Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Violetos Balčytienės, Raimondo Blauzdžiaus ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Pauliui Koverovui, advokato padėjėjai I. R., atsakovo Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovei R. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Bioinvest“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas UAB „Bioinvest“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2015 m. birželio 5 d. sprendimą „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo“ Nr. (8.6-10)3-1652; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-7).

Pareiškėjas paaiškino, kad LR energetikos ministerija2013 m. gegužės 29 d. pareiškėjui išdavė leidimą Nr. LP-17745 (toliau - Leidimas) plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant 1 MW elektrinės galios biodujų kogeneracinę elektrinę (duomenys neskelbtini), Utenos mieste. Leidimo galiojimo terminas nustatytas iki 2015 m. gegužes 29 d.

2015 m. sausio 9 d. pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją su prašymu pratęsti Leidimo galiojimo terminą. Prašymą grindė tuo, kad Elektrinės projektas buvo planuotas įgyvendinti prie kiaulininkystės komplekso, naudojant gyvūninės kilmės organinių atliekų perdirbimo technologiją. 2014 metais Lietuvoje buvo nustatyti afrikinio kiaulių maro židiniai, o 2014 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 76 buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir imtasi prevencinių priemonių afrikinio kiaulių maro paplitimui sustabdyti, nauji užsikrėtimo atvejai ir toliau yra nustatomi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kiaulininkystės kompleksuose, prie kurių planuojama įrengti elektrines, yra stabdoma veikla, toliau nevystomi numatyti projektai, todėl šiuo metu susiklosčiusios nepalankios sąlygos numatytais terminais įgyvendinti planuotą elektros energijos gamybos pajėgumų plėtrą, susijusią su tokiais kompleksais. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjas negalės įgyvendinti elektrinės projekto Leidime numatytoje teritorijoje iki Leidimo galiojimo termino pabaigos. Kartu su Prašymu pratęsti Leidimo galiojimą pareiškėjas Ministerijai pateikė dokumentus patvirtinančius, kad pareiškėjas į projektą jau investavo daugiau nei 50 procentų visos numatytos investicijų sumos, taip pat atlikta daugiau nei 50 procentų projekto vystymo darbų. Vėliau, atsižvelgdamas į poreikį patikslinti Prašymą, pareiškėjas atsakovui pateikė 2015 m. vasario 26 d. Banko garantijos Nr. 12-060480-GM pakeitimą Nr. 3, o 2015 m. balandžio 20 d. raštu Nr. BIO-S15-11 Dėl papildomų dokumentų pateikimo patvirtino Ministerijai, kad biodujų jėgainės projektavimo darbai užbaigti, taip pat įvykdyti visi kiti Taisyklių reikalavimai. Atsakovas 2015 m. gegužės 6 d. raštu Nr. (8.6-10)3-1352 pareiškėją įpareigojo iki 2015 m. gegužės 29 d. papildyti Prašymą pateikiant papildomą dokumentą - Elektrinės statybą leidžiantį dokumentą. 2015 m. birželio 5 d. atsakovas pateikė raštą Nr. (8.6-10)3-1652, kuriuo informavo pareiškėją, jog „nusprendžia nepratęsti išduoto Leidimo galiojimo termino, nes prašymas neatitinka Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 3 punkto bei Įstatymo 16 straipsnio 8 dalies reikalavimų. Ministerija nurodė, kad Leidimas laikomas negaliojančius nuo 2015 m. gegužės 29 d.

Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Sprendimas prieštarauja AIEĮ 1 str. 2 ir 4 dalims, EEĮ 16 str. 6 ir 7 dalims, Taisyklių 41-42 punktams, priimtas pažeidžiant viešojo administravimo imperatyvus. Teigia, kad Prašyme Ministerijai pratęsti Leidimo galiojimo terminą išsamiai pagrindė teisės aktuose įtvirtintų pagrindų ir sąlygų pratęsti leidimą egzistavimą.

