- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- II-14-1026/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00128-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaida Motiejūnienė
institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atstovui viršininkui E. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. Č. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 50N-81627697-16,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas E. K. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo R. Č. skyrė administracinę nuobaudą pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį – 57 Eur baudą, už tai, kad R. Č. 2016 m. spalio 20 d. 21:10 val. Pakruojo r. sav., kelyje Rimšoniai - Klovainiai - Rozalimas, 6 km, vairuodamas krovininę transporto priemonę pažeidė draudžiamąjį kelio ženklą Nr. 304 „Krovininio transporto eismas draudžiamas“.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo R. Č. pateiktu skundu prašo Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko 2016-12-30 nutarimą, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį ir nubaustas 57 Eur bauda, panaikinti ir jo atžvilgiu administracinę bylą nutraukti, o nustačius, jog yra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę, neskirti R. Č. administracinės nuobaudos.
Skundą padavęs asmuo R. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis skundą palaiko. Skundžia nutarimą dėl to, kad nesijaučia kaltas. Jis gavo žinutę iš vadybininko apie 20 valandą, kad turi važiuoti pasikrauti grūdų į Laipuškių žemės ūkio bendrovę (toliau - ŽŪB). Jis tuo metu važiavo nuo Pasvalio ir po 21 valandos jį sustabdė policijos pareigūnai. Tai buvo važiuojant pagrindiniu keliu Šiauliai- Pakruojis- Pasvalys. Pagal visus žemėlapius, navigaciją buvo rodomas pasukimas sankryžoje į kairę pusę link Laipuškių ŽŪB. Ten buvo užrašas “Klovainiai“. Pagrindiniame kelyje jokio kelio ženklo nebuvo, kad negalima krovininiams automobiliams važiuoti į kairę pusę. Buvo tamsus paros metas, jis pasuko sankryžoje į kairę ir pavažiavęs maždaug už 50 metrų nuo sankryžos, pamatė kelio ženklą “Krovininių automobilių eismas draudžiamas“. Įvertinęs aplinkybes, nesustabdydamas automobilio, ieškojo kur apsisukti. Už kokių 300 metrų jį pasivijo kelių policijos pareigūnai su įjungtais švyturėliais. Jiems pasakė, kad važiuoja į Laipuškių ŽŪB paimti krovinio. Kadangi iš pagrindinio kelio nebuvo jokio nukreipiamo ženklo, kad negalima važiuoti krovininiams automobiliams, jis pareigūnams pasakė, kad apsisuks ir ieškos kito kelio, nes jam reikia vykti pasikrauti grūdų. Kai jį pareigūnai pasivijo, tai dar nebuvo pradėjęs apsisukinėti. Pareigūnai taip pat jam paaiškino, kad draudžiamas ženklas stovi jau 4 metai. Tačiau jis tais keliais anksčiau nevažinėjo, nes vykdavo į kitas šalis ir jam nebuvo galimybių sužinoti, kad toje vietoje