Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2014-09-19 · Civilinė byla Nr. 2-4402-400/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-19
Bylos Nr.
2-4402-400/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Šimbelytė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties“
Civilinė byla Nr. 2-4402-400/2014
Pr. Nr 2-08-3-03452-2014-4Procesinio sprendimo kateg. 1.2.11.(S)PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014m. rugsėjo 19d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rima Šimbelytė,Sekretoriaujant Viktorijai Stalioraitienei,

Dalyvaujant ieškovei V. J., atsakovės VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties“ atstovei J. S.,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties“ ieškinį ieškovei V. J. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovės VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties“ (toliau tekste- atsakovė) atstovė prašo panaikinti Lietuvos respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliaus tekste- Darbo ginčų komisija) 2014m. balandžio 29d. sprendimą Nr DKS- 2151. Ieškovės V. J. (toliau tekste- ieškovė) prašymą perskaičiuoti ir sumokėti jai priklausantį darbo užmokestį už 2011- 2013 metus atmesti. Nurodo, kad ieškovė V. J. be svarbių priežasčių praleido terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovės reiškiamą reikalavą dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo atmesti. Ieškovė prašo perskaičiuoti ir sumokėti jai atlyginimą nuo 2011-01-01 iki 2013-12-31, tačiau prašymą pareiškė tik 2014-03-05. Ieškovė pati pripažįsta, kad seniai pastebėjo, jog neva nėra teisingai priskaičiuojamas darbo užmokestis, tačiau pareiškimą padavė tik 2014-03-05, nors vėliausiai pareiškimą galėjo paduoti praėjus ne daugiau kaip trims mėnesiams nuo tariamo atsakovės interesų pažeidimo.Atsakovės atstovės nuomone, ieškovė pati pripažįsta, kad praleido prašymo dėl darbo užmokesčio perskaičiavimo padavimo terminą ir jos prašymą nagrinėjusiai Darbo ginčų komisijos prašė jį atnaujinti, tačiau jos nuomone, nenurodė nė vieno motyvo ir argumento, kodėl terminas turėtų būti atnaujintas. Ieškovė nepaaiškina, dėl kokių svarbių priežasčių terminas buvo praleistas. Dėl to, kad ieškovė nepateikė praleistą terminą pateisinančių svarbių priežasčių – Darbo ginčų komisijai nebuvo jokio pagrindo praleistą terminą atnaujinti, kaip tai numato LR DK 289 straipsnio 1 dalis ir ši byla turėjo būti nutraukta. Atsakovės atstovė taip pat nurodo, kad atsakovė viršvalandžių nedirbo. Ieškovei buvo apmokama už visas faktiškai dirbtas valandas pagal su ja suderintus ir ieškovei priimtinus grafikus. Darbe prastovos nebuvo. Atsakovė ir ieškovė 2005-02-01 sudarė darbo sutartį, pagal kurią susitarė, kad ieškovė priimama dirbti felčere. Nuo 2009-11-02 pasikeitė pareigų pavadinimas iš felčerės į bendruomenės slaugytojos. Šalys darbo sutarties 3 punkte sulygo, kad ieškovei bus mokamas atlyginimas proporcingai dirbtam laikui. Vėlesniais darbo sutarties pakeitimais buvo keistas pareiginis mėnesinis darbo užmokestis proporcingai dirbtam laikui, darbo trukmė, etato darbo krūvis. Apmokėjimo už darbą tvarka atsakovei nesikeitė, t. y. jai buvo apmokama už faktiškai atliktą laiką, tai kaip ir buvo su ja susitarta. Ieškovė pas atsakovę dirbo pagal suderintus darbo grafikus, kurie ieškovei buvo priimtini ir dėl kurių atsakovė niekada nebuvo iš ieškovės gavusi pretenzijų. Su ieškove, kaip ir susitarta darbo sutarties 3 punkte, buvo atsiskaitoma už faktiškai dirbtas valandas. Jeigu ieškovė dirbdavo nakties metu ar švenčių dienomis, ieškovei buvo padidintas ir atlyginimas, kaip tai numato LR DK 193,194 straipsnių nuostatos. Ieškovės teiginys, kad ji neva dirbo viršvalandžius ir jai nebuvo sumokėta už neva tokius dirbtus viršvalandžius, yra nepagrįstas. Ieškovė dirbo grafikuose nustatytas valandas, už kurias buvo apmokėta. Ieškovei tik dirbant valandas pagal grafiką ir susitarus, kad bus apmokama už faktiškai išdirbtą laiką, nebuvo jokio pagrindo ir galimybės apskaičiuoti viršvalandžių. Pati ieškovė 2010-09-16 prašymu, adresuotu atsakovės direktoriui, prašė leisti dirbti papildomu darbo krūviu, už faktiškai dirbtą darbo laiką neskaičiuojant viršvalandžių. Atsakovė šį prašymą tenkino. Ieškovė jo niekada neatšaukė, kas įrodo, jog ieškovę esama situacija visiškai tenkino. Už visą faktiškai dirbtą laiką su ieškove buvo tinkamai atsiskaityta. Ieškovė pati norėjo dirbti papildomas darbo valandas tam, kad gautų didesnį atlyginimą, todėl darbo užmokesčio sąlygos jai buvo pagerintos jos pačios prašymu. Ieškovei ir atsakovei darbo sutartimi susitarus, kad ieškovei bus apmokama už faktiškai dirbtą laiką, vėliau ieškovei dar kartą pateikus prašymą nelaikyti darbo viršvalandiniu ir daug metų dirbus tokiomis sąlygomis, darytina išvada, kad ieškovės atliekamas darbas nėra viršvalandžiai, o faktinis darbas, už kurį buvo ir apmokama. Dėl šios priežasties ieškovei nėra pagrindo priteisti papildomas lėšas už neva dirbtus viršvalandžius ir delspinigius. Ieškovė išdirbo visą darbo grafikuose nurodytą darbo laiką ir nebuvo prastovos. Ieškovei atlyginimas už visą dirbtą darbą buvo tinkamai apskaičiuotas ir išmokėtas, o atsakovė jokių ieškovės nurodomų tariamų pažeidimų neatliko. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti ieškovės prašytų paskaičiavimų. Ieškovė buvo informuota, kad paskaičiavimams atlikti reikalinga įdiegti papildomą duomenų bazę, be to, pažymų operatyviai nėra galimybės išduoti ir dėl įstaigoje dirbančių buhalterių trūkumo. Taigi, pažymos nebuvo išduotos dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl atsakovės kaip darbdavio kaltės.

