Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim., Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyv. Raseinių r., Ariogala, , dirbantis UAB „“, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2011-03-10 apie 12.45 val., Raseinių r., Raseinių sen., Mirklių kaimo ribose, prie „Prabaudos“ tvenkinio, dirbdamas AB „Raseinių melioracija“ jam pavestą darbą elektros oro linijų apsauginėje zonoje su ekskavatoriumi C ASE CX210B, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, numatytas LR Darbo kodekso 147 str. 3 d. (darbuotojai privalo dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku), Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 3 d. (darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų), dirbdamas per pietų pertrauką, neprižiūrimas tiesioginio vadovo, pakėlęs ekskavatoriaus metalinę strėlę neleistinai, arčiau nei 1 metras, priartėjo prie 35 kV EOL laidų, esančių 6 m. aukštyje, dėl ko buvo pramuštas oro tarpas ir susidarė elektros lankas, bei tarp ekskavatoriaus metalinių konstrukcijų ir žemės susidarė fazinė įtampa, leido į darbų aikštelę atėjusiam pašaliniam asmeniui D. P. prieiti arčiau kaip 5 metrus prie dirbančio ekskavatoriaus ir priėjo prisiliesti, tuo jį sužalodamas į dešinį smilkinį, kaklą, ausį, dešinę plaštaką, kelių sąnarius, dešinę blauzdą, čiurnų sąnarius, pėdas, kairį sėdmenį, šlaunį, technine elektros srove, ir sukeldamas D. P. mirtį.

Apklaustas kaltinamasis S. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir prašo jį ištesinti. Parodė, kad jis su ekskavatoriumi „(duomenys neskelbtini)“ AB „Raseinių melioracija“ dirba apie 3-4 metus. Yra išsilaikęs „E“ kategorijos teises ir moka gerai valdyti ekskavatorių. Dėl darbo saugos buvo instruktuotas,sakė instruktažo metu, kad negalima važiuoti arti aukštos įtampos laidų. 2011-03-10 apie 8 val. pardėjo darbus su minėtu ekskavatoriumi Raseinių r. Mirklių kaime prie „Prabaudos“ tvenkinio. Su juo kartu darbo aikštelėje buvo darbų vadovas M. V.. Taip pat su buldozeriu dirbo ir H. M.. Darbų vadovas nurodė jiems kokius darbus turi padaryti ir kur. Jam buvo nurodyta kasti žemes prie rezervuarų ir jas išsklaidyti. Jam nebuvo nurodyta dirbti po aukštos įtampos laidais. Į darbą jis atvyko blaivus. Jam dirbant su ekskavatoriumi, prie jo atėjo D. P.. Jis jam per langą pasakė, kad neitų artyn. D. P. prisilietus rankomis prie ekskavatoriaus jis pajuto į ekskavatorių tarsi žaibas trenktų. Matė, kad D. P. krito nuo ekskavatoriaus ant žemės nepilnai atsistojęs ant vikšrų.Jis pasižiūrėjo į viršų ir pamatęs, kad virš traktoriaus yra baltų dūmų kamuolys pats nedelsiant iššoko lauk iš ekskavatoriaus. Priėjęs prie D. P. pastebėjo, kad šis nejuda. Tada jis D. P. pavilko paėmęs už pažastų iš nugaros pusės į sausesnę vietą. Tada jis bėgo į D. P. namus pranešti apie nelaimę tėvams. Namuose nieko nebuvo. Grįžęs, įlipo į ekskavatorių ir nuvarė jį į šoną, kur visada jį laikė pabaigęs darbus. Pastatęs ekskavatorių į vietą paskambino V. G. ir pranešė apie nelaimingą atsitikimą ir prašė jį nuvežti į policiją. Jis nelabai prisimena tolesnių įvykių, bet alkoholinius gėrimus gėrė po įvykio, nes buvo dideliame šoke. Nelaimės dieną,jis pietus valgė savo darbo vietoje ekskavatoriuje ir toliau dirbo pietų pertraukos metu. Ar jo bendrovė buvo gavusi leidimą vykdyti darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, jis nežino. Jis D. P., prieš nelaimę, prie savo veikiančio ekskavatoriaus, pamatė jau apie 15 m. atstumu ateinantį jam iš šono. Jis šaukė D. P., kad neitų arti ir, kad tuoj ateis pats. Ar D. P. girdėjo jo šaukimą per ekskavatoriaus skleidžiamą triukšmą, jis nežino.

