Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2014-02-20 · Byla Nr. PK-377-718/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-20
Bylos Nr.
PK-377-718/2014
Teisminio proceso Nr.
1-06-3-00012-2014-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Nukentėjusysis
I. M., V. S.
Advokatai
Asta Mačernytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PKS-377-718/2014Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00012-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 2.9.6. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 20 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, susipažinusi su nukentėjusiųjų I. M., V. S. ir V. S. atstovės advokatės Astos Mačernytės privataus kaltinimo skundu, kuriame I. S., A. S. ir V. S. kaltinami nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2014 m. vasario 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nukentėjusiųjų I. M., V. S. ir V. S. atstovės advokatės Astos Mačernytės privataus kaltinimo skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka I. S., A. S. ir V. S.. Skunde nurodoma, kad 2011 m. gegužės 28 d. apie 00 val. į nukentėjusiųjų namus, esančius (duomenys neskelbtini), įsiveržė pašaliniai asmenys-Igoris ir A. S., V. S. ir dar vienas iki šiol policijos nenustatytas vyras. Skunde nurodoma, kad Igoriui ir A. S. bei V. S. įsiveržus į nukentėjusiųjų namus, V. S. buvo pažadintas nuo smūgių kojomis į pilvo sritį. Jį spardė I. S. ir jo brolis A. S. Po labai stipraus smūgio V. S. iškrito iš lovos. Mušė jį ir V. S.. Nuo daugybinių smūgių V. S. neteko sąmonės. Kiek smūgių patyrė, įvardinti negali. V. S. nuo sumušimų plyšo kairysis plautis ir buvo poodinė emfizema bei pneumotoraksas kairėje pusėje. I. M. A. S. ( turėtų būti S.) sudavė į veidą tris smūgius kumščiais, pastūmė ją, jai nugriuvus apie 3 kartus spyrė jai. V. S. taip pat buvo sumuštas. Jį mušė, kol nugriuvo, po to spardė kojomis. Smūgių ir spyrių nukentėjusysis neskaičiavo. V. S. diagnozuoti pilvo sumušimai. Teismo medicinos eksperto išvadoje Nr. G 1410/11 (03) užfiksuota, kad V. S. patyrė krūtinės ląstos sumušimą su kairio plaučio plyšimu, kairės pusės pneumotoraksu bei poodine krūtinės ląstos ir kaklo kairės pusės emfizema. Sužalojimas vertinamas kaip sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Galutinė diagnozė papildomoje med. specialisto išvadoje- krūtinės ląstos sumušimas, kairio plaučio plyšimas, poodinė emfizema kairėje, pneumotoraksas kairėje. Specialisto išvadoje pažymėta, jog plautis plyšti galėjo S. I. spiriant nukentėjusiajam į krūtinės ląstą. Neįgalaus V. S. teismo med. eksperto išvadoje užfiksuota, kad jis patyrė pilvo sumušimą, yra kraujosrūva ties kaire akimi. Patirta trauma nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn I. S., A. S. ir V. S. pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnį. Prie skundo pridėtas civilinis ieškinys dėl 60 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiųjų I. M., V. S. ir V. S. atstovės advokatės Astos Mačernytės skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytų reikalavimų, todėl negali būti priimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. reglamentuoja skundo, paduodamo privataus kaltinimo tvarka, turinį. Privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, todėl nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Skundas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas teismui ir kaltinamam asmeniui. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turi turėti galimybių pasirengti gynybai. Nekonkretaus ir neaiškaus skundo perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų kaltinamo asmens teises. Tokie patys reikalavimai keliami ir nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimui, tačiau jeigu skundą parengia nukentėjusiojo atstovas – advokatas, reikalavimai dėl skundo kokybės tokiam atstovui gali būti ir didesni. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nukentėjusiųjų vardu skundą parašė ir pasirašė advokatė A.Mačernytė. Pareiškėja advokatė A.Mačernytė kaip nukentėjusiųjų atstovė pateikė teismui skundą, tačiau nepateikė atstovavimo sutarties, kad ji būtų įgaliota nukentėjusiųjų pateikti teismui skundą privataus kaltinimo tvarka ir pasirašyti už juos. Prie skundo pridėtas tik advokatės orderis atstovauti nukentėjusiuosius Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 55 straipsnio nuostatomis, dalyvaudamas baudžiamajame procese kaip nukentėjusiojo atstovas, advokatas privalo pateikti sutartį dėl teisinės pagalbos, kurioje turi būti nurodyti ir konkretūs veiksmai, kuriuos nukentėjusysis įgalioja advokatą už jį, nukentėjusįjį, atlikti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 2d. nurodyta, kad skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o 408 str. 2d. numatytu atveju pareiškimas- nukentėjusiojo teisėto atstovo. BPK 408 str. 2d. numatyta, kad tuo atveju, kai nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. Prie skundo pridėtos V. S. ir V. S. pažymėjimų apie neįgalimą kopijos, tačiau tai dar neįrodo, kad šie asmenys dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, o apie I. M. negalėjimą pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis jokių duomenų nepateikta, taigi duomenų, kad šie asmenys dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, nėra.

