. Būnant laiptinėje, atėjo ir daugiau pažįstamų vaikinų, visi rūkė ir gėrė alų. L. V., užmigdžiusi vaiką, irgi išėjo į laiptinę ir bendravo su kaltinamojo draugais. Vienu metu kaltinamasis pamatė, kad jo draugė apie kažką kalbasi su E. B., tada jam kilo pavydas, jis davė pastabą L. V., po to jai ant galvos užpylė alaus. L. V. pradėjo isteriškai rėkti. Tuomet jis abiem rankomis sugriebė L. V. už kaklo ir suspaudęs pakėlė ją nuo žemės. Galėjo būti, kad jai nuo to pritrūko oro. Kai ją paleido, L. V. pasitraukė, bet jis nuėjo jai iš paskos ir konfliktas tęsėsi namo koridoriuje. L. V. pastūmė jam po kojomis koridoriuje stovėjusį vaikišką vežimėlį, jis tą vežimėlį nustūmė į šoną ir kartu pastūmė L. V., kuri nuo jo pastūmimo pargriuvo ant žemės. Tada galėjo netyčia įspirti jai į kojas. Paskui norėjo pakelti L. V. nuo žemės, todėl suėmė ją už striukės, bet nukentėjusioji muistėsi, dėl ko jos neišlaikė ir išmetė iš rankų, nukentėjusioji nukrito ant grindų, galėjo susimušti. Tuo konfliktas baigėsi, L. V. nuėjo į butą. Kitos dienos ryte kaltinamasis nerado namie L. V. su dukra, skambino jai, bet jos telefonas buvo išjungtas. Tą pačią dieną jis išvyko į Angliją dirbti. Vėliau telefonu bendravo su L. V., jos atsiprašė ir jie susitaikė. Kadangi L. V. jam atleido, kaltinamojo manymu nėra pagrindo jį bausti. Bylos ikiteisminio tyrimo metu V. A., apklaustas įtariamuoju, davė analogiškus parodymus, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 23-24, 26, 27-31).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys.

Nukentėjusioji L. V., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, jie turi mažametę dukterį, gim. (duomenys neskelbtini). Anksčiau kaltinamasis nėra smurtavęs prieš nukentėjusiąją. 2013-06-09 apie 22 val. pas juos į butą (duomenys neskelbtini) atėjo kaltinamojo draugas, jie virtuvėje gėrė alų. Po to kaltinamasis su draugu iš buto išėjo. Užmigdžiusi dukrą, nukentėjusioji išėjo į namo laiptinę, ten pamatė, kad yra susirinkę daugiau vaikinų, su jais buvo ir kaltinamasis, jie visi rūkė ir gėrė alų. Nukentėjusioji taip pat prie jų prisijungė. Vienu metu jai bendraujant su E. B., kaltinamasis ją įspėjo, kad mažiau kalbėtų, o paskui netikėtai išpylė jai ant galvos alų. Nukentėjusioji pradėjo rėkti, tada kaltinamasis abiem rankomis sugriebė jai už kaklo ir suspaudęs kaklą, nuo ko jai ėmė trūkti oro, pakėlė nukentėjusiąją nuo žemės. Kažkuris iš draugų nuramino kaltinamąjį ir šis ją paleido. Norėjo eiti į butą, bet kaltinamasis vėl sugriebė rankomis jai už kaklo ir smaugė. Paskui jų konfliktas tęsėsi namo koridoriuje, kur ji, norėdama sustabdyti link jos einantį kaltinamąjį, pastūmė jam po kojomis vaikišką vežimėlį, bet kaltinamasis tą vežimėlį nustūmė į šalį ir tada stipriai pastūmė nukentėjusiąją, nuo ko ji pargriuvo ant grindų. Jai gulint ant grindų, spyrė į koją, paskui pakėlė ją, suėmęs už drabužių, ir paleido iš rankų, ji skaudžiai atsitrenkė į grindis, susimušė galvą. Atsistojusi nuėjo į butą, bet kaltinamasis jėga nusivedė ją į namo trečią aukštą ir atidaręs langą grasino numesti žemyn, tuo metu atėjo kaltinamojo draugai ir jį nuramino. Ryte nukentėjusioji pasiėmė dukrą ir išėjo pas savo motiną. Vėliau kaltinamasis telefonu susisiekė su ja, atsiprašė ir jie susitaikė, nukentėjusioji dėl jai padaryto sveikatos sužalojimo pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškė.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 559/13 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajai L. V. buvo nustatyti sužalojimai - poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kaklo abiejose pusėse, kairio klubo sąnario ir kairės šlaunies srityje, sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje, jie galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 15-16).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. V. nusikaltimo padarymo vietoje - daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje ir koridoriuje detalizavo savo parodymus, patvirtindama apie jos atžvilgiu kaltinamojo panaudotą fizinį smurtą (b. 1. 9-13).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo V. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą yra įrodyta. Kaltinamasis, pavyduliaudamas ir supykęs dėl to, kad jo sugyventinė L. V. kalbėjo su kitu vaikinu, tyčia panaudojo prieš ją fizinį smurtą, taigi, smurtavo artimoje aplinkoje. Fizinis smurtas pasireiškė smūgių kojomis sudavimu, nukentėjusiosios kaklo suspaudimu abiem rankomis ir smaugimu, taip pat jos pakėlimu nuo grindų ir po to metimu žemėn. Teismas atmeta kaltinamojo paaiškinimus, kad jis nespyrė nukentėjusiajai, tik galėjo netyčia užminti ant jos kojos, taip pat kad jis dėl neatsargumo išmetė nukentėjusiąją iš rankų, kai buvo ją pakėlęs nuo grindų. Tokie kaltinamojo paaiškinimai prieštarauja nukentėjusiosios L. V. parodymams, kurie yra nuoseklūs ir išsamūs, jų patikimumas teismui nekelia abejonių, nes juos patvirtina kiti bylos duomenys - teismo medicinos specialisto išvada, tyrimo veiksmų protokolai. Dėl tyčinių smurtinių kaltinamojo veiksmų atsirado padariniai - nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., požymius. Teismas šalina iš kaltinimo veiką kvalifikuojantį požymį - fizinio skausmo sukėlimą, nes šiuo atveju veikos kvalifikavimui pagal BK 140 str. 1 d. pakanka to, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis nurodė, kad jis pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tačiau iš jo paaiškinimų teisme matyti, jog kaltinamasis nėra nuoširdus, jis stengėsi sušvelninti atsakomybę, teigdamas, kad nukentėjusiosios tyčia kojomis nespardė, ant žemės ją numetė tik todėl, kad neišlaikė svorio. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. A. kaltę pripažino tik verčiamas byloje surinktų įrodymų, o ne savo gera valia, todėl kaltės pripažinimo nėra pagrindo laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamasis padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis V. A., būdamas pirmiau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas penkis neišnykusius teistumus, per neatliktos laisvės apribojimo bausmės laiką padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). BK 56 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, tai, kad prieš nukentėjusiąją dėl žemų paskatų, viešai, kitų asmenų akivaizdoje buvo naudotas brutalus fizinis smurtas, taip tyčia pažeminant moterį, su kuria kaltinamąjį siejo partnerystės ryšiai, taip pat atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę - nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, baustas už administracinius teisės pažeidimus, daroma išvada, kad kaltinamasis V. A. nerodo noro keisti savo antivisuomenines nuostatas, todėl, siekiant BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam kaip recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat įvertinama tai, kad nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, nukentėjusioji atleido kaltinamajam ir pageidauja, kad bausmė jam būtų kuo švelnesnė. Kaltinamasis teigė, kad bylos procesas jo atžvilgiu apskritai turėtų būti nutrauktas, nes jis susitaikė su nukentėjusiąja ir ši jam atleido. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad kaltinamasis smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo sugyventinę, su kuria kartu gyveno ir tvarkė bendrą ūkį. Pagal 2011-05-26 Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 1 str. nuostatas smurtas artimoje aplinkoje dėl jo daromos žalos visuomenei yra priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, tokiose bylose prokuroro reikalavimu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Todėl nors BK 140 str. 1 d. numatyta veika ir priskiriama prie privataus kaltinimo tvarka nagrinėjamų bylų (BPK 407 str.), tačiau, atsižvelgiant į specialųjį teisinį reguliavimą, šiuo atveju ji laikoma turinti visuomeninę reikšmę, dėl šios veikos buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kaltinimą teisme palaikė prokuroras, taigi, baudžiamasis procesas vyko bendra tvarka. Tais atvejais, kai nagrinėjant bylą bendra tvarka nustatoma, jog kaltininkas susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, teismas vertina, ar yra sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu. Bylos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. V. pareiškė, kad ji susitaikė su kaltinamuoju ir prašė bylą nutraukti (b. l. 7), teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad pretenzijų kaltinamajam neturi. Tačiau kaltinamojo V. A. atžvilgiu BK 38 str. nuostatos negali būti taikomos, nes kaltinamasis yra recidyvistas, gi BK 38 str. 2 d. imperatyviai nustatyta, kad asmuo, kuris yra recidyvistas, šio straipsnio pagrindu negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo argumentai, kad byla turėjo būti pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam prokuroro pareiškimu siūlytą laisvės apribojimo bausmę, yra nepagrįsti. Teismo baudžiamojo įsakymo surašymas yra teisėjo teisė (BPK 418 str. 2 d.), bet ne pareiga. Teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą, gali priimti vieną iš BPK 420 str. 1 d. nurodytų sprendimų, tame tarpe gali perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 str. numatytu atveju, t. y. kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu, kas šiuo atveju ir buvo padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-09-17 nutarimo Nr. 48 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą“ 3.3 p., 8 p., 13.2 p., 15 p.). Taip pat pažymėtina, kad teismas nėra varžomas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu siūlytos ar kaltinamojo pageidaujamos bausmės rūšies ir dydžio ir, išnagrinėjęs bylą bei pripažinęs kaltinamąjį kaltu, bausmę skiria vadovaudamasis BK bendrojoje dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Kaltinamasis V. A., neatlikęs Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-04-17 baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kuri teismo 2013-08-21 nutartimi pakeista areštu, padarė naują nusikaltimą, todėl bausmės subendrintinos, laikantis BK 64 str. nustatytų taisyklių.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti laisvės atėmimą 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. 1a p., prie šios bausmės iš dalies pridėti neatliktą bausmę pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-04-17 baudžiamąjį įsakymą ir skirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 mėnesiams ir 20 dienų.

Nustatyti atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.