Nukentėjusioji J. P. parodė, kad D. P. buvo jos sutuoktinis. Susituokė 1999-09-10. Jie turėjo vieną dukrą, gimusią 1999-08-23. Jie gyvenamo jos uošvių name. Ji pati turėjo visada darbą, o D. P. buvo bedarbis ir užsiimdavo mašinų remontu. Namuose jis remontuodavo automobilius ir uždirbdavo į mėnesį apie 1500 Lt. Šeimos biudžetą papildydavo abu. 2011-03-10 ji buvo namuose Raseinių r., Norgėlų k., dukra buvo mokykloje, o sutuoktinis D. P. iš ryto buvo namuose. Jis iš namų išėjo apie 11 val.ir sakė, kad eina pasivaikščioti, grįžti žadėjo apie 13.00 val., nes turėjo atvažiuoti į svečius draugas. Jis išėjo blaivus, sveikata nesiskundė ir pasiėmė tik cigarečių pakelį. Ryte vyras būdamas namuose telefonu kalbėjosi su Robertu apie darbus, kuriuos turėjo atlikti būtent 2011-03-10. Ji iš namų išvažiavo apie 13.40 val. pasiimti dukters iš mokyklos. Vyras nebuvo grįžęs į namus. Pasiėmusi dukrą grįžo namo maždaug po valandos. Tvarkėsi namus ir grįžo uošviai iš miško. Jie jai pranešė, kad žuvo jos vyras Prabaudoje. Tada ji paskambino vyro draugui Robertui ir paklausė, ar jis buvo sutikęs jos vyrą. Robertas pasakė, kad žino, jog su S. S. jos vyras gėrė alkoholinius gėrimus traktoriaus kabinoje ir paskui pasibaigus alkoholiniams gėrimams, S. S. davė pinigų ir D. P. išlipus iš traktoriaus, jį nutrenkė elektra. Savo vyro laidotuvėmis rūpinosi ji su uošviais. Už viską mokėjo ji, išleido laidotuvėms apie 3977 Lt. 2977 Lt kainavo gedulingi pietūs ir keturnedėlis, bei 1000 Lt. mokėjo už kitas laidojimo paslaugas (duobkasiai, giedoriai, bažnyčios apeigos). Dar ji sumokėjo 350 Lt. už skrodimą.Paminklo pastatymas kainavo 15 tūkst. litų. Kapavietėje dabar palaidotas vienas jos vyras. Tačiau kapavietė yra skirta ne jam vienam. Už karstą ir šarvojimo paslaugas sumokėjo AB “Raseinių Melioracija“. Jai taip pranešė laidotuvių namų šeimininkė. Ji mano, kad dėl įvykio kalta ir įmonė AB “Raseinių Melioracija“ dėl nesaugios darbo aikštelės. Mano, kad nebuvo darbo vieta aptverta ir nebuvo nuorodų, kad į darbo aikštelę pašaliniams įeiti draudžiama. Taip pat žino, kad ten darbuotojai dažnai išgėrinėdavo darbo metu ir D. P. pas juos dažnai lankydavosi. Dėl vyro netekties ji kaltina tiek įmonę AB ‘'Raseinių Melioracija“, tiek joje dirbusį S. S.. Prašo priteisti turtinės žalos 19327 Lt. ir moralinės žalos 100000 Lt., nes jai žuvęs vyras buvo brangus žmogus, ji patyrė emocinę depresiją, kenčia dėl tėvo mirties ir dukra. D. P. buvo draustas gyvybės ir sveikatos draudimu, tačiau jai draudimo neišmokėjo, nes D. P. žuvo būdamas neblaivus.

