Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamajam N. S., gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, nukentėjusiajai K. B. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. S., gim. 1986-09-13 Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

- 2014-07-11 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, teistumas neišnykęs;

- 2014-10-07 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ str., vienu trečdaliu sumažinus bausmę, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, prie nauju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo 2014-07-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir gydytis nuo alkoholizmo, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. 2016-03-25 apie 17.05 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sutuoktine K. B. metu tyčia, alkūne smogė jai į dešinį skruostą ir kairį smilkinį, abiem rankomis jėga stūmė ją ties pečiais, dėl ko ši galva trenkėsi į sieną, abiem rankomis suėmęs K. B. už plaukų, nepaleisdamas jų, jėga pargriovė ją ant grindų ir, tebelaikydamas plaukus, trynė jos veidą į grindis, taip mušdamas K. B. ir kitaip prieš ją smurtaudamas, padarė jai galvos sumušimą, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo N. S. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas K. B. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2016-03-25 17.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, virtuvės patalpoje, neblaivus jos sutuoktinis N. S. alkūne smogė jai į dešinį skruostą, stūmė galvą į sieną, suėmęs tampė už plaukų, trynė jos veidą į grindis, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Taip pat ji parodė, kad vyras smurtauja ne pirmą kartą, policijoje dėl to buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai, ji vyro bijo (b. l. 3-4, 6-8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G822/2016(02) padaryta išvada, kad K. B. konstatuotas galvos sumušimas, padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 14).

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodytu, jog kaltinamasis N. S., pradėjęs konfliktuoti su savo šeimos nariu – sutuoktine K. B., tyčia, alkūne smogė jai į dešinį skruostą ir kairį smilkinį, abiem rankomis jėga stūmė ją ties pečiais, dėl ko ši galva trenkėsi į sieną, abiem rankomis suėmęs K. B. už plaukų, jėga pargriovė ją ant grindų ir, tebelaikydamas plaukus, trynė jos veidą į grindis, dėl ko nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis N. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teistas, administracine tvarka nebaustas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė. Nuo 2014-09-12 įrašytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros/dispenserinę grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016-03-30 specialisto išvadoje konstatuota, jog N. S. skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas būtent ir turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Nors N. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino ir gailisi, tačiau du kartus jau yra teistas už analogiško nusikaltimo padarymą prieš tą patį savo šeimos narį – sutuoktinę K. B., būnant gerokai apsvaigus nuo alkoholio, nusikaltimą padarė praėjus vos pusmečiui po ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės atlikimo, teistumui neišnykus. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi, todėl kaltinamajam skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jo dydį, atsižvelgus, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi, mažesnį, nei numatytas laisvės atėmimo bausmės, numatytos šio straipsnio sankcijoje, vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, ir sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, dėl nusikaltimo sunkių pasekmių neatsirado, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, dirba atsitiktinius darbus, galimai ir kažkiek padeda išlaikyti šeimoje augančius keturis vaikus, rodo, kad kaltinamasis nėra vien tik nusikalsti linkusi asmenybė, todėl, teismas, taip pat įvertinęs ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013), laiko, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Byloje 2016-03-30 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3526, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Algis Girdutis Šalavka teikė antrinę teisinę pagalbą N. S. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 23,16 Eur.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

N. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nuteisti 8 (aštuonių) mėn. laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad sumažinta bausmė yra 5 (penki) mėn. 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., N. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo N. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.