Pareiškėjo nuomone, pagal EEĮ 16 str. 6 d. 2 p., išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir tiesti tiesioginę liniją galiojimo terminas gali būti pratęsiamas ir nepateikus statybą leidžiančio dokumento tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Pareiškėjo statoma Elektrinė -energetikos objektas, o ne statinys, todėl jokie statybą leidžiantys dokumentai jai nėra privalomi. Tą savo 2015 m. birželio 19 d. rašte Ministerijai patvirtino ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau - VTPSI).VTSPI patvirtino, kad Pareiškėjas yra surašęs deklaracijas apie energetiniame objekte (kogeneracinėje elektrinėje 2,057 MW) pastatytų nesudėtingų statinių užbaigimą, kaip ir reikalaujama remiantis teisės aktais, todėl energetikos objekte esančių nesudėtingų statinių užbaigimo procedūros atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir laikytinos baigtomis. Pažymi, kad nors buvo išpildytos visos sąlygos ir reikalavimai Leidimo pratęsimui, Ministerija priėmė sprendimą atsisakyti pratęsti Leidimo galiojimo terminą remdamasi vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepateikė statybą leidžiančio dokumento, nors statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjo objektui apskritai nebuvo reikalingas. Ministerija netinkamai vertino įstatymų nuostatų turinį ir nepagrįstai atsisakė pratęsti Pareiškėjo Leidimo galiojimo terminą. Papildomai pažymi, kad Taisyklių 41.4. p. numatytas dar vienas papildomas leidimų plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus pratęsimo atvejis - nenugalimos jėgos aplinkybių, taip pat kitų aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti, egzistavimas. Pareiškėjas Ministerijai pateikė informaciją, jog užsitęsusius darbus sąlygojo afrikinio kiaulių maro paplitimas, Afrikinio kiaulių maro faktas buvo oficialiai patvirtintas valstybės mastu priimant 2014 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 76, kuriuo buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, todėl net ir tuo atveju, jei Elektrinei būtų buvęs reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, Leidimas galėjo būtų pratęstas remiantis vien tuo, jog pareiškėjas susidūrė su aplinkybėmis, kurių jis negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti, o būtent kiaulių maru. Ministerija šio fakto, apskritai nevertino ir nenagrinėjo, bei neatsižvelgė priimdama sprendimą atsisakyti pratęsti Leidimo galiojimo terminą.

Atsakovas Energetikos Ministerija atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjui 2013 m. gegužės 29 d. išduotas Leidimas galiojo 24 mėnesius. Iki šio termino pabaigos nespėjus įgyvendinti projekto, pareiškėjas norėjo pasinaudoti galimybe jį pratęsti ir 2015 m. sausio 9 d. raštu kreipėsi į Ministeriją. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (Elektros energetikos įstatymo 16 str. 4 d. 3 p. ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“, 41-42 p. nuostatas) išduotas leidimas gali būti pratęsiamas pirmą kartą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jei užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas tik tuo atveju, jei pareiškėjas pateikia Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodytą papildomą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą. Prašymą pratęsti leidimo galiojimą ir tokį prašymą pagrindžiančius dokumentus leidimo turėtojas pateikia Energetikos ministerijai ne vėliau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki leidimo galiojimo pabaigos. Nurodytas reikalavimas užbaigti ne mažiau kaip 50 procentų projekto išvystymo darbų kiekvienu atveju įvertinamas pagal statomo energetikos objekto (elektrinės) techninį projektą ir jo sąmatą, tai yra - reikalaujama, kad būtų atlikta ne mažiau kaip 50 procentų pagrindinių projekto išvystymo darbų, pateikiant atliktų darbų sąrašą, ir ne mažiau kaip 50 procentų projekto sąmatoje numatytų investicijų. Procentinį projekto išvystymo darbų atlikimą patvirtina nepriklausomas auditas, kurio atlikimą organizuoja ir už audito ataskaitos pateikimą kartu su teikiamu prašymu pratęsti leidimo galiojimą atsako leidimo turėtojas.

Atsakovo nuomone, įvertinus Statybos techninius reglamentus: STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-812 ir STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-772, 1 MW kogeneracinė elektrinė nepriskirtina prie nesudėtingų ar ypatingų statinių, todėl, laikantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 dalies, pareiškėjo planuojama statyti elektrinė yra neypatingas statinys, kuriam būtinas leidimas statyti naują statinį, suderintas su atitinkamomis savivaldybės institucijomis (arba atlikta ekspertizė), ir tada leidimas turėtų būti pateiktas Energetikos ministerijai, norint pratęsti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Pareiškėjas leidimo statyti naują statinį nepateikė, todėl nesant visų dokumentų, pagrindžiančių sąlygą, kad yra užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų, Ministerija priėmė sprendimą nepratęsti pareiškėjui 2013 m. gegužės 29 d. išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-17745. Energetikos ministerijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Ministerija nurodo, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui, leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimus gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių išduoda Valstybinė energetikos inspekcija, todėl prašė į bylą atsakovu įtraukti ir Valstybinę energetikos inspekciją.