Nukentėjusioji K. P. parodė, kad iki 2011-03-10 ji iš mamos sužinojo apie tėtės mirtį, kad jos tėtis žuvo 2011-03-10 prie „Prabaudos“ tvenkinio. Plačiau jo mirties aplinkybių ji nenorėjo žinoti, nes buvo per skaudu. Šiuo metu gyvena su mama senelių namuose. Lanko tiek vidurinę, tiek meno mokyklą. Netekus tėčio ji patyrė didelę moralinę traumą, nes jai jo labai trūksta. Mamai sunkiau ją išlaikyti, nes ji vieną ją remia materialiai. Pasitarusios su mama jos abi nusprendė moralinę jos patirtą žalą dėl tėčio mirties įvertinti 50000 Lt. ir prašo priteisti šią sumą. Jie su tėčiu palaikė artimus santykius. Jis su ja žaidė ir kartu leisdavo jos laisvalaikį, o dabar su mama tai daro, bet tėčio labai trūksta ir niekas jo negali atstoti.

Nukentėjusioji D. P. parodė, kad D. P. buvo jos sūnus. Jis turėjo jau atskirą šeimą, bet gyveno jos namuose. Jis pragyvenimui užsidirbo privačiai remontuodamas automobilius namuose. Mėnesinės jo pajamos buvo apie 1500-2000 lt. 2011-03-10 ji buvo namuose, o paskui apie 10 val. su vyru išvažiavo į mišką. D. P. matė ryte blaivų. Prašė važiuot į mišką dirbti, bet jis atsisakė, nes turėjo jau susiplanavęs kitų darbų. Grįžo iš miško apie 16 val. ir paskambino jiems telefonu iš laidojimo namų R. N., kuris pasakė, kad yra žuvęs jų sūnus. Vakare važiavo ir atpažino savo sūnų. Paskui organizavo D. P. laidotuves, kurių išlaidos teko žuvusio sūnaus žmonai J. P.. S. S. dažnai kviesdavo sūnų į darbų aikštelę. Byloje civilinį ieškinį reikš už save ir savo vyrą K. P.. Jie abu patyrė dėl sūnaus žūties didelę moralinę traumą kurią įvertina 100000 Lt.ir prašo šią sumą priteisti.

L. M. V. parodė, kad jis dirba AB „Raseinių melioracija“ statybų vadovu nuo 2008-04-01. S. S. pažįsta kaip darbuotoją, kadangi jis dirbo su ilgastrėliu ekskavatoriumi. Jo darbas buvo toks, kad iš tvenkinio iškastą dumblą reikėjo krauti į autosavivartes mašinas, kurios dumblą išveždavo.Jų bendrovė vykdė savivaldybės patvirtintą projektą išvalyti Prabaudos tvenkinį. Buvo liepta išsiurbti tvenkinio dugną. S. S. turėjo patvarkyti šlaitus, ko negalėjo žemsiurbė ir kita technika. Tą darbą S atliko, jokių nusiskundimų neturėjome. Iš karto buvo numatyta dumblą palikti pusei metų sėdintuvuose ant kranto, tačiau buvo nuspręsta, kad ant kalno reikia palikti miškelį. Nepasibaigus tam laikui praeiti, dumblas buvo nusausėjęs, todėl buvo nuspręsta dumblą išvežti ant ūkininko laukų. S. S. šitą darbą nelaimės dieną ir atklikinėjo. Tą dieną buvo bjaurus oras, atodrėkis.S. S. darbo laikas tiksliai nebuvo nustatytas, nes būdavo, kad pasilikdavo dirbti ilgiau, tai kitą dieną trumpiau dirbdavo. Tą nelaimės dieną S berods pasiprašė, kad norės iš darbo išeiti anksčiau. Jis pats išvyko iš objekto apie 11:30 val.Pati teritorija buvo aptverta įspėjamaisiais ženklais, t.y. „Stop“ juosta, įspėjamosiomis lentelėmis. Beveik kiekvieną dieną reikdavo iš naujo ženklus tvarkyti, nes vaikai dažniausiai nuplėšdavo.Po žeme nebuvo jokių elektros kabelių, statybos leidimus išimdavo statybos direktorius. Jis priimdavo projektus ir išimdavo visus leidimus. Aukštos įtampos elektros linija praėjo pro tą teritoriją. Sėsdintuvai buvo po šia elektros linija. S. S. 12 metrų nebuvo galima artintis iki aukštos įtampos. S. S. jam pasakė, kad jis išgėrė alkoholio vykdamas į policiją.Kai jis išvažiavo iš objekto, S. S. ardė pylimus, jis jam nedavęs nurodymo atlikti darbus po aukštos įtampos laidais, ten jis neturėjo vykdyti darbų.Iki aukštos įtampos laidų negalima artintis 12 metrų.Atsižvelgiant pagal elektros tinklų taisykles negalėjo būti leidžiami darbai po aukštos įtampos laidais.

