- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-19
- Bylos Nr.
- I1-6436-402/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01716-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 1 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose.
Pareiškėjas skunde teigė, kad atvykus į Marijampolės PN bausmę 2019-06-19 paskirtas atlikti bausmę į kamerą Nr. 8, bausmę atlieka iki šiol. Nurodė, kad kameroje Nr. 8 esantis nuteistasis V. I. sirgo TBC, dėl to pareiškėjas patiria diskomfortą ir nepatogumus, nuolatinį stresą, įtampą, baimę užsikrėsti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8-11). Nurodė, kad Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog vienoje kameroje su pareiškėju atliekantis bausmę nuteistasis V. I. yra persirgęs tuberkulioze prieš keliolika metų, šiuo metu V. I. plaučiuose pakitimų nestebima. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovės atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.
Skundas atmestas.
Pareiškėjas jam padarytą žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais, laikant jį vienoje kameroje su nuteistuoju, kuris sirgo tuberkulioze. Teigė, jog dėl to jis nuolatos jautė pavojų, buvo streso būsenoje, bijodamas užsikrėsti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 62 punktas numatė, kad nuteistiesiems atvykus į pataisos įstaigą, patikrinama jų sveikata.
Nuteistųjų profilaktinių tyrimų organizavimo tvarką, periodiškumą reglamentuoja Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, sveikatos profilaktinio tikrinimo dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamų ligų tvarkos aprašas, patvirtintas Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministrų 2002 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 343/191 (toliau – ir Aprašas), pagal kurio 3 p. profilaktinių tyrimų atlikimą organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų vadovai, o Laisvės atėmimo vietų ligoninėje – gydomųjų skyrių vadovai. Asmenys, įtariami sergantys pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Aprašo 5 p.). Laisvės atėmimo vietų įstaigose dirbantys gydytojai vykdo asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigose, ugdymą pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų prevencijos klausimais (Aprašo 6 p.). Šis Aprašas reglamentuoja ir profilaktinių tyrimų atlikimo periodiškumą, pagal kurį dėl tuberkuliozės tikrinami naujai į kalinimo įstaigą atvykę nuteistieji, 1 kartą per metus (jei nebuvo atlikta dėl kitų priežasčių), pagal epidemiologine ir klinikine indikacijas bei priimant į darbą.
Atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, jog kalėjo kameroje su nuteistuoju, kuris sirgo tuberkulioze, tvirtindamas, jog tai kėlė jam grėsmę užsikrėsti.
Byloje ginčo dėl to, jog pareiškėjas kalėjo su asmeniu, kuris buvo persirgęs tuberkulioze, nėra. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog vienoje kameroje su pareiškėju atliekantis bausmę nuteistasis V. I. yra persirgęs tuberkulioze prieš keliolika metų, šiuo metu V. I. plaučiuose pakitimų nestebima.
Vertinant bylos proceso dalyvių argumentų pagrįstumą, atsižvelgiama į teisminę praktiką, suformuotą aiškinant procesinę bylos dalyvių įrodinėjimo pareigą. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad pareiškėjas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, privalo nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui; pareiškėjo teiginiai, susiję su kalinimo sąlygų pažeidimais, laikomi nustatytais tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo įstaiga nesugeba jų paneigti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad jis buvo laikomas kartu su sirgusiu tuberkulioze asmeniu, pažymėtina, kad iš Laisvės atėmimų vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2020-07-10 pažymos nustatyta, kad vienoje kameroje su pareiškėju atliekantis bausmę nuteistasis V. I. yra persirgęs tuberkulioze prieš keliolika metų. Reguliariai nuteistiesiems atliekami rentgenologiniai tyrimai, minėtam nuteistajam plaučiuose pakitimų nestebima. Esant kontakte su persirgusiu tuberkulioze ir pasveikusiu, galimybės užsikrėsti nėra (b. l. 15). Taigi ši pažyma patvirtina, kad nuteistasis V. I. yra persirgęs tuberkulioze prieš keliolika metų, šiuo metu minėtam nuteistajam plaučiuose pakitimų nestebima.
Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo pateiktus paaiškinimus ir įrodymus, kuriuos pataisos namai pateikė jo nurodytoms aplinkybėms patvirtinti, sprendžia, kad Lietuvos valstybės atstovo paaiškinimai paneigė pareiškėjo skundo teiginius. Teismas neturi pagrindo abejoti Marijampolės PN pateiktais duomenimis. Pareiškėjas skundo teiginiams patvirtinti jokių objektyvių įrodymų nepateikė. Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai apie jo laikymą kameroje kartu su tuberkulioze sergančiu nuteistuoju, atmetami kaip nepagrįsti.
Minėta, kad CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos nuostatos nustato, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo), asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio, o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad Marijampolės PN, kaip valstybinės valdžios institucija, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, daroma išvada, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas ir atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.