Skunde nėra nurodyta, kokie sužalojimai kiekvienam nukentėjusiajam buvo padaryti, kiek smūgių buvo suduota, į kurias kūno vietas smūgiai buvo suduoti, kuo buvo suduoti smūgiai, kuris konkrečiai iš įtariamų asmenų sudavė smūgius konkrečiam nukentėjusiajam, nes tai yra esminiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnyje, objektyviosios pusės požymiai. Skunde nurodoma, kad nukentėjusysis V. S. negali nurodyti, kiek smūgių jis patyrė, tačiau nors apytiksliai būtina nurodytu, kiek smūgių, į kurias kūno vietas, buvo suduota. Kas mušė V. S., skunde nenurodyta. Iš prie skundo pridėtos 2012-06-14 prokurorės K.Blinstrubienės nutarimo kopijos matyti, kad nei V. S., nei I. M. neatpažino V. S. kaip asmens, dalyvavusio konflikte, tačiau skunde nurodoma, kad V. S. mušė ir V. S.. Kokius konkrečiais neteisėtus veiksmus atliko V. S., nenurodoma. Iš prokurorės nutarimo kopijos matyti, kad V. S. šioje byloje apklaustas liudytoju, įtariamuoju šioje byloje jis neapklaustas, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu nepriimtas. Pažymėtina ir tai, kad kvalifikuojant veiką pagal LR BK 165 straipsnį būtina nurodyti kokiu būdu neteisėtai buvo įsibrauta į nukentėjusiųjų gyvenamąjį butą- slapta, atvirai, panaudojant apgaulę ar smurtą ar kitokiu būdu prieš savininko valią. Skunde turi būti nurodyti ne tik nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, bet ir liudytojų vardai, pavardės, gyvenamoji vieta; dokumentai ar daiktai, patvirtinantys su veika susijusius faktus. Teismas savo iniciatyva negali rinkti duomenų, privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso būtent nukentėjusiajam. Advokatė A.Mačernytė nurodo, kad prie skundo prideda teismo medicinos eksperto išvadų kopijas, tačiau prie skundo pridėta tik gydymo stacionare istorijų kopijos ir išrašo iš medicininių dokumentų kopija. Kaip matyti, skundas yra nekonkretus, jame analizuojamas prokurorės nutarimas ir kita, galimai su šiuo įvykiu susijusi, teisme išnagrinėta byla, o ne dėstomos esminės nusikalstamų veikų aplinkybės. Teismas sutinka su skundo teiginiu, kad prokurorės K.Blinstrubienės 2012-06-14 nutarime ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-2-001198-11, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Andrejui ir I. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138 str., padarymo, prokurorės padarytos išvados kelia pagrįstų abejonių, tačiau šis nutarimas yra galiojantis, todėl nekvestionuojamas. Nukentėjusieji turėjo teisę prokurorės K.Blinstrubienės ir aukštesniojo prokuroro V.Ančiukaičio nutarimus apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau nėra duomenų, ar šia teise pasinaudojo.

Vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, nusikaltimas yra pavojinga, priešinga teisei, baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta atitinkama sankcija. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalies reikalavimus, skunde turi būti nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta ir laikas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens vardas, pavardė ir gyvenamoji vieta. Iš skundo matyti, kad į nukentėjusiųjų butą įsiveržė keturi asmenys. Iškelti baudžiamąją bylą prašoma tik trims asmenims, nurodoma, kad ketvirtas asmuo policijos nenustatytas. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad asmuo, prisidėjęs prie nusikalstamos veikos padarymo, yra nežinomas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 str. 3 d. nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio kodekso 407 str., atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Kaip matyti iš prokurorės K.Blinstrubienės 2012-06-14 nutarimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-2-001198-11, prokurorė pavedė Klaipėdos AVPK Klaipėdos 2 Policijos komisariato pareigūnams tęsti ikiteisminį pagal BK 138 str. 1d. nenustatytų asmenų atžvilgiu dėl V. S. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau šio tyrimo eiga ir rezultatas neaiškus. Skundas apkrautas nereikalinga informacija iš kitų bylų, o skundo turiniui keliami reikalavimai neįvykdyti.

Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, jis ir privalo pateikti skundą, atitinkantį visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytus reikalavimus. Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad advokatės Astos Mačernytės skundas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Pašalinus nurodytus trūkumus, nukentėjusieji turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant naują skundą privataus kaltinimo tvarka dėl tų pačių veikų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2, 3 dalimis, 440 straipsnio 2 dalimi, 113 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusiųjų I. M., V. S. ir V. S. atstovės advokatės Astos Mačernytės skundo, kuriuo prašoma pradėti baudžiamąjį procesą ir pripažinti I. S., A. S. ir V. S. kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnyje, nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Taip pat nepriimti civilinio ieškinio ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Laimutė Venckuvienė