L. M. M parodė, kad 2011-03-10 jis buvo Raseinių r., Raseinių sen., Mirklių kaime ant „Prabaudos“ tvenkinio užšalusio ledo, kur žvejojo. Mačiau, kad ant kalno dirbo ekskavatorius. Pamačiau netoli elektros laidų traktoriaus kaušą ir staiga pradėjo eiti kibirkštys.Vėliau pamačiau, kad atvažiavo policijos pareigūnai.Tą dieną teritorijoje dirbo kiek atsimenu ekskavatorius ir buldozeris.Matėsi kad toje teritorijoje vyksta darbai, stumdomos ir kasamos žemės.Teritorijoje kiek atsimenu jokių įspėjamųjų ženklų nebuvo. Tas šlaitas, kur aš žvejojau, tikrai nebuvo aptvertas, nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų. Vėliau jis sužinojo, kad žuvo D. P., dėl elektros srovės ar jos iškrovos. Paskui kažkas pasakė, kad ekskavatorių vairavo S. S.. Jis į nelaimės vietą nėjo. Pažvejojęs išėjo namo, nes po nelaimingo to atsitikimo nemalonu buvo žvejoti. Kokiomis aplinkybėmis žuvo D. P., jis nežino. Ar darbo aikštelė, kur traktoriai stumdė žemes, aptverta ir ar yra ženklai draudžiantys eiti ten pašaliniams asmenims - jis nežino. Jis matė, kad tvora ties skardžiu į tvenkinį tikrai nebuvo aptverta. Dar pagalvojo, kaip traktoristai nebijo arti privažiuoti prie skardžio.

L. V. G parodė, kad 2011-03-10 po pietų jam paskambino į mobilų telefoną S. S. ir pasakė :“užmušiau Diną, reikia į policiją“. Jis prašė jo atvažiuoti ir nuvežti į policiją. S. S. nurodė jam atvažiuoti prie Raseinių r., Norgėlų g., Žemaičių gatvėje esančios parduotuvės. Jis atvažiavo prie parduotuvės po 5-10 min. S, S jo laukė prie parduotuvės ant gatvės. S. S. įsėdo į galą ir pasakė, kad įvyko nelaimė ir jis užmušė Diną. Jis suprato, kad P, nes jis buvo jų bendras pažįstamas. Sakė, kad Diną nutrenkė elektra. Daugiau jis S. S. nieko neklausė, nes jis labai drebėjo ir buvo sukrėstas šoko. Jis neužuodė, kad nuo S. S. sklistų alkoholio kvapas. Jiems bekalbant S. S. taip pat nevartojo alkoholinių gėrimų. Jis nieko daugiau jo neklausė ir jam pritardamas, kad reikia važiuoti į policiją S. S. pats nuvežė į Raseinių r. PK., o pats išvažiavo namo. Jis pats yra kelis kartus buvęs prie S. S. darbo aikštelės Mirklių kaime pasivaikščioti ir matė, kad ji aptverta įspėjamąja juosta. Matė, kad kuoleliais įkaltos į žemę buvo lentelės nevaikščioti pašaliniams po teritoriją. Jis į teritoriją niekada nebuvo įėjęs, nes būdavo ji iškasinėta ir purvina. Dėl ko tiksliai ir kaip žuvo D. P., jis nežino, nes su juo įvykio vietoje nebuvo.