Valstybinė energetikos inspekcija atsiliepime nurodė, kad nepagrįstai į bylą įtraukta atsakovu. Pažymi, kad tuo atveju, jeigu teismas šioje byloje priimtų sprendimą, kuris panaikintų skundžiamą EM sprendimą ir įpareigotų iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą, VEI atsirastų pareiga vykdyti tokį sprendimą, todėl mano, kad byloje turėtų būti trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai palaikė skundo reikalavimą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog atsakovas nenagrinėjo procedūrų dalies pagal Taisyklių 41.4 p. Kreipiantis į aplinkos ministeriją klausimas buvo užduodamas ar reikalingas leidimas elektrinei kaip statiniui, kai tuo tarpu VTPSI nurodė, jog elektrinė nėra statinys. Po 2015-02-06 rašto atsakovui Aplinkos ministerijoje šiuo klausimu vyko posėdis, išvadas turėjo pateikti VTPSI. Inspekcija atsakovui pateikė 2015-06-19 raštą.

Atsakovo Ministerijos atstovė su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti atsiliepimo motyvais. Papildomai paaiškino, kad priimdamas sprendimą atsakovas vadovavosi Aplinkos ministerijos pateiktais paaiškinimais dėl statybos leidimo reikalingumo. Pareiškėjo minimas Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas buvo jau po ginčijamo sprendimo priėmimo. Šiuo atveju elektrinė yra mieste, todėl, atsakovo manymu, statybos leidimas yra reikalingas.

Atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos atstovai į teismo posėdį neatvyko.

Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Ministerija) 2015-06-05sprendimo nepratęsti 2013-05-29 pareiškėjui išduoto Leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-17745 galiojimą.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog LR energetikos ministerija 2013-05-29 pareiškėjui išdavė Leidimą Nr. LP-17745 plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant 1 MW elektrinės galios biodujų kogeneracinę elektrinę (duomenys neskelbtini), Utenos m., Utenos m. sen., Utenos r. sav. Leidimo galiojimo trukmė – 24 mėn. (b.l. 8).

2015-01-09 pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją prašydamas pratęsti Leidimo galiojimo terminą iki 2015-11-29, t.y. 6 mėn. nuo jo galiojimo pabaigos. Prašymą grindė tuo, kad dėl 2014 metais Lietuvoje nustatytų afrikinio kiaulių maro židinių, kiaulininkystės kompleksuose, prie kurių planuojama įrengti elektrines, yra stabdoma veikla, toliau nevystomi numatyti projektai, todėl pareiškėjas negalės įgyvendinti elektrinės iki Leidimo galiojimo termino pabaigos. Pateikė dokumentus dėl investicijų į projektą sumos, taip pat projekto vystymo darbų atlikimo (2015-01-02 UAB „Vilsentras“ išvada, UAB „Renvia“ raštas, banko garantija) (b.l. 9-13). Vėliau pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus (banko garantiją, statybos projektą, b.l. 14,15).

Ministerija, atsižvelgdama į Aplinkos ministerijos 2015-02-06 rašte Nr. (13-2)-D8-972 pateiktą išaiškinimą, 2015-05-06 rašte pareiškėjui nurodė, jog 1 MW elektrinės galios kogeneracinė elektrinė priskirtina prie neypatingų statinių kategorijos, todėl tokios galios elektrinės statybai reikia gauti leidimą statyti naują statinį ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 16 str. 4 d. 3 p., Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 16 str. 8 d., Taisyklių 41.3 p. iki 2015-05-29 nustatė terminą elektrinės statybą leidžiančiam dokumentui pateikti (b.l. 50-51).

Nustatytu terminu pareiškėjui nepateiktus prašomų dokumentų ginčijamu 2015-06-05 sprendimu Ministerija prašymo dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pratęsimo, netenkino. Priimdama sprendimą pažymėjo, jog prašymas neatitinka Elektros energetikos įstatymo 16 str. 4 d. 3 p. bei Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 str. 8 d. reikalavimų. Leidimas laikomas negaliojančius nuo 2015 m. gegužės 29 d. (b.l. 48-49).

