- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-09
- Bylos Nr.
- eI2-13995-641/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04171-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- H. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „ V.“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – uždarajai akcinei bendrovei „ V.“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas H. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą skundu, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LR) Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti Departamentą iš naujo spręsti klausimą dėl leidimo laikinai gyventi LR pakeitimo.
2. Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas D. F. skundu su Departamento Sprendimu nesutiko. Tvirtino, jog pareiškėjas teisėtai nuo 2019 m. spalio mėn. gyvena LR. 2020 m. spalio 6 d. pasirašė darbo sutartį su UAB „V.“, pagal kurią dirbo nuo 2021 m. vasario 10 d., kai gavo Departamento išduotą leidimą. Departamento sprendimu 2022 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjui buvo pakeistas leidimas laikinai gyventi LR ir išduotas galiojęs iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Pareiškėjas nurodė dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo į Departamentą pasikreipęs taip pat ir 2024 m. birželio 6 d., tačiau leidimas jam nebuvo pakeistas. Departamentas priėmė ginčo Sprendimą, kuriuo leidimą laikinai gyventi pareiškėjui panaikino. Su šiuo Sprendimu pareiškėjas nesutinka ir mano, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi, priešingai nei nurodoma Sprendime, jis Departamentui su prašymu pateikė teisingus duomenis bei jis gavo reguliarias pajamas iš darbo santykių, kurių pakanka pragyvenimui LR.
3. Pripažino, jog dėl susidariusių šeimyninių aplinkybių, jis ilgą laiko tarpą 2023 metais buvo neapmokamose atostogose, kadangi iš karo (duomenys neskelbtini) zonos turėjo perkelti savo šeimą gyventi į (duomenys neskelbtini) ir ten ją įkurdinti. Jam teko vykti į (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) sienos, kur susitikdavo su prieglobsčio prašiusiomis žmona ir trimis dukromis, tačiau to joms padaryti nepavyko. Nurodė nuvežęs šeimą į (duomenys neskelbtini), o kai šeimą (duomenys neskelbtini) įkurdino, grįžo į Lietuvą ir tęsė darbo funkcijas darbovietėje iki Sprendimo gavimo.
4. Mano, jog Departamentas netinkamai įvertino pareiškėjo situaciją dėl jo laikino nedarbo laikotarpio UAB „V.“, nes pareiškėjas sąžiningai dirbo LR ir gaudavo nustatyto dydžio darbo užmokestį, buvo darbovietėje labai vertinamas dėl savo kvalifikacijos, o tam tikrą laikotarpį buvo priverstas būti neapmokamose atostogose, nes reikėjo išspręsti šeimos saugumo klausimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė anksčiau išduotą leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis LR įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes pareiškėjas ketino dirbti UAB „V.“ betonuotoju. Sprendimas – panaikinti pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą laikinai gyventi – buvo priimtas nagrinėjant pareiškėjo 2024 m. birželio 6 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, nustačius, jog pareiškėjui nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis ir pareiškėjas su prašymu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
6. Paaiškino, jog duomenys apie pareiškėjo gaunamas darbo pajamas buvo tikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo UAB „V.“ įdarbintas nuo 2021 m. vasario 10 d. ir jam po leidimo laikinai gyventi pakeitimo tik 4 mėn. buvo mokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi keitimo ir bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (1060 Eur). Taip pat nustatyta, kad užsieniečiui 2022 m. spalio, gruodžio mėn., 2023 m. spalio-lapkričio mėn. (4 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis atitinkantis nurodytą prašyme ir tarpininkavimo rašte (1202-1386 Eur), 2022 m. lapkričio mėn., 2023 m. liepos, rugsėjo mėn., 2024 m. balandžio ir birželio mėn. (5 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis atitinkantis LR Vyriausybės nustatytą MMA (843,5-930 Eur), 2023 m. gruodžio-2024 m. sausio mėn. (2 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis mažesnis nei nustatyta MMA (229,97-574,92 Eur), o 2023 m. sausio-birželio, rugpjūčio mėn., 2024 m. vasario-kovo ir gegužės mėn. (10 mėnesių, iš jų 6 mėnesius iš eilės) darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas. Mano, jog tai reiškia, kad užsienietis šiuo laikotarpiu UAB „V.“ faktiškai nedirbo. Pažymėjo, kad, užsieniečiui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, Departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjo prašymą vertino kritiškai, atsižvelgę į aplinkybes, jog: užsienietis 2024 m. birželio 6 d. paaiškinime nurodė, kad nemokamos atostogos jam buvo suteiktos tik 2023 m. gruodžio-2024 m. kovo mėn. ir tik bendrovės paprašius pateikti paaiškinimą dėl nemokėto darbo užmokesčio, 2024 m. liepos 1 d. buvo pateikti užsieniečio prašymai dėl nemokamų atostogų suteikimo ir kitais laikotarpiais: 2023 m. sausio-birželio, rugpjūčio mėn., 2024 m. sausio-kovo mėn.; prašyme buvo nurodyti tik tie nemokamų atostogų laikotarpiai, kada, VSDFV duomenimis, darbo užmokestis nebuvo mokėtas pareiškėjui iš viso, t. y. pareiškėjas nepagrindė priežasčių dėl kurių nebuvo mokėtas bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti darbo užmokestis kitais laikotarpiais; užsienietis po leidimo laikinai gyventi pakeitimo (2022 m. rugsėjo 30 d.) net 10 mėnesių, iš jų 6 mėnesius iš eilės, nedirbo, t. y. pareiškėjo deklaruojamas tikslas – dirbti LR pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio nuostatas – neatitiko tikrovės.