stovi minimas kelio ženklas, kurį pamatė tik įsukęs į sankryžą, gal už 50 metrų. Tačiau 7 metrų pločio kelyje neįmanoma apsisukti, nes spindulys yra per mažas krovininiam automobiliui apsisukti. Po to jis, kol pareigūnai pildė protokolą, apsisuko keliuke, kuris veda į privataus gyventojo teritoriją, sodybą, saugiai, nieko nepažeisdamas. Pareigūnai aiškino, kad yra kitas kelias aplinkui, kad jis negalėjo čia važiuoti. Tačiau aplinkelis yra už 8 kilometrų toliau, per Pakruojo miestą. Pareigūnai jam sakė, kad jie nekalti, kad ženklo nėra, kuris nurodo, kad draudžiama sukti krovininiam transportui. Kai apsisuko, pareigūnai nekalbėjo su juo, sakė reikia sumokėti 14 Eurų baudą. Jis su tuo nesutiko, kadangi pirmą kartą važiavo į tą bendrovę, nežinojo kelio tamsiu paros metu. Kai įsuko, niekur nematė stovinčių pareigūnų. Jam policijos pareigūnas liepė važiuoti atbulomis į pagrindinį kelią, tačiau taip važiuoti nesaugu. Jeigu žmogus nedirbęs su vilkiku, tai ir nežino, kaip sunku apsisukti. Tai buvo principo reikalas, kad tik nubausti. Jis nesiginčijo ir prie jų apsisuko. GPS rodo arčiausius kelius, kur reikia važiuoti. Jam buvo rodomas tik tas kelias, kitų kelių nematė ir kitų kelių nežinojo. Jeigu kelias uždarytas, negalima juo važiuoti, tai tada važiuoji iki sekančio keliuko, kur nebėra ženklo. Jo pajamos oficialiai apie 450 Eurų, plius dienpinigiai už komandiruotes Tačiau, skundą pateikė ne dėl baudos, o dėl teisybės. Prašo jį išteisinti vien dėl žmogiškumo faktoriaus. Jis žino kelių eismo taisykles, vairavimo stažas yra 22 metai. Draudžiantis ženklas važiuoti krovininiams automobiliams negalioja aptarnaujančiam transportui. Mano, kad jo yra aptarnaujantis transportas, nes važiavo link Klovainių į Laipuškių gyvenvietę paimti krovinio. Laipuškiai yra už Klovainių. Naktį, nežinant kitų kelių, galioja tas ženklas tik galiojimo zonoje. Kelio ženkle krovinio masė nebuvo nurodyta. Be to, vairuojant krovininį transportą nėra geras matomumas, kaip važiuojant lengvuoju automobiliu. Įsibėgėti irgi reikia atstumo su krovininiu automobiliu. Į pagrindinį kelią įvažiuoti atbulam yra nesaugu net pagal kelių eismo taisykles. Jeigu nelaimė įvyktų, tai sakytų kodėl stūmėsi atbulomis. Pareigūnų prašė nebausti, kadangi netrukus apsisuks. Nuoširdžiai gailėjosi, prašė pareigūno, kad leistų apsisukti, kad pirmą kartą tuo keliu važiuoja. Pareigūnas sutiko, tačiau sakė, kad turi žinoti kelius, nes 4 metai tas ženklas čia stovi. Jo greitis buvo gal 50-60 km/h. Pareigūnas pasakė, kad yra kitas kelias per Pakruojį. Tada kitu keliu apsisukęs ir nuvažiavo. Dalyvavo priimant nutarimą. Prašė patenkinti jo skundą. Palaiko prašymą – panaikinti nutarimą, nes tas ženklas pastatytas neteisingai ir jis nieko blogo nepadarė, nes pravažiavus tą ženklą jis pavažiavo tik 500 metrų. Neturėjo tyčios nuvažiuoti neapsisukęs.