L. R. K parodė, kad D. P. buvo jo draugas. Jis gyveno kaip ir jis Norgėlų kaime. D. P. pragyvenimui užsidirbo privačiai remontuodamas automobilius namuose. Kokios jo buvo mėnesinės pajamos - jis nežino. 2011-03-10 7 val. su savo traktoriumi jis išvažiavo į Jurbarko r., Šimkaičių kaime esantį mišką pjauti malkų. Apie 16.00 val. jam į mobilų telefoną paskambino kaimynas ir pasakė, kad elektra nutrenkė D. P. ir jis mirė. Jis iš miško grįžo apie 18.30 val. į Norgėlų k. ir buvo namuose. Sekančią dieną ėjo į laidojimo namus Raseinių mieste, kur buvo pašarvotas D. P.. Paskui dar dalyvavo jo laidotuvėse. D. P. jam niekada nesakė, kad eina pas S. S. į darbo aikštelę vartoti alkoholinių gėrimų ar dar dėl kokių nors priežasčių. S. S. apie 10.00 val. jam skambino ir kvietė ateiti išgerti alaus į jo darbų aikštelę, bet jis pasakė, kad yra išvykęs ir pokalbį baigė. S. S. jį į darbų aikštelę kvietėsi pirmą kartą Jis nesakė, kad kvies išgerti kitą draugą. Kodėl ir kaip žuvo D. P., jis nežino.

L. R. T parodė, kad jo įmonė, teikianti laidojimo paslaugas, yra sudariusi sutartį su policija dėl kūnų paėmimo iš įvykio vietų. Gavus pranešimą, kad reikia paimti kūną iš „Prabaudos“ tvenkinio,nuvažiavo. Nuvažiavus į vietą, kūnas buvo rastas dumble, veido matyti ir atpažinti žmogų buvo neįmanoma, nes visas kūnas buvo purve.Parsivežus, kūną reikėjo sutvarkyti ir tada pamatė, kad tai mano gero pažįstamo sūnus D. P..Apie žūties aplinkybes nieko negali pasakyti, nes jis toje vietoje paėmė tik kūną. Teritorija kur gulėjo kūnas niekuo nebuvo aptverta,nes jis to nepastebėjo. Asmeniniai mirusiojo D. P. daiktai buvo gražinti jo artimiesiems. Palydėjimą į kapus ir visas laidojimo paslaugas organizavo jo įmonė, o už suteiktas visas įmonės paslaugas sumokėjo AB “Raseinių Melioracija“.

L. V. G parodė, kad D. P. buvo jos brolis. D. P. buvo mano brolis. Jai paskambino jos dukra ir pranešė, kad nebėra mano brolio. Tada ji nuvažiavusi į brolio namus ir ten sužinojusi, kad jį Prabaudoje užmušė elektra, kaltas dėl to S. S.. Kiek kainavo laidotuvės negali pasakyti. Nežinau ar darbovietė parėmė brolio šeimą.Toje teritorijoje, kiek ji žino, buvo netvarka, ten niekas nebuvo aptverta. Brolis eidavo pas S. S. išgerti. Šarvojimo salėje M. M. jai papasakojo, kad jis žvejojo nelaimės dieną „Prabaudos" tvenkinyje ant ledo ir matė, kaip ekskavatorius stovėdamas arti aukštos įtampos elektros laidų pakėlė kaušą ir prisilietė prie laidų, nuo kurių ėjo žiežirbos.

Civilinio ieškovo bankrutuojančios AB „Raseinių melioracija“ atstovas adv. Eduardas Zaleskis, paaiškino, kad civiliniu ieškovu patraukti nepagrįstai ir iš jų nepriteisti žalos atlyginimo, nes pats S. S. ėmėsi iniciatyvos dirbti pietų pertraukos metu, nevykdė darbdavio nurodymų nedirbti.Žalą priteisti iš kalto asmens.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir kortelių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta Raseinių rajone, Mirklių kaime, kur žuvo D. P. (b. 1. 26-29).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. M 42/11(10), matyti, kad D. P. kraujyje rasta 1,04 promilės etilo alkoholio, o šlapime rasta 0,74 promilės etilo alkoholio. Tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. Taip pat iš išvados matyti, kad mirtis įvyko nuo sužalojimo technine elektros srove. (b. 1. 34-36).

