- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-1002-903/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00790-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- S. B.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B., vertėjai Valentinai Jalovajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. 2015-11-25, apie 10.40 val., Trušelių k., Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 p. reikalavimus, vairavo automobilį „Kia Sportage“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 0,77 promilės girtumas), taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei techninės apžiūros dokumentų. Tokiu būdu jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d. ir 126 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. B. prisipažino dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad per poilsio dienas nuvažiavo į sodą, nuėjo pas kaimyną į pirtį, išgėrė alaus, ryte jautėsi gerai, važiavo namo, pastebėjo, kad sodo namelyje paliko dokumentus ir sodo gėrybes, apsisuko, begrįžtant sustabdė policijos pareigūnai, taip pat paaiškino, kad dirba gamybos įmonėje, pagamintus produktus reikia nuvežti ir sumontuoti klientams, bendrovėje dirba 7 asmenys. Be to, S. B. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta 2015-11-25 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 68P-44436012-15, asmens blaivumo testu, nustatančiu, jog 2015-11-25, 10.44 val., S. B. nustatyta 0,77 promilės alkoholio, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Taigi nekyla abejonių, jog S. B. automobilį vairavo neblaivus, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei techninės apžiūros dokumentų, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus, ir tokia jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, sudėtį – Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, bei administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėtį – transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) girtumo laipsnis.
Motyvuojamoji dalis
S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
S. B. teismo posėdžio metu prašė taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodė, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę praras darbą, be to, turi prižiūrėti sergančią mamą.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
S. B. padarė pakankamai grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – nesant būtinumo vairavo transporto priemonę būdamas lengvo girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei techninės apžiūros dokumentų. Nors S. B. nurodė, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę praras darbą, tačiau teismas tai vertina tik kaip nepagrįstą prielaidą, nes tam prieštarauja paties S. B. nurodytas darbo pobūdis ir darbo organizavimas. Tai, kad S. B. gailisi dėl padarytų pažeidimų, dirba ir prižiūri mamą, laikytina tik jo atsakomybę švelninančiomis ir jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Taigi teismo nuomone, anksčiau išdėstytos S. B. atsakomybę švelninančios ir jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, į jas atsižvelgtina individualizuojant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Tokiu būdu teismas laiko galimu S. B. paskirti sankcijose numatytas minimalias nuobaudas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., S. B. galutinai skiriama nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 124¹ str. 8 d., 126 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
S. B. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 5 Eur (penkių eurų) baudą.
S. B. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, S. B. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Išaiškinti S. B., kad bauda turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.6.-1002-903/2015, įmokos kodą 1001, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.