8. Taip pat paaiškino, jog pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo LR laikotarpiu bus darbo užmokestis, tačiau VSDFV duomenimis po leidimo laikinai gyventi pakeitimo pareiškėjui 2 mėnesius buvo mokėtas darbo užmokestis, mažesnis, nei 1 MMA dydžio ir net 10 mėnesių (iš jų 6 mėnesius iš eilės) darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakaktų pareiškėjui pragyventi LR, pareiškėjas negavo, nors prašyme nurodė, kad jo pragyvenimo LR lėšos yra darbo užmokestis. Mano, jog šios aplinkybės yra pagrindas konstatavimui, kad pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų LR.
9. Akcentavo, kad teisė atvykti į LR ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuo to momento, kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi. Tvirtino, jog Departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis UTPĮ reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes LR Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse yra nurodyta, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.
10. Pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manė, kad Sprendimas atitinka tiek LR viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „V.“, kuriai skundas su priedais bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į skundą pateikimo buvo išsiusti ir įteikti 2024 m. rugpjūčio 19 d., atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
12. Pareiškėjo atstovui advokatui D. F., atsakovui Departamentui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „V.“ 2024 m. rugsėjo 18 d. teismo pranešimais tinkamai pranešta apie rašytinio proceso tvarka paskirto nagrinėti teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Pareiškėjas skundu prašė, o atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė prieštaravimų dėl skundo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
13. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. liepos 18 d. priimto Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi LR darbo tikslu, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, 2024 m. liepos 30 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis nevedęs, deklaravęs LR gyvenamąją vietą nuo 2020 m. gruodžio 29 d., ketindamas dirbti Lietuvoje veikiančioje įmonėje UAB „V.“ – betonuotoju – Departamentui pateikė 2024 m. gegužės 15 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Prašymas) UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti LR). Prašyme, be kitų aplinkybių, pareiškėjas taip pat pateikė informaciją, jog jo pragyvenimo lėšos buvimo LR laikotarpiu bus 1 060 Eur dydžio darbo užmokestis, dirbant UAB „V.“ betonuotoju. Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir būsimos darbdavės tarpininkavimo rašte.
15. UAB „V.“ Departamentui pateiktame tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – tarpininkavimo raštas) nurodė, jog pareiškėjas dirbs UAB „V.“ betonuotoju ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir patvirtino, jog jam bus mokamas privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 1 060 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Taip pat pateikti duomenys, kad per pastaruosius penkerius metus pareiškėjas nuo 2020 m. spalio 6 d. iki tarpininkavimo rašto pateikimo dienos už 1 060 Eur darbo užmokestį dirbo betonuotoju UAB „V.“.
16. Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei pareiškėjo 2022 m. rugpjūčio 8 d. prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir tarpininkavime rašte nurodytomis sąlygomis, 2022 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo terminas buvo nustatytas iki 2024 m. rugsėjo 30 d.
17. 2020 m. spalio 6 d. darbo sutarties kopija patvirtina, jog pareiškėjas su tarpininkavusia leidimui laikinai gyventi LR gauti (darbo tikslu) UAB „V.“ pasirašė darbo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „V.“ betonuotoju. Darbo užmokestis keistas: nuo 2021 m. sausio 1 d. nustatytas 1 060 Eur mėnesinis atlyginimas; nuo 2023 m. sausio 1 d. – 850 Eur mėnesinis atlyginimas, komandiruočių metu mokant priedą, kad mėnesinis atlyginimas siektų 1,65 nuo minimalaus darbo užmokesčio, ir ne mažiau negu 50 proc. nuo teisės aktuose nustatytos normos dydžio dienpinigius; nuo 2024 m. sausio 1 d. – 930 Eur mėnesinis atlyginimas, komandiruočių metu mokant priedą, kad mėnesinis atlyginimas siektų 1,65 nuo minimalaus darbo užmokesčio, ir ne mažiau negu 50 proc. nuo teisės aktuose nustatytos normos dydžio dienpinigius.
