- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-21
- Bylos Nr.
- I-3498-484/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02058-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- B. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. S. (B. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2018 m. birželio 4 d. sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą pareiškėjui ir įpareigoti Migracijos departamentą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą. Migracijos valdybai kartu su prašymu pateikė visus reikalingus dokumentus nacionalinei vizai gauti ir nurodė vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, t. y. Lietuvos Respublikoje užsiimti teisėta veikla. Pareiškėjo teigimu, jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą patvirtina tai, kad jis nuo 2017 m. gruodžio 12 d. yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas.
Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento išvada, jog jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas bei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pareiškėjas skunde pažymi, kad nuo prašymo pateikimo iki sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai. Migracijos departamentas jo apie prašymo nagrinėjimo termino pratęsimą neinformavo, papildomų dokumentų nepareikalavo. Bendrovė, kurios vadovu jis yra, veiklą Lietuvos Respublikoje vykdo nuo 2017 metų pabaigos. Bendrovė naudojasi buhalterines paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis. Pagal Buhalterinių paslaugų sutartį Bendrovei buhalterines paslaugas teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios darbuotoja pasirašė Migracijos valdybai pateiktus dokumentus. Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad Bendrovės akcijų įsigijimo sandoris nebuvo patvirtintas notaro, tačiau ši aplinkybė, anot pareiškėjo, nepaneigia, jog toks sandoris buvo sudarytas.
Pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas, neobjektyvus, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių (b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pateikė 2017 m. gruodžio 18 d. pagal Kvietimo patvirtinimo, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir Šengeno vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109 (toliau – Vizų aprašas), 66.10¹ papunktį.
Pažymi, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo pateiktą prašymą ir prie jo pateiktus dokumentus, nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. spalio 18 d., Bendrovės įstatinis kapitalas – 2 500 eurų, Bendrovės vadovu 2017 m. gruodžio 12 d. paskirtas pareiškėjas. Bendrovė registruota Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Bendrovės steigėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius – Lietuvos Respublikos pilietis I. M. – nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, jog uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ steigėja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi I. M. buvo nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. Visų trijų įmonių registracijos adresas yra tas pats. Migracijos departamento duomenimis, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra registruojamos įmonės, kurių akcijos parduodamos užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Atsakovo teigimu, negyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negali būti laikoma tinkama Bendrovės veiklai vykdyti.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo pateiktą Bendrovės 2017 m. gruodžio 18 d. balansą bei 2017 m. gruodžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą be Bendrovės direktoriaus pasirašė ir buhalterė A. N., kuri Migracijos departamento duomenimis Bendrovėje nedirbo. A. N. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri taip pat registruota Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o šios įmonės direktoriumi taip pat yra buvęs I. M. A. N., pasirašydama Bendrovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, nenurodė, jog yra kitos įmonės, pagal sutartį teikiančios buhalterinės apskaitos paslaugas, darbuotoja ir yra susijusi su asmeniu, steigiančiu įmones, kurių akcijos taip pat parduodamos užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Migracijos departamento duomenimis, A. N. nuo 2018 m. balandžio 10 d. įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2018 m. gegužės 2 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, atsakovas atsiliepime pažymi, jog Migracijos departamentas vertindamas pareiškėjo ir kitų užsieniečių, pateikusių prašymus dėl nacionalinių vizų išdavimo, pateiktus dokumentus, kuriuos tariamai pasirašė A. N., nustatė pagrįstą abejonę dėl šiuose dokumentuose esančių duomenų tikrumo, t. y. A. N. parašų autentiškumo.
Migracijos departamentas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijo pagal penkias akcijų pirkimų-pardavimų sutartis, kiekviena sutartimi įgydamas po 500 Bendrovės akcijų, vienos akcijos vertė – 1 euras. Visų sutartimis įgytų akcijų kaina – 2500 eurų. Pareiškėjas taip pat penkiomis akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas perleido kitam Indijos Respublikos piliečiui, kuris 2018 m. sausio 16 d. taip pat pateikė nustatytos formos prašymą ir dokumentus dėl nacionalinės vizos išdavimo teisėtos veiklos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Atsakovo vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudaromos vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25 proc. įmonės akcijų, tokiu būdu siekiant išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos notarinės sandorio formos. Šios aplinkybės, anot atsakovo, užsieniečio veiksmus apibūdina kaip neskaidrius, keliančius įtarimų bei abejones dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, o užsieniečio kartu su nustatytos formos prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikti dokumentai šio tikslo savaime nepatvirtina.
Atsakovas akcentuoja, kad pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka pareiškėjui. Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjui įrodyti savo ketinimų tikrumą. Atsakovas laiko nepagrįstais pareiškėjo teiginius apie šališką ir neobjektyvų jo prašymo nagrinėjimą. Sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą atitinka teisės aktuose nustatytą tokiems sprendimams priimti formą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime pripažįsta, kad nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, pažeidė teisės aktuose nustatytus tokio sprendimo priėmimo terminus, tačiau mano, kad ši aplinkybė nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reikalavimus (b. l. 25-28).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 17I-246, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą I. R. piliečiui B. S., gim. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 65-68).