Iš 2012-02-13 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-3187(11) matyti, kad, ekskavatoriui būnant EOL apsauginėje zonoje, pakelta ekskavatoriaus metalinė strėlė neleistinai (arčiau negu metras) priartėjo prie 35 kV EOL laidų (kurie yra 6 m. aukštyje), dėl ko buvo pramuštas oro tarpas ir susidarė elektros lankas, todėl tarp ekskavatoriaus metalinių konstrukcijų ir žemės susidarė fazinė įtampa. D. P., apsiavęs batais su elektrai laidžiais padais, kaire koja stovėdamas ant žemės (nulinis potencialas), dešine ranka prisilietė prie ekskavatoriaus metalinių dalių, turinčių fazinį elektrinį potencialą (35kV), taip sudarė prisilietimo įtampą. Tai sudarė sąlygas per D. P. kūną pratekėti gyvybei pavojingo dydžio srovei (b. 1. 63- 68).

Iš 2011-01-11 AB „Raseinių Melioracija“ darbo laiko grafiko kopijos matyti, kad darbas prie Prabaudos tvenkinio turėjo būti atliekamas nuo 8 iki 16.45 val. ir pietų pertrauka 12.00-12.45 val. (b. 1.47).

Iš darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje žurnalo (b. l. 114-115) matyti, kad darbuotojas S. S. buvo instruktuotas 4 kartus.

Iš traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimo TP Nr.0122329 kopijos matyti, kad dokumentas priklauso S. S. (b. l. l91).

Neatsargus gyvybės atėmimas,pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, gali būti padaromas arba esant nusikalstamam pasitikėjimui, arba nusikalstamam nerūpestingumui.Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo numato, kad pažeidžiant specialiąsias elgesio taisykles veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, bet lengvabūdiškai tiki,kad šios mirties bus išvengta.Nusikalstamo nerūpestingumo atveju asmuo nenumato, kad pažeidžiant specialias elgesio taisykles jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, nors turėjo ir galėjo tai numatyti.Turėjimas numatyti pasekmes yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas buvimą.

K. S. S., dirbdamas jam pavestą darbą elektros oro linijų apsauginėje zonoje su ekskavatoriumi, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 3 d., dirbdamas per pietų pertrauką, neprižiūrimas tiesioginio vadovo, pakėlęs ekskavatoriaus metalinę strėlę neleistinai, arčiau nei 1 metras, priartėjo prie 35 kV EOL laidų, esančių 6 m. aukštyje, dėl ko buvo pramuštas oro tarpas ir susidarė elektros lankas, bei tarp ekskavatoriaus metalinių konstrukcijų ir žemės susidarė fazinė įtampa, leido į darbų aikštelę atėjusiam pašaliniam asmeniui D. P. prieiti arčiau kaip 5 metrus prie dirbančio ekskavatoriaus ir prie jo prisiliesti, tuo sukeldamas D. P. mirtį. Tokiais savo veiksmais padarė neatsargų gyvybės atėmimą pažeisdamas nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles. K. S. S. dėl jam inkriminuotos veikos kaltu neprisipažino. Tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga. S. S. dirbo AB „Raseinių melioracija“ ekskavatorininku ir turėjo atitinkamą kvalifikaciją ir pažymėjimą. Jo saugų darbą reguliuoja „Ekskavatoriaus mašinisto (8332 03) saugos ir sveikatos instrukcija ( b.l.54-59, 108-113). Minėtos instrukcijos 4.11p. nustato, kad ekskavatoriui veikiant, vykdyti kokius nors kitus darbus draudžiama. Taip pat draudžiama žmonėms būti ekskavatoriaus veikimo spindulio zonoje ir 5 m. už jos. Minėtos instrukcijos 4.14 p. nustatyta, kad prie veikiančių komunikacijų linijų žemės darbus leidžiama vykdyti tik darbų vykdytojui arba meistrui prižiūrint. Minėtos instrukcijos 4.15 p. nustatyta, koks atstumas turi būti dirbant apsauginėje zonoje. K. S. S. šių instrukcijos punktų nevykdė, jis dirbo pietų pertraukos metu, kai nebuvo prižiūrinčio darbus asmens, dirbo arti aukštos įtampos linijos neleistinu atstumu ir prisileido pašalinį asmenį, nukentėjusįjį D. P., iki savo darbo technikos-ekskavatoriaus.Kad D. P. buvo priėjęs iki dirbančio ekskavatoriaus ir buvo paėmęs ranka už durelių patvirtina ir pats kaltinamasis, nes prisilietęs prie ekskavatoriaus buvo nutrenktas elektros srovės, kurį pateko per arti ekskavatoriui dirbant prie aukštos įtampos elektros linijos.