Teismo posėdžio metu skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas E. K. paaiškino, kad pareiškėjas nurodo, kad kelio ženklas buvo už 50 metrų nuo sankryžos. Taip jis ten ir yra. Esmė ta, kad vilkiko ilgis 20 metrų ir jau pasisukus automobiliui, vairuotojas mato tą ženklą iš karto, nes automobilio žibintai tamsoje apšviečia. Prieš įsukant gal ir nesimato, to negali tvirtinti, tačiau įsukus, tas ženklas pasimato. Reiškia tada tam automobiliui ir reikia apsisukti, kadangi jam apsisukti reikia 16 metrų, tai tada sugrįžti atbulomis ir taip apsisukti. Suprantama, kad tai yra pavojinga eismui, tačiau 21 valandą, jau tuo keliu mažas judėjimas. Pasvalys- Šiauliai - Pakruojis kelias nėra intensyvus. Vilkikai su daug žibintų ir jie tikrai matosi, išvažiuoti jiems yra saugu į bet kurią pusę. Pavažiuoti reikėjo tik 20 metrų. Dar buvo galima privažiuoti dar dviem keliais prie tos vietos. Byloje yra pateiktas žemėlapis, kur važiuojant nuo Pasvalio pusės galima pro dešinę pusę įvažiuoti, net tas kelias nėra tolesnis. Jeigu tiesiausią kelią žmogus įsives, tai GPS sistema gali ir nerodyti kito kelio, tai reikia kažką daryti. Jeigu žmogus nežino kitų kelių, tai nėra pagrindas padaryti pažeidimą. Gali kelius ir iš anksto pasižiūrėti. Turėti Lietuvos žemėlapį nėra sudėtingas reikalas. Rajoniniuose keliuose ženklai sustatyti, kad vilkikai kelių nesugadintų, kadangi keliai yra silpni Draudžiama važiuoti link Klovainių, kad vilkikas kelio nesugadintų, jo neišlaužytų asfalto, kelkraščių. Todėl mano, kad buvo vairuotojui galimybė apsisukti. Išvažiuoti atbulomis, įjungus avarinį signalą, į pagrindinį kelią, nėra jokio pavojaus. Dėl “Aptarnaujančio transporto“ sąvokos - krovininiai vilkikai nevažiuoja per draudžiamas zonas vien dėl to, kad ten arčiau. Žemėlapiuose neturi būti kelio ženklų. Atvažiavus į vietą, pamatai, kad yra ženklas, tada atsiverti žemėlapį ir pasižiūri į tą tašką, kaip galima patekti pro kitur. Tam yra žemėlapis reikalingas. Nėra kitokių ženklinimų, tik gali būti arčiau sankryžos pastatyti ženklai. Mano, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, prašo palikti galioti nutarimą dėl to, kad pažeidimas įrodytas pilnai. Vairuotojas sutinka, kad pažeidė kelio ženklo reikalavimus, pravažiavo kelio ženklą. Dėl įvažiavimo į nurodytą teritoriją, pasikrauti krovinio, tas kelio ženklas jam tinkamas. Jis privalo juo vadovautis, nes yra ir kitų įvažiavimų. Tai šiuo atveju yra dar du kiti keliai, kuriais jis galėjo įvažiuoti į tą zoną. Jis tuo kelio ženklu privalėjo vadovautis, o tas paaiškinimas, kad nebuvo galimybės saugiai apsisukti, tai vertinamas kritiškai, kadangi pažeidimas buvo užmiesčio kelyje, aplinkui nenustatyta jokių pėsčiųjų, jokių dviratininkų, jokių kitų transporto priemonių, net nenurodyta, kad jie galėjo būti. Apsisukimas užmiesčio kelyje yra saugus, nėra net išimties Kelių eismo taisyklėse, kad galima pažeisti kelio ženklą, jeigu neįmanoma saugiai apsisukti. Saugiai apsisukti čia vietos pakankamai. Iš pareigūno parodymų patyti, kad per 10 metų jo darbo atsimena tik vieną eismo įvykį. Tai rodo, kad nėra pavojinga sankryža, kur užstotų krūmai, medžiai, pastatai. Sankryža saugi, todėl joje ir reikėjo apsisukinėti. Buvo ginčai dėl kelio ženklo pastatyto truputį per toli. Pareigūnas nurodo 20-30 metrų. Vairuotojas nurodo 50 metrų. Iš esmės tas atstumas nieko nekeičia, kadangi įsisukus automobiliui, vairuotojas iš karto pamato kelio ženklą už 20-30 metrų. Dėl to mano, kad nutarimą priėmė teisėtai, prašo jį palikti galioti, skundo netenkinti. Dėl ATPK 