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Atsakovas savo veikloje, tiek išduodamas, tiek pratęsdamas leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniu nustatytais įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir lygiateisiškumo principais. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo Energetikos ministerijos 2015-06-05 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams bei principams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (Elektros energetikos įstatymo 16 str. 4 d. 3 p. ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo”, 41-42 p. nuostatas) išduotas leidimas gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jei užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto įgyvendinimo darbų. Išduotas leidimas gali būti pratęsiamas tik tuo atveju, jei pareiškėjas pateikia Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodytą papildomą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą (Taisyklių 41.3 p.). Išduotas leidimas taip pat gali būti pratęsiamas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jei pareiškėjas pateikia pagrįstus įrodymus, jog atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių pareiškėjas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti (Taisyklių 41.4 p.). Prašymą pratęsti leidimo galiojimą ir tokį prašymą pagrindžiančius dokumentus leidimo turėtojas pateikia Energetikos ministerijai ne vėliau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki leidimo galiojimo pabaigos. Nurodytas reikalavimas užbaigti ne mažiau kaip 50 procentų projekto išvystymo darbų kiekvienu atveju įvertinamas pagal statomo energetikos objekto (elektrinės) techninį projektą ir jo sąmatą, tai yra - reikalaujama, kad būtų atlikta ne mažiau kaip 50 procentų pagrindinių projekto išvystymo darbų, pateikiant atliktų darbų sąrašą, ir ne mažiau kaip 50 procentų projekto sąmatoje numatytų investicijų. Procentinį projekto išvystymo darbų atlikimą patvirtina nepriklausomas auditas, kurio atlikimą organizuoja ir už audito ataskaitos pateikimą kartu su teikiamu prašymu pratęsti leidimo galiojimą atsako leidimo turėtojas (Taisyklių 42 p.).

Pagrindines Leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo ir pratęsimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas. Pagal Įstatymo 16 str. 8 d. leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus galioja iki elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole numatytos elektrinės eksploatavimo pradžios, tačiau ne ilgiau negu 24 mėnesius; išduotas leidimas gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu užbaigti projektavimo darbai ir atlikta ne mažiau kaip 50 procentų projekto vystymo darbų ir jeigu gamintojas pateikia papildomą gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį; išduotas leidimas gali būti pratęsiamas papildomam ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui, jeigu gamintojas pateikia pagrįstus įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės veiksmų, trečiųjų asmenų veiksmų ar esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, taip pat kitoms aplinkybėms, kurių gamintojas negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti.

Pareiškėjas teigia, jog buvo išpildytos visos sąlygos ir reikalavimai Leidimo pratęsimui, tačiau Ministerija priėmė sprendimą atsisakyti pratęsti Leidimo galiojimo terminą remdamasi vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepateikė statybą leidžiančio dokumento, nors, pareiškėjo teigimu, statybą leidžiantis dokumentas apskritai nebuvo reikalingas (poziciją grindė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2015-06-19 raštu). Taip pat pažymi, kad Leidimas galėjo būtų pratęstas vien tuo pagrindu, jog pareiškėjas susidūrė su aplinkybėmis (kiaulių maru), kurių jis negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti, tačiau Ministerija šio fakto, apskritai nevertino ir nenagrinėjo.

Atsakovas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir mano, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimdamas sprendimą jis vadovavosi Aplinkos ministerijos pateiktu išaiškinimu, o pareiškėjo minimas Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštas buvo gautas vėliau.

Bylos šalių paaiškinimai rodo, jog šalys skirtingai vertina kokiai statinių kategorijai priskirtina pareiškėjo 1 MW galios kogeneracinė elektrinė, o taip pat koks statybą leidžiantis dokumentas būtinas jos statybai.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalį statybą leidžiantys dokumentai (naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju) yra leidimas statyti naują statinį, kitais, nei 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais – rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas minėto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas).

Atsakovas vadovavosi 2015-02-06 Aplinkos ministerijos raštu Nr.(13-2)-D8-972 (b.l. 54), kuriame, atsakant į Ministerijos 2015-01-28 paklausimą (b.l. 53), nurodyta, jog 1 MW galios kogeneracinė elektrinė neatitinka STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ ir STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ nustatytų nesudėtingų ar ypatingų statinių požymių, todėl pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 dalį laikytina neypatingu statiniu (statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams).

Pareiškėjas su skundu pateikė Ministerijai adresuotą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2015-06-19 raštą „Dėl kogeneracinės elektrinės“ Nr.(8.77)-2D-9126 (parengtą į Ministerijos 2015-05-26 paklausimą) kuriame pažymima, jog elektrinė (tame tarpe ir kogeneracinė) yra energetikos objektas, kuriame gali būti ir pastatų, ir inžinerinių statinių, ir inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, įvertinusi paklausime nurodytą atvejį, pažymėjo, jog rašytiniame pritarime statinio projektui yra suteikta teisė statyti projekte (Nr.1501) numatytus nesudėtingus statinius ir nurodė, jog paklausime nurodytu atveju yra surašyta deklaracija apie energetiniame objekte (kogeneracinėje elektrinėje 2,057 MW) pastatytų nesudėtingų statinių užbaigimą ir šios procedūros atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (b.l.16).