K. S. S. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3d. teisingai. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, nusikalstamos veikos stadijas, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

K. S. S. yra teisiamas pirmą kartą, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, baustas administracine tvarka, psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargią nusikalstamą veiką, dirba, išlaiko nepilnamečius du vaikus, taip pat ir į nukentėjusiojo veiksmus, kuris būdamas neblaivus ir neatsargus, ėjo prie dirbančio ekskavatoriaus, neįsitikinęs, kad tai bus saugu, dėl ko prisilietęs prie ekskavatoriaus buvo nutrenktas mirtinai elektros srovės, yra pakankamas pagrindas manyti, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 str., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.

Byloje yra pareikštas J. P. civilinis ieškinys 19327 Lt.turtinės žalos atlyginimui ir 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimui, K. P. civilinys ieškinys 50000 litų neturtinės žalos atlyginimui, D. P. ir K. P. 100000 litų ieškinys neturtinės žalos atlyginimui. Yra nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusiajai J. P. padaryta turtinė žala. Ji prašo priteisti paminklo pastatymo išlaidas 15 tūkst. litų sumoje, 1000 litų (bažnyčiai, duobkasiams, giedoriams žvakėms, gėlėms), už atliktą skrodimą 350 litų,maitinimas keturnedėliui ir metinėms 2977 Lt. Lt. Be to gyvenant santuokoje jiems su D. P. gimė dukra K. P. gim. 1999-08-23, o žuvus vyrui ji neteko maitintojo ir tėvo materialinio išlaikymo. Prašo priteisti kas mėnesį mokamomis išmokomis po 320 litų iki dukters pilnametystės ir vienkartinę sumą 4370 litų materialinio išlaikymo. Žala padaryta kaltais veiksmais, todėl privalo būti atlyginta.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato, jog neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.263 str. nurodo, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarytą žalą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kaip matyti iš nukentėjusiosios J. P. parodymų, kad ji laidotuvėms išleido 3977 Lt, tačiau baudžiamojoje byloje yra pateikti finansiniai dokumentai-kasos pajamų orderis kvitą ( b.l. 150, tomas 1), kad J. P. sumokėjo 913,01 Lt 2012.03.10 pagal 2012.03.10 sąskaitą faktūrą ( 1 tomas b.l. 151), kad būtų apmokėta pagal sąskaitą faktūrą ( tomas 1 b.l. 152) tokių duomenų nėra. Už paminklo užsakymą pagal sąskaitą faktūrą ( tomas 1 b.l. 148) sumokėta 13303,29 Lt ( tomas 1 b.l. 149). Nukentėjusioji teismui nepateikė jokių dokumentų apie sumokėjimą už skrodimą, taip pat sumokėtam 1000 litų už kitus patarnavimus. Atsižvelgiant į tai, kad yra laidojimo tradicijos ir mirusiojo pagerbimui daromi pietūs, bei laidojant atliekamos kitos apeigos, nukentėjusiajai priteistina už maitinimą 1777 lt., 1000 litų už apeigas,tačiau nukentėjusioji kaip paaiškino, ji gavusi 800 litų socialinę pašalpą, todėl ši suma minusuotina iš bendros 2777 litai. ir priteistina 1977 Litai. Nukentėjusioji prašo priteisti 15000 litų už paminklo pastatymą, tačiau ji turėjo mažesnes išlaidas, t.y. 13303,29 Lt.Kaip nurodė nukentėjusioji paminklas pastatytas šiuo metu vienam D. P., tačiau kapavietė skirta abejam vienam, todėl už paminklą suma mažintina, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir priteistina 5000 litų. Žuvus D. P. be tėvo liko dukra K. P., kuri buvo materialiai išlaikoma ne tik motinos, bet ir tėvo. Iš pažymos ( tomas 1 b.l. 153) matyti, kad J. P. nuo 2011-03-01 gauna šalpos našlaičių pensiją 180 litų netekus maitintojo. Prašo priteisti iš kalto asmens kas mėnesį po 320 litų dukrai K iki jos pilnametystės(500 -180). Prašymas tenkintinas, nes netekęs materialinio išlaikymo vieno iš tėvų dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo tokį išlaikymą teikti kaltas asmuo, todėl toks išlaikymas priteistinas mokant kas mėnesį po 320 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis ir vienkartinė suma 7680 Lt. nuo 2011-03-10 iki 2013-03-10. Neturtinės žalos dydžio nustatymui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Vienas iš tokių neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų numatytų CK 6.250 str. 2 d. yra pasekmės. Nukentėjusieji tvirtina, kad vyro, sūnaus žūtis jiems sukėlė sveikatos problemų, sukrėsti dėl netikėtos mirties. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į nukentėjusiųjų paaiškinimus, teismas vadovaudamasis ne tik CK 6.250 str., bet ir CK 6.251 str.2d.,6.282 str. nurodytais kriterijais, o taip pat ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiems J. P. ir K. P. priteistina po 20000 litų kiekvienai. Žuvus D. P. pergyvenimų turėjo ir jo tėvai, kurie gyveno kartu viename name ir kaip nurodė nukentėjusioji D. P. jų santykiai buvo artimi. Įvertinus žuvusiojo ir tėvų santykius, kurie taip pat turėjo dvasinius išgyvenimus ir netektį, D. P. ir K. P. priteistina po 10000 litų neturtinė žala.