30¹ straipsnio, tai jo pagrindas yra, kad žmogus sutinka su pažeidimu ir nuoširdžiai gailisi. Jeigu jis nesutinka, tai to straipsnio taikyti negalima. Jo veiksmuose nėra nė vienos lengvinančios aplinkybės. Nesutinka su skundu ir prašo jo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas R. S. paaiškino, kad dirba Šiaulių AVPK Pakruojo Reagavimo skyriaus vyr. patruliu. Jis surašė tarnybinį pranešimą bei administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tą vakarą važiavo iš įvykio nuo Balsių kaimo, priešais pastebėjo krovininį automobilį su šviečiančiomis lemputėmis, kuris pasuko į kelią, kur yra draudžiamas eismas krovininiam transportui. Prieš įsukant jam, ten nėra ženklo. Jis įsuko ir nuo sankryžos už 20-30 metrų yra kelio ženklas ”Krovininio transporto eismas draudžiamas“. Kadangi yra to rajono darbuotojas, tai žinojo, kur tas ženklas stovi, prisivijo tą transporto priemonę. Krovininis automobilis jau buvo pavažiavęs apie 1 km. atstumu nuo tos sankryžos, nes nebuvo privažiavęs ten esančių namelių. Po to jis apsisukinėjo už to namo. Kelias eina link T formos sankryža. Automobilį pasivijo iš paskos. Pamatė, kad jis įsuka, kai iki sankryžos gal buvo likę 0,5 km. Pamatė, kad jis įsuka prieš draudžiamą kelio ženklą. Suprato, kad daromas pažeidimas, įjungė švyturėlius ir vairuotojas sustojo. Nežino ar vairuotojas, įsukęs pristabdė automobilį, nes tada buvo tamsus paros metas. Kai jį susistabdė, surašė protokolą, tada jis apsisuko. Vairuotojas sakė, kad jam nebuvo kur apsukti automobilio. Tačiau jam sakė, kad galėjo atsistumti atbulomis. Kelias 7 metrų pločio ir jis nebūtų apsisukęs. Eismo ten vakare nebuvo. Vairuotojas aiškino, kad navigacija jam taip rodė, kad jis ne vietinis, nelabai žino kelių. Rašant protokolą aiškino, kad jis būtų toliau pavažiavęs ir apsisukęs. Jeigu pažeidė taisykles, tai ir surašomas protokolas. Pakruojo rajone daugiau nėra tokių ženklų, rodančių kaip perspėjimo, kad krovininiam transportui negalima sukti. Vairuotojas prašė, kad jo nebausti. Greičio ten didelio nebuvo, gal koks 40 km/h. Automobilis buvo sustabdytas prieš pat sodybą. Tikslaus atstumo, kiek nuvažiavo nuo sankryžos, pasakyti negali. Kai jį nubaudė, tada jis už tos sodybos įsuko ir atgal išvažiavo. Surašė vairuotojui administracinį nurodymą. Buvo viskas išaiškinta, atsisakė pasirašyti. Toje sankryžoje, kad įvyktų eismo įvykių, avarijų per 10 darbų metų, tai yra buvęs 1 eismo įvykis. Tas ženklas yra dėl to, kad ten yra skaldos gamykla, kad kelio per gyvenvietę negadintų.
Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono Policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. S. 2016-11- 24 tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad 2016-10-20 nuo 20:30 iki 09:00 dirbo ekipaže bei apie 21 :00 val. buvo sustabdytas krovininis automobilis Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. kelyje Rimšoniai – Klovainiai – Rozalimas 6 km, kurios vairuotojas pažeidė draudžiamąjį ženklą Nr. 304 „Krovininio transportas draudžiamas“, t.y. pro jį pravažiavo. Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad krovininį automobilį vairavo R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas pradėjo išsisukinėti ir paaiškino, kad jam navigacija čia rodė važiuoti ir nepastebėjo draudžiamojo kelio ženklo bei, kad nebuvo kaip apsisukti. Vairuotojui buvo paaiškinta kur apsisukti ir nurodyta vykti kitu keliu. Vairuotojui buvo surašytas ATP protokolas ROIK 16062626888 pagal LR ATPK 124¹ str. 2 d. bei surašytas administracinis nurodymas (b.l. 14).