18. 2024 m. liepos 18 d. Sodros duomenimis apie pareiškėjo draudėjus ir esamas darbovietes, nustatyta, jog tarpininkavusi UAB „V.“ pateikė duomenis apie pareiškėjui išmokėtas išmokas, gautas iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių ir nedraudiminius laikotarpius nuo 2021 m. vasario 10 d. (pirmosios pareiškėjo įsidarbinimo UAB „V.“ dienos) iki 2024 m. birželio 30 d. VSDFV duomenimis pareiškėjui po Departamento 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo, kuriuo buvo išduotas leidimas laikinai gyventi LR: 2022 m. spalio mėn. išmokėta 1 205 Eur darbo užmokesčio išmoka; 2022 m. lapkričio mėn. – 843,50 Eur; 2022 m. gruodžio mėn. – 1 214,43 Eur; 2023 m. sausio-birželio mėn. – išmokų nefiksuota; 2023 m. liepos mėn. – 850 Eur; 2023 m. rugpjūčio mėn. – išmokų nefiksuota; 2023 m. rugsėjo mėn. – 850 Eur; 2023 m. spalio-lapkričio mėn. – 1 386 Eur; 2023 m. gruodžio mėn. – 229,97 Eur; 2024 m. sausio mėn. – 574,92 Eur; 2024 m. vasario-kovo mėn. – išmokų nefiksuota; 2024 m. balandžio mėn. – 930 Eur; 2024 m. gegužės mėn. – išmokų nefiksuota; 2024 m. birželio mėn. – 930 Eur.
19. Pareiškėjo prašymai UAB „V.“ vadovui su vertimais į lietuvių kalbą pagrindžia aplinkybes, jog pareiškėjas 2023-2024 m. laikotarpiu buvo pateikęs rašytinius prašymus darbdavei dėl neapmokamų atostogų, susijusių su šeimyninėmis priežastimis, suteikimo 2023 m. sausio-birželio, rugpjūčio mėn. bei 2024 m. sausio-kovo mėn. Duomenų, jog šie prašymai buvo patenkinti ir neapmokamos atostogos pareiškėjui minėtais laikotarpiais buvo suteiktos nenustatyta.
20. 2024 m. liepos 18 d. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas Departamento sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi LR išdavimo pareiškėjui buvo panaikintas, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais (nustačius, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi LR, neatitinka tikrovės bei užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi LR) bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (paaiškėjus, jog yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai). Sprendime tiriama pareiškėjo individuali situacija po 2022 m. rugsėjo 30 d. leidimo laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo, o būtent pareiškėjo ir darbdavės paaiškinimai, VSDFV duomenys bei atliekamas jų vertinimas.
21. UTPĮ 26 straipsnyje nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai LR įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba LR Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą LR gyvenančio LR piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo LR laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi LR; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su LR gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius LR), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
22. Pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti LR pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti LR, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Pabrėžtina, kad vien formalus UTPĮ 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.
23. UTPĮ 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
24. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi LR (5 punktas).
25. UTPĮ 62 straipsnio 4 dalis nurodo, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys LR, privalo laikytis LR Konstitucijos, LR įstatymų ir kitų teisės aktų.
26. Atkreiptinas dėmesys, jog UTPĮ 50 straipsnis nustato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, UTPĮ nustato Departamentui imperatyvą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
27. Leidimų laikinai gyventi LR užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į LR socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo LR lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi LR užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
28. Pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį LR užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur (LR Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur (LR Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
29. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad Departamentas teisingai nustatė Sprendime konstatuotus faktus, jog po leidimo laikinai gyventi pakeitimo 2022 m. rugsėjo 30 d. tik 4 mėnesius buvo mokėtas 2022 m. rugpjūčio 8 d. prašyme dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir UAB „V.“ tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1060 Eur (2022 m. spalio, gruodžio mėn., 2023 m. spalio-lapkričio mėn. (4 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis atitinkantis nurodytą prašyme ir tarpininkavimo rašte (1202-1386 Eur)); 2022 m. lapkričio mėn., 2023 m. liepos, rugsėjo mėn., 2024 m. balandžio ir birželio mėn. (5 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis atitinkantis LR Vyriausybės nustatytą MMA (843,5-930 Eur), 2023 m. gruodžio-2024 m. sausio mėn. (2 mėn.) buvo mokėtas darbo užmokestis mažesnis nei nustatyta MMA (229,97-574,92 Eur), o 2023 m. sausio-birželio, rugpjūčio mėn., 2024 m. vasario-kovo ir gegužės mėn. (10 mėnesių, iš jų 6 mėnesius iš eilės) darbo užmokestis iš viso nebuvo mokėtas, kas reiškia, kad užsienietis šiuo laikotarpiu Bendrovėje faktiškai nedirbo. Šias aplinkybes patvirtina VSDFV duomenys, kuriais, kaip valstybinėje institucijoje kaupiamais oficialiais duomenimis, teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti.