Bylos medžiaga nustatyta, kad S. S. nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo AB „Raseinių melioracija“ ir vairavo minėtai bendrovei priklausantį ekskavatorių. Darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą.Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. nuostatas žalą privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t.y. AB „Raseinių melioracija“. Iš bylos medžiagos ( tomas2, b.l.108-114) matyti, kad 2012 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi AB „Raseinių melioracija“ iškelta bankroto byla ir jos administratoriumi paskirta UAB „Bankrotų administravimas“, kurio atstovas baudžiamojoje byloje su nukentėjusiųjų ieškiniais nesutiko. Kadangi neatsargi nusikaltima veika padaryta darbo metu, visa padaryta turtinė ir neturtinė žala priteistina iš padidinto pavojaus šaltinio savininko, civilinio atsakovo AB „Raseinių melioracija“, kuriai iškelta bankroto byla, tačiau procesas dėl bankroto nepasibaigęs.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301, 302, 303, 304, 305, 307, 308 str. teismas,

nusprendė:

S. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. ir nuteisti jį trejiems(3) metams šešiems (6) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1d., 2d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems(2) metams ir įpareigoti jį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jeigu tai nesusiję su darbu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –S. S. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš AB „Raseinių melioracija“ 6977(šešis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt septynis) litus turtinės ir 20 000(dvidešimt tūkstančių) litų moralinės neturtinės žalos atlyginimo J. P..

Priteisti iš AB „Raseinių melioracija“ materialinio išlaikymo vienkartinę sumą 7680(septynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt) litų nuo 2011-03-10 iki 2013-03-10 K. P. ir neturtinę 20000(dvidešimt tūkstančių) litų žalą.

Priteisti iš AB „Raseinių melioracijos“ materialinį išlaikymą K. P. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1999-08-23, periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 320 litų, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki jos pilnametystės. Materialinį išlaikymą pradėti išieškoti nuo 2013-03-11. Materialinį K. P. teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis valdys J. P. a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš AB “Raseinių melioracija” po 10 000(dešimt tūkstančių) litų moralinės neturtinės žalos atlyginimo D. P. ir K. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.