2016-10-20 administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota pažeidimo vieta laikas bei duomenys apie administracinį nurodymą, kuriuo asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn R. Č. buvo siūloma sumokėti 14 Eur baudą (b.l. 9-10). Nesumokėjus baudos, R. Č. atvilgiu surašytas 2016-12-30 d. nutarimas (b.l. 12-13).
2016-10-21 krovinio važtaraštyje užfiksuoti duomenys apie vairuotojo R. Č. krovinį iš Laipuškių Žemės ūkio bendrovės (b.l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalis (galiojusio iki 2017-01-01) numatyta, kad Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas (...) užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko E. K. 2016 m. gruodžio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje R. Č. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį nubaustas 57 eurų dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltininkui inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administracinio teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Kelių eismo taisyklių 8 punktas nurodo, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Kelių eismo taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Kelių eismo taisyklių 1 priedo Nr. 304 nurodyto ženklo „Krovininių automobilių eismas draudžiamas“ draudžiama važiuoti krovininiais automobiliais ir transporto priemonių junginiais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba nurodytąją kelio ženkle, taip pat traktoriais ir savaeigėmis mašinomis, išskyrus aptarnaujamąjį transportą.
Nagrinėjamu atveju pats R. Č. neneigia, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8 p. ir 1 priedo kelio ženklo Nr. 304 nustatytus reikalavimus, įvažiavo į šio ženklo galiojimo zoną, tačiau skunde bei posėdžio metu nurodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jam minėtą dieną ir minėtu laiku reikėjo vykti pasikrauti krovinio į Laipuškių ŽŪB. Nors ir iš dalies gailisi dėl įvykusio, tačiau R. Č. nepripažįsta tyčia norėjęs pažeisti kelio ženklo reikalavimus, nurodydamas, kad nežinojo, kad tame kelyje draudžiamas krovininio automobilio važiavimas, o sužinojo tik įsukęs į sankryžą ir pamatęs ženklą. Be to nurodo, kad pamatęs ženklą ketino apsisukti artimiausioje vietoje, kad nesukeltų pavojaus eismo saugumui. Taip pat mano, jog krovininis automobilis priskirtinas aptarnaujančiam transportui, kadangi vyko pasikrauti krovinio ir jis turėjo teisę važiuoti minimu keliu. Tokie R. Č. argumentai nėra nuoseklūs, nes nėra visiškai aiškūs tikrieji R. Č. ketinimai- ar jis norėjo apsisukti ir vykti kitu keliu, ar visgi vykti tuo pačiu keliu pasiimti krovinio, kaip aptarnaujantysis transportas, jei policijos pareigūnų nebūtų sustabdytas.
Kelių eismo taisyklių 3.1. punktas įtvirtina, kad aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti. Nors R. Č. vairuotą transporto priemonę formaliai galima būtų priskirti KET įtvirtintai aptarnaujančio transporto sąvokai, kadangi vyko pasikrauti krovinio, tačiau jis turėjo teisę įvažiuoti į draudžiamųjų kelio ženklų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklių 1 priedo 3 skyriuje veikimo zoną tada, kai nebuvo galimybės patekti kitais keliais. Tiek institucijos atstovas E. K. tvirtino, tiek ir pats R. Č. neprieštaravo, jog buvo dar du keliai R. Č. pasikrauti krovinio (b.l.17), tačiau apie juos R. Č. nežinojo, kadangi jo teigimu vyko minėtu keliu pirmą kartą. R. Č., pristatęs savo tapatybę teismui, nurodė, kad jo vairavimo stažas 22 metai, todėl tokią patirtį turinčiam vairuotojui kelyje keliami dar didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai – prieš vykstant pasikrauti krovinio įsitikinti visomis galimybėmis ir būdais, pasirinkti kelionės maršrutą, jog nebūtų pažeidžiami kelio ženklai. Pažymėtina, kad vairuotojas pirmiausia turi atsižvelgti į Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jų laikytis, o ne vadovautis savo manymu ar interesu. Kitoks R. Č. manymas dėl aptarnaujančio transporto sąvokos nepašalina pareigos pagal minėtus kelių eismo taisyklių reikalavimus būti atidžiam bei rūpestingam vairuojant judančią transporto priemonę. Darytina išvada, kad esant kitokiam patekimo į Laipuškių ŽŪB transporto priemone būdui, R. Č. turėjo ir galėjo vykti į ją kitu keliu.
