- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-03
- Bylos Nr.
- 2YT-569-446/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00378-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š., R. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Vidmantas Lazickas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, J. Š. ir R. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jis po savo motinos B. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas paaiškino, kad visą savo gyvenimą gyveno su tėvais. Jo tėvai J. Š. ir B. Š. gyvendami santuokoje įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, žemės sklypus, esančius toje pačioje seniūnijoje. Motinai mirus jis ir toliau liko gyventi tėvų namuose, turi atskirą savo kambarį name, naudojasi visu tėvų bendrai užgyventu turtu, kartu su tėvu ir seserimi R. M. dirba žemę. Nei vienas iš įpėdinių nesikreipė į notarą dėl B. Š. palikimo paveldėjimo. Tarp jo ir tėvo įvyko konfliktas, jie susipyko, tėvas ėmęs grasinti, kad iškeldins jį iš gyvenamojo namo, todėl jis nusprendė įsiteisinti motinos palikimo priėmimą ir kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. Š. ir R. M. nurodė, kad jie su pareiškimu sutinka, patvirtino, kad S. Š. po savo motinos B. Š. mirties liko gyventi J. Š. ir B. Š. priklausančiame name, naudojasi visu turtu, kurį bendrai užgyveno jo tėvai J. Š. ir B. Š..
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės nepareiškė, atsiliepime (37-38 b. l.)nurodė, jog VMI iki 2016 m. balandžio 29 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos B. Š. palikimo perėjimą valstybei, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepime (49-51 b. l.) nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjos B. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes, kad S. Š. priėmė B. Š. palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš mirties liudijimo (6 b. l.) matyti, kad B. Š. mirė 2015 m. gegužės 16 d. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Šaukėnų seniūnijos pažymos (7 b. l. ) matyti, kad B. Š. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno iki mirties. Iš santuokos sudarymo įrašo (17 b. l.) matyti, kad B. Š. buvo susituokusi su J. Š.. Iš Nekilnojamojo turto registro pažymėjimų (11-14 b. l.) matyti, kad nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas su ūkio paskirties pastatais (garažu, viraline, ūkiniu pastatu) ir inžineriniais statiniais, namų valdos žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), 1,75 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,82 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), - viešame registre registruoti B. Š. sutuoktinio J. Š. vardu, tačiau šis turtas įgytas B. Š. ir J. Š. gyvenant santuokoje. Kadangi nėra nustatyta, kad santuokoje įgytas turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, laikytina, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje abiejų sutuoktinių dalys yra lygios. Iš gimimo liudijimo (21 b. l.), gimimo įrašo (18 b. l.), santuokos įrašų (17, 20 b. l.) matyti, kad B. Š. mirė būdama santuokoje su J. Š., turėjo du vaikus – pareiškėją S. Š. (15 b. l.) ir suinteresuotu asmeniu į bylą įtrauktą R. M.. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.11 straipsnio 1 dalies nuostatas – palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.13 straipsniu, su pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą paveldi palikėją pergyvenęs sutuoktinis. Iš palikimo atsiradimo vietos notarų biuro informacijos (78, 79, 82 b. l.), Testamentų registro išrašo (83 b. l.) matyti, kad palikėjos B. Š. paveldėjimo byla neužvesta, jos testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra įregistruotų. Taigi, darytina išvada, kad po B. Š. mirties nei įstatyminiai įpėdiniai, nei ją pergyvenęs sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė.
Iš pareiškėjo S. Š., suinteresuotų asmenų J. Š., R. M. paaiškinimų matyti, kad B. Š. įstatyminiai įpėdiniai – vaikai S. Š. ir R. M., palikėją pergyvenęs sutuoktinis J. Š. bendrai valdo visą B. Š. ir J. Š. santuokoje užgyventą turtą – naudojasi gyvenamuoju namu, ūkio pastatais, žeme, namų apyvokos ir buities daiktais.
Liudytojai I. D., A. Š., B. L., gyvenantys (duomenys neskelbtini), parodė, kad pareiškėjas S. Š. pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini), name, kurį įsigijo B. Š. ir J. Š., mirus B. Š. jis ir toliau liko gyventi tėvų namuose, garaže laiko savo automobilį, kartu su tėvu ir seserimi dirba namų valdos žemės sklypą.
Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Šaukėnų seniūnijos pažymos (22 b. l.) matyti, kad 1993 m. gruodžio 6 d. S. Š. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Šaukėnų seniūnijos išduotoje pažymoje (61 b. l.) nurodyta, jog S. Š. iki mamos B. Š. mirties ir po jos gyvena (duomenys neskelbtini).
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas po savo motinos mirties naudojasi, valdo, disponuoja motinai priklausiusį turtą – gyvenamąjį namą, ūkio paskirties pastatus, žemės sklypą, kiti įpėdiniai nėra išreiškę valios paveldėti palikėjos B. Š. palikimo.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjas S. Š. – B. Š. sūnus, pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, duomenų, kad jis būtų atsisakęs palikimo, nėra. Iš pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusios motinos palikimą, po jos mirties iki šiol faktiškai valdo paveldimą turtą – gyvenamąjį namą, kitus pastatus, žemės sklypus. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po B. Š. mirties jos palikimą priėmė sūnus S. Š..
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl pareiškėjams tenka ir pareiga sumokėti procesines – pašto - išlaidas valstybei. Tačiau pareiškėjui suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant jo bylinėjimosi išlaidas valstybei 100 procentų (26-27 b. l.), todėl šioje byloje susidariusios pašto išlaidos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 14 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), iš karto po savo motinos B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.