30. O taip pat minėti nustatyti duomenys patvirtina Departamento vertinimą, kad pareiškėjo Prašyme deklaruojamas tikslas – dirbti LR pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir UTPĮ 44 straipsnio nuostatas – neatitiko tikrovės, nes užsienietis po leidimo laikinai gyventi pakeitimo (2022 m. rugsėjo 30 d.) net 10 mėnesių, iš jų 6 mėnesius iš eilės, nedirbo.
31. Šį įsitikinimą dar labiau sustiprina tai, jog net ir bylos nagrinėjimo teisme metu į bylą nebuvo pateikta, nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų pareiškėjo skundo teiginius, jog jo į bylą pateikti prašymai dėl neapmokamų atostogų suteikimo darbdavės buvo patenkinti bei, jog realiai egzistavo neapmokamų atostogų laikotarpius nulėmusios priežastys, kurias nurodė pareiškėjas, t. y. jog jis vyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kokį laiko tarpą ten buvo, kad pareiškėjas turi žmoną ir tris vaikus (santuokos, giminystės ryšį pagrindžiančių duomenų į bylą nebuvo pateikta), jog jie iki 2023 metų gyveno (duomenys neskelbtini), siekė gauti pabėgėlių statusą ir pan. O tai leidžia pareiškėjo skundo argumentus vertinti itin kritiškai ir atmesti kaip visiškai nepagrįstus.
32. Be to, dėl pareiškėjo nurodomų neapmokamų atostogų aplinkybių pažymėtina ir tai, kad aktualus teisinis reglamentavimas nenumato Departamentui pareigos priimant ginčijamą Sprendimą vertinti pareiškėjo neapmokamų atostogų laikotarpį, t. y. neapmokamos atostogos neatleidžia užsieniečio, siekiančio išsaugoti turimą leidimą laikinai gyventi LR, nuo pareigos atitikti UTPĮ reikalavimus. Pažymėtina, kad nors UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes savalaikiai (prieš 2023 m. sausio-birželio mėn. laikotarpį ir kt.) būtų informavęs Departamentą ir kreipęsis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, todėl, akivaizdu, kad pareiškėjas nevykdė UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos.
33. Pabrėžtina, kad tiek pareiškėjo Prašyme, tiek ir tarpininkavimo rašte buvo aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo pragyvenimo lėšos – 1 060 Eur dydžio kasmėnesinis darbo užmokestis. Tad iš aukščiau minėtų duomenų akivaizdu, kad pareiškėjo darbo užmokestis pas minėtą darbdavę nebuvo toks, kokį pareiškėjas deklaravo savo Prašyme bei koks buvo nurodytas tarpininkavimo rašte. Be to, pareiškėjas, VSDFV duomenimis, po 2022 m. rugsėjo 30 d. leidimo laikinai gyventi išdavimo 6 mėnesius iš eilės nedirbo ir negavo jokių pajamų iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių. Tad esant tokioms aplinkybėms Departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė Prašyme norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
34. Be to, kaip jau buvo konstatuota, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas negavo reguliarių kasmėnesinių pajamų, kurių pakaktų pragyvenimui LR. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė ir atsakovas, todėl tai akivaizdžiai atitinka UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktuose ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuotus privalomuosius užsieniečiui darbo tikslu išduoto leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindus, t. y. kai nustatoma, jog: užsienietis neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi LR ir jis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi LR, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
35. Teismų formuojamoje praktikoje ne kartą paminėta, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023). Be to, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvoje (LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
36. Pažymėtina, jog sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal ginčijamo Sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją. Byloje surinktų įrodymų visuma nepaneigta, jog Sprendimas buvo pagrįstas objektyviais Departamento tuo metu turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jame yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtinti Sprendime Departamento konstatuoti privalomieji leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindai, numatyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl atsakovo priimtas Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą.
37. Skundžiamas Departamento Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo H. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.