Žemesnės instancijos teismas
Migracijos departamentas atsisakė išduoti nacionalinę vizą B. S. tuo pagrindu, jog užsienietis neatitiko Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, t. y. užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, ir užsienietis nepateikė leidimo dirbti.
Nustatyta, kad pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą Migracijos valdybai pateikė 2017 m. gruodžio 18 d. (b. l. 71-73). Prašyme kaip kelionės tikslą pareiškėjas nurodė verslą, darbą (prašymo formos 21 punktas). Numatomo išvykimo iš Lietuvos Respublikos datą – 2018 m. gruodžio 17 d. ( prašymo formos 30 punktas). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė kelionės dokumentus (b. l. 74-76), UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštą (b. l. 77-80), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą (b. l. 81-84), UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus (b. l. 85-87), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 18 d. balansą (b. l. 88-89), UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gruodžio 18 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (b. l. 90), darbo sutartį (b. l. 91-92), duomenis apie turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, draudimą patvirtinančius dokumentus (b. l. 93-97).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/399 (OL 2016 L 77, p. 1), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) bei ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Vizų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 1V-280/V-109, nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama. Taip pat vizą išduoti atsisakoma, jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Įstatymo 19 straipsnyje nustatyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą užsieniečiui pagrindai:1) užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; 3) norėdamas gauti vizą, užsienietis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 5) užsienietis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 6) priimtas sprendimas užsienietį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus; 9) jis nepateikia sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti.
Pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą atsakovas atsisakė Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindais.
Byloje ginčo, jog pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikė pagal Vizų aprašo 66.10¹ papunktį, nėra. Vizų aprašo 66.10¹ papunktyje nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 1V-269/V-74 redakcija).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).
Taigi, Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 punktuose ir Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatyti pagrindai atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.
Kaip matyti iš byloje esančio pareiškėjo prašymo išduoti daugkartinę nacionalinę vizą, pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą siejo su darbu Bendrovėje. Tai, jog pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, patvirtina Valstybės įmonės Registrų centras duomenys (b. l. 81-84).
Remiantis bylos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. spalio 18 d., Bendrovės įstatinis kapitalas yra 2 500 eurų, pareiškėjas Bendrovės vadovu paskirtas 2017 m. gruodžio 12 d. Bylos duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Iš pareiškėjo pateiktų akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, kad užsienietis buvo įsigijęs 2 500 vnt. Bendrovės akcijų (vienos akcijos vertė – 1 euras). Sutartyse nurodyta, kad bendra visų akcijų įsigijimo kaina yra 2500 eurų. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas neužilgo nurodytas Bendrovės akcijas perleido kitam užsieniečiui, taip pat pateikusiam prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą. Abiem atvejais akcijų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudaromos vienu kartu įgyjant ne daugiau kaip 25 proc. Bendrovės akcijų, tokiu būdu siekiant išvengti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos notarinės sandorio formos (b. l. 126, 127, 128, 129, 130, 131-132).
Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovės deklaruotu veiklos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veiklą vykdo kelios įmonės, nors nurodytu adresu esančių negyvenamųjų patalpų bendras plotas yra tik vos 52, 57 kv. m. (b. l. 102-103, 113, 114-116, 117-120, 121-122). Migracijos departamento duomenimis, įmonės, kurios veiklą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, steigiamos tikslu įmonių akcijas parduoti užsieniečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje. Ši Migracijos departamento išvada bylos duomenimis nepaneigta.
Byloje pripažįstama aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. sausio 1 d. buvo įdarbintas tik vienas asmuo – pareiškėjas, kuriam darbo užmokestis nebuvo mokamas (b. l. 123, 124). Pažymėtina ir tai, kad Bendrovė įsteigta tik 2017 m. spalio 18 d., pareiškėjas prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo pateikė 2017 m. gruodžio 18 d., t. y. po dviejų mėnesių nuo Bendrovės įsteigimo. Byloje, įrodymų patvirtinančių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą ir pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra darbas šioje Bendrovėje, nėra.
Be to, pareiškėjo Migracijos valdybai pateiktus Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus pasirašė asmuo, kuris Bendrovėje nedirbo. Pareiškėjas nepaneigė atsakovo abejonių dėl pasirašiusio asmens tapatybės.
Šių aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, pateikdamas Migracijos valdybai prašymą dėl vizos išdavimo nepagrindė numatomo buvimo tikslo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl Migracijos departamento pareigūno išvada, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, yra pagrįsta.
Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą. Pareiškėjo skundo argumentas, kad atsakovo priimtas sprendimas nemotyvuotas, yra nepagrįstas.
Tai, jog atsakovas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą nagrinėjo beveik šešis mėnesius nesudaro pagrindo Migracijos departamento sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Migracijos departamento 2018 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 17I-246, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą Indijos Respublikos piliečiui B. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo B. S. (B. S.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.