Kaip matyti iš byloje pateiktų Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštų šios institucijos pateikia skirtingus vertinimus dėl kogeneracinės elektrinės priskyrimo statinių kategorijoms. Aplinkos ministerija 1 MW galios kogeneracinę elektrinę laiko neypatingu statiniu, kai tuo tarpu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2,057 MW galios kogeneracinę elektrinę priskiria nesudėtingų statinių kategorijai.

Kaip matyti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2015-06-19 rašte pateikiamo vertinimo, Inspekcijai įvertinimui buvo pateiktas konkretaus energetikos objekto (2,057 MW galios kogeneracinės elektrinės) projektas Nr.1501. Kai tuo tarpu su Ministerijai kreipiantis į Aplinkos ministeriją tokie dokumentai nebuvo teikiami. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės galėjo lemti, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir Aplinkos ministerijos išvados dėl kogeneracinės elektrinės priskyrimo statinių kategorijoms yra skirtingos. Atsižvelgiant į išvadų skirtingumą ir pareiškėjo reiškiamą prašymą, teismas konstatuoja, kad tinkamas gero administravimo principo įgyvendinimas šioje situacijoje galimas tada, kai prieš priimdama sprendimą dėl 2015-01-09 pareiškėjo prašymo, Ministerija kreiptųsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją ir Aplinkos ministeriją su pareiškėjo pateiktu Kitos paskirties statinių (kogeneracinės jėgainės, naudojant biodujas) Utenos r. sav. Utenos miesto sen. Utenos m. (duomenys neskelbtini), statybos projektu (b.l. 15) ir gautų šių institucijų išvadas dėl to kokios rūšies statybą leidžiantis dokumentas būtinas jos statybai, įvertinant ir tą aplinkybę, jog ginčo elektrinė yra statoma mieste. Tokiu būdu būtų galima pašalinti prieštaravimus tarp 2015-02-06 Aplinkos ministerijos raštu Nr.(13-2)-D8-972 (b.l. 54) ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2015-06-19 rašto (b.l. 16).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti. Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Teismo teiginys patvirtina sąlygą, kad gero administravimo principais gali būti ne tik teisiniu pagrindu įtvirtintos nuostatos, bet ir Konstitucijoje deklaruojamos asmens teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat vertino asmens teisę kreiptis į administravimo institucijas ir gero administravimo principą – teisę būti išklausytam – esant kreipimosi neaiškumams arba pareiškimo trūkumams kaip administravimo institucijos pareigą išsiaiškinti visus su pareiškimu bei pareiškėjo valia susijusius klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-10-655/2005,Nr. A-10-661/2005).

Dėl pareiškėjo argumento, jog Leidimas galėjo būtų pratęstas vien tuo pagrindu, jog pareiškėjas susidūrė su aplinkybėmis (kiaulių maru), kurių jis negalėjo kontroliuoti ar kitaip valdyti, tačiau Ministerija nevertino ir nenagrinėjo prašymo atitikimo Taisyklių 41.4 p. nuostatoms, teisėjų kolegija pažymi, jog Taisyklių 41.3 p. reglamentuoja atvejus, kai leidimas pratęsiamas pirmą kartą, kai tuo tarpu pareiškėjo minimame Taisyklių 41.4 p. nurodytos papildomos sąlygos, kurioms esant leidimas gali būti pratęsiamas papildomam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo pratęsimo pirmą kartą, todėl Ministerija neturėjo teisinio pagrindo taikyti Taisyklių 41.4 p. nuostatų.

Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog atsakovė Sprendime netinkamai taikė leidimo plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pratęsimo normas, pareiškėjo 2015-01-09 prašymą išnagrinėjo abstrakčiai, ginčijamas sprendimas nėra aiškus (kompetentingos institucijos pateikia skirtingus vertinimus dėl kogeneracinės elektrinės priskyrimo statinių kategorijoms ir reikalingo statybą leidžiančio dokumento rūšies), todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Dėl šių priežasčių sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas ir Sprendimas naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Pagal dabartinį teisinį reguliavimą pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimus gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių išduoda Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojančios Elektros energetikos įstatymo ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijos). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai Leidimo termino pratęsimo klausimo nagrinėjimą dabar priskiria Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos kompetencijai, pareiškėjo 2015-01-09 prašymas pratęsti Leidimo galiojimo terminą parduotinas atsakovui Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos nagrinėti iš naujo.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė detalių apskaičiavimų, patvirtinančių byloje patirtas išlaidas. Todėl, atsižvelgus į LVAT praktiką, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje byloje gali būti išspręstas ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas adm. byloje Nr. A62–1367/2011 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Bioinvest“ skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2015 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-1652 „Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo“.

Įpareigoti Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015-01-09 prašymą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.