Taip pat atmestinas R. Č. argumentas, jog jis įsukęs į sankryžą ir pamatęs draudžiamąjį kelio ženklą ketino apsisukti, kadangi jo ketinimo nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, kaip pavyzdžiui posūkio rodymas, važiavimas atbuline eiga, avarinių šviesų įjungimas. Pats R. Č. patvirtino, jog prieš sustabdant jo krovininį automobilį policijos pareigūnams, jis nebuvo pradėjęs apsisukinėti, važiavo 50-60 km/h greičiu. Liudytoju apklaustas pareigūnas R. S. taip negalėjo nurodyti duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, jog R. Č. būtų ketinęs apsisukti. Netikėti liudytojo, tarnybines pareigas ėjusio policijos pareigūno parodymais, teismas neturi pagrindo, taip pat nėra pagrindo remtis pareiškėjo R. Č. paaiškinimu, kuris, kaip minėta nėra visiškai nuoseklus. Todėl teismas konstatuoja, jog R. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto reikalavimus bei jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, jog 2016-10-20 21:10 val., vairuodamas krovininę transporto priemonę pažeidė minėto draudžiamojo ženklo reikalavimus, įvažiavo į kelio ženklo galiojimo zoną Pakruojo r., sav., kelyje Rimšoniai – Klovainiai - Rozalimas, 6 km.
Vis dėlto, įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, skunde išdėstytus argumentus ir pateiktus dokumentus, teismas konstatuoja, kad priimant skundžiamą nutarimą R. Č. paskirta per griežta nuobauda. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-8-2013).
Skiriant nuobaudą R. Č. buvo nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių bei paskirta ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkyje numatyta bauda. Metų laikotarpyje R. Č. administracine tvarka nebaustas (b.l. 20-22). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimu nebuvo padaryta didelės žalos, į tai, kad R. Č. iš karto po surašyto jam administracinio teisės pažeidimo protokolo pavažiavo ir artimiausioje vietoje apsisuko, įvertinus pažeidėjo asmenybę, jog už analogiškus pažeidimus jis nebuvo baustas, galiojančių nuobaudų neturėjo, jo kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir kliūčių jų taikymui nėra. Kartu teismas akcentuoja ir tai, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Akivaizdu, jog neskyrus administracinės nuobaudos, kaip to pageidauja R. Č., kiltų didelė grėsmė sukurti teisinio neapibrėžtumo ir netikrumo situaciją, kuri gali paskatinti ir kitus analogišku būdu pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Todėl teismo nuomone, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – R. Č. gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant jam kitos rūšies, negu numatyta ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies sankcijoje, numatytą administracinę nuobaudą - įspėjimą, kuri būtų teisinga ir proporcinga nuobauda padarytam pažeidimui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015-06-25 Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Naujojo ANK 417 straipsnio 1 dalį už šį pažeidimą numato griežtesnę atsakomybę, todėl veika pagal naujojo kodekso straipsnį neperkvalifikuojama. Atitinkamai skundas išnagrinėtas pagal LR ATPK numatytą teiseną (ANK įsigaliojimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p., 302² str., 302⁴ str., teismas
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko 2016-12-30 nutarimu Nr. 50N-81627697-16 R. Č. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirtą 57 eurų baudą pakeisti kitos rūšies administracine nuobauda – įspėjimu.
Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriui administracinio teisės pažeidimo bylą ROIK Nr. 16062626888.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.