Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarties R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2011-06-12, apie 1.20 val., Alytaus rajone, kelio Valkininkų geležinkelio stotis – Daugai – Alytus 26-ame kilometre esančios degalinės „SM“ teritorijoje, būdamas neblaivus (1,96 promilės) ir vairuodamas automobilį „Nissan Navara“ v/n (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į prie degalinės pastato stovintį automobilį „Honda Preliude“ v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį G. Z.. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto bei 133 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo klausimas, nurodoma, kad byloje nėra duomenų, jog pažeidimą padarė R. S., tai teismas nusprendė tik vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, neatsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, liudytojų parodymus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, su apelianto dėstomais teiginiais sutinka, sprendžia, kad R. S. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą nebuvo visiškai įrodyta bylos duomenimis, apylinkės teismas R. S. pagal minėtą straipsnį nubaudė be pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, jog nei vienas liudytojas nepatvirtino ir nematė R. S. vairuojančio automobilio, o apylinkės teismas padarė tokią išvadą tik remdamasis prielaidomis, kuriomis teismo sprendimas paremtas negali būti. Apylinkės teismas nenurodo, kodėl nesivadovavo pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, o grindžiant R. S. kaltę buvo remiamasi tik pirminiais, rašytiniais šių asmenų paaiškinimais. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad rašytinių asmenų paaiškinimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, kadangi liudytojų parodymai, duoti teismo posėdžio metu, yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės, jie duodami asmenų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniuose asmenų paaiškinimuose šioje byloje yra dėstomos prielaidos ir jų samprotavimai (nukentėjusysis ir su juo degalinėje buvę asmenys nurodo, kad nusprendė, jog automobilį vairavo R. S. tik dėl to, kad aplinkui nebuvo nei vieno kito žmogaus), kuriais remiantis teismo sprendimo priimti negalima. Apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. A. patvirtino, jog jis paprašė R. S. nuvežti nusipirkti cigarečių, o pastarasis, kadangi buvo neblaivus, pasiūlė jam vairuoti jo automobilį. L. A. su R. S. automobiliu (kurį jis vairavo, o R. S. sėdėjo keleivio vietoje) nuvažiavo į netoliese buvusią degalinę. Išlipus iš automobilio, šis pariedėjo, tikriausiai dėl to, kad buvo įjungta laisva pavara, ir atsirėmė į priešais stovėjusį automobilį. Išsigandęs, kad reikės atlyginti žalą, L. A. pabėgo. Duomenų, paneigiančių šią versiją, byloje nėra. R. S. taip pat nuo pat pradžių nurodė būtent tokias aplinkybes, nukentėjusysis ir su juo degalinėje buvę asmenys taip pat patvirtino, kad R. S. nuo pat pradžių sakė, jog automobilį vairavo ne jis, tą patvirtino ir policijos pareigūnai. Tikėtina ir taip pat objektyviais duomenimis nepaneigta R. S. versija, jog įvykio metu jis buvo išgėręs ir dėl to negalėjo tiksliai nurodyti, kas vairavo jo automobilį, be to, L. A. buvo tik iš matymo pažįstamas ir jo pavardę R. S. sužinojo tik vėliau. Priešingai nei nutarime nurodo apylinkės teismas, šie parodymai yra nuoseklūs ir tikslūs, nekeliantys abejonių. Tai, kad L. A. neteisingai nurodė automobilio, į kurį atsitrenkė, spalvą, dar nepaneigia jo parodymų, kadangi nuo įvykio praėjęs ilgesnis laiko tarpas, be to, įvykio metu buvęs tamsus paros metas, dėl įvykio jis išsigandęs, todėl visiškai tikėtina ir realu, kad dėl šių priežasčių L. A. galėjo sumaišyti automobilio spalvą, o išsigandęs dėl įvykio ir galimos žalos, galėjo pabėgti iš įvykio vietos, tačiau visas kitas aplinkybes jis nurodė tiksliai ir nuosekliai, todėl abejoti šio liudytojo parodymais nebuvo pagrindo. Abejotini yra nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai dėl automobilių susidūrimo. Pradiniuose paaiškinimuose nukentėjusysis G. Z. nurodo, kad į jo automobilį įsirėmė kitas automobilis (b. l. 11), jo draugas liudytojas V. Z. nurodo, kad į draugo automobilį atsitrenkė automobilis „Nissan Navara“ ir netgi jį pastūmė maždaug vieną metrą (b. l. 10). Tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas R. T. nurodo, jog nukentėjusysis G. Z. jam nurodė, kad automobilis „Nissan Navara“ kelis kartus trenkėsi į jo automobilį, dėl jo G. Z. automobilis pavažiavo į priekį apie du – tris metrus (b. l. 5). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. Z. nurodo, kad automobilių susidūrimo jis nematęs, tik išėjus į lauką pastebėjęs, kad automobiliai susirėmę (b. l. 35). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas ir nukentėjusiojo draugas V. Z. (kuris pirminiame paaiškinime nurodė, kad automobilis „Nissan Navara“ trenkėsi į G. Z. automobilį) jau nurodo, kad automobilis „Nissan pavara“ buvo atsirėmęs į jo draugo automobilį (b. l. 36), liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. T., kuris aukščiau minėtame tarnybiniame pranešime nurodė, jog automobilis „Nissan Navara“ kelis kartus trenkėsi į nukentėjusiojo automobilį, apylinkės teisme nurodė, kad automobiliai buvo tik susirėmę (b. l. 36). Priešingai nei nutarime nurodo pirmosios instancijos teismas, nei vienas iš degalinėje buvusių asmenų nenurodė tiesiogiai matę automobilių susidūrimą. Be to, jei automobilis „Nissan Navara“ būtų tikrai trenkęsis kelis kartus į automobilį „Honda Preliude“, pastarajam automobiliui būtų atsiradusi didelė žala. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 14 – 17) matyti, jog automobiliai yra tik susilietę, apgadinimų nesimato. Pats nukentėjusysis nurodė, jog jo automobiliui šio įvykio metu jokia žala padaryta nebuvo ir jis dėl to pretenzijų niekam neturi (b. l. 35).

Apylinkės teismas neatkreipė dėmesio ir nepasisakė dėl byloje esančių prieštaravimų dėl įvykio vaizdo įrašo. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas D. B. nurodo, jog jo kolega R. T. su degalinės operatoriumi peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas įvykis ir ten matosi, kad automobilį „Nissan Navara“ vairavo būtent R. S.. Jis įrašo nežiūrėjo (b. l. 57). Tačiau pats R. T. teisiamojo posėdžio metu apie tai, kad jis peržiūrėjo vaizdo įrašą, visiškai neužsimena, priešingai, į pateiktą klausimą atsako, kad jis nematė, jog automobilį vairavo R. S. (b. l. 37). Degalinės operatorius ir liudytoju apklaustas G. P. nurodo, kad policijos pareigūnai nežiūrėjo filmuotos medžiagos, kadangi įrašas po trijų dienų yra ištrinamas (b. l. 58).

Tad, atsižvelgiant į paminėtą ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn asmuo patrauktas ir nuobauda jam skirta neteisėtai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas, o apeliacinis skundas tenkinamas ir administracinės teisės pažeidimo byla R. S. atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. S. atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 3 d., nutraukti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.