Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant pareiškėjai R. T., suinteresuoto asmens VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovei Raimondai Šoparienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos R. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims - VŠĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, I. Š., dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu – I. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji nėra neveiksni. Pati tvarko savo asmeninius reikalus, atlieka įvairias finansines operacijas, pavyzdžiui, sumoka mokesčius už butą, perka maistą, vaistus ir pan. Nurodė, jog daug metų serga lėtiniu alkoholizmu. Iki ekspertizės atlikimo alkoholio nevartojo 9 mėnesius, po ekspertizės atlikimo vartojo alkoholį, kiek laiko nepamena.

Suinteresuoto asmens VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė prašo pareiškimą išnagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.5 str. fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu (CK 2.10 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-11 nutartyje Nr. 3K-3-370/2008 išaiškinta, kad pagal CK 2.10 str. 1 d. ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 str. nuostatas yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Taip pat pažymėtina, jog Įstatymo 27 str. nuostatos dėl prievartinio psichikos sutrikimų turinčio asmens hospitalizavimo sąlygų (realios grėsmės, kad sunkia psichikos liga sergantis asmuo savo veiksmais gali padaryti esminės žalos savo sveikatai ar gyvybei arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, buvimas) taip pat laikytinos tomis gairėmis, į kurias turėtų atsižvelgti teismas, vertindamas asmens galėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti pobūdį.

Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė ir ekspertams pateikti klausimai, ar I. Š. serga psichine liga, ar gali suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti ir ar gali duoti dalyvauti teismo posėdyje (b.l. 11-12). Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad I. Š. neserga ūmiu ar lėtiniu psichikos sutrikimu bei silpnaprotyste, jai diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, ji gali suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, gali dalyvauti teismo posėdyje (b.l. 34). Teismo posėdžio metu I. Š. atvirai atsakinėjo į jai užduodamus klausimus, pripažino, jog daug metų vartoja alkoholį, stengiasi kovoti su priklausomybe nuo alkoholio, tačiau kritiškai vertina savo galimybes pasveikti. Teigė, jog tuo metu, kai nevartoja alkoholio gali visiškai savimi pasirūpinti. Pareiškėja R. T. teismo posėdžio metu patvirtino mamos I. Š. žodžius, jog tuo metu, kai mama nevartoja alkoholio, ji visiškai sugeba savimi pasirūpinti – nueiti į parduotuvę, nusipirkti prekių, sumokėti buto mokesčius ir pan. Kaip minėta, neveiksniu gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t.y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinant 2011-09-29 teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 85TPK-209/2011, konstatuotina, jog šiuo metu I. Š. geba savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jai suteiktomis teisėmis ir laisvėmis, todėl nėra pagrindo pripažinti I. Š. neveiksnia. Tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 467 str. 5 d. nustato, kad nagrinėdamas bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, teismas pareiškėjo prašymu ar savo iniciatyva gali aiškintis aplinkybes, ar nėra pagrindo asmens veiksnumą apriboti. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą apriboti, teismas priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu, kaip numato CPK 468 str. 2 d. CK 2.11 str. 1 d. nustatyta, jog fizinių asmenų civilinis veiksnumas gali būti apribotas teismo tvarka, jeigu jie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog I. Š. dėl alkoholinės abstinencijos sindromo daug kartų gydyta įvairiuose psichiatrijos stacionaruose. Nuo 1983 m. I. Š. diagnozuotas lėtinis alkoholizmas, II stadija. Paskutinį kartą konsultuota narkologiniame skyriuje 2010-11-09, kur gydyta dėl užgėrimo nutraukimo ir abstinencijos būsenos (b.l. 32-34). Tai, jog piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, teismo posėdžio metu pripažino ir pati I. Š.. Minėtą aplinkybę patvirtino I. Š. dukra R. T.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apribotinas I. Š. veiksnumas. Jos atžvilgiu pradėtina byla dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo (CK 3.239 str., 3.242 str. 1 d., CPK 505 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti iš dalies.

Pripažinti I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksnia.

Inicijuoti bylos dėl rūpybos I. Š. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo iškėlimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.