Esant tokioms aplinkybėms atsakovės atstovė prašė atmesti V. J. prašymą dėl nepriskaityto darbo užmokesčio pagal darbo sutartį atmesti kaip nepagrįstą, tuo atveju, jeigu teismas manytų, kad delspinigiai turi būti priskaičiuoti, prašė taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti.

Atkreipė teismo dėmesį, kad ieškovės nuomone, Darbo ginčų komisija tenkinusi atsakovės V. J. reikalavimą dėl darbo užmokesčio paskaičiavimo nurodė tikslaus laikotarpio, už kurį perskaičiavo ieškovės darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas 2011 ir 2013 metais. Nurodė, kad vykdydami Darbo ginčų komisijos sprendimą skubos tvarka ieškovei išmokėjo 1800 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio.

Atsiliepimas

Ieškovė su ieškinio reikalavimais nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2005-02-01 sudarė darbo sutartį su atsakove dėl bendruomenės slaugytojos GMP felčerės pareigų. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį pagal koeficientą nuo bazinės algos proporcingai dirbtam laikui. 2007-11-07 darbo krūvis buvo sumažintas iki 0,5 etato apmokant proporcingai dirbtam laikui. 2008-05-01 ieškovė su atsakovu susitarė dėl darbo sutarties sąlygų keitimo, kuriuo buvo nustatyta mokėti darbo užmokestį pagal pareiginį mėnesinį darbo užmokestį 1650 Lt proporcingai dirbtam laikui. 2011-09-01 darbdavys įsipareigojo mokėti 1800 Lt pareiginį darbo užmokestį proporcingai dirbtam laikui. Ieškovė nurodė, kad seniai pastebėjo pagal atsiskaitymo lapelius, kad nėra teisingai paskaičiuojamas darbo užmokestis pagal darbo sutartyje nustatytą laiką ir sulygtą darbo užmokestį. Nebuvo mokama už viršvalandinį darbą ir pagal darbo sutartį negarantuotą darbą. Buvo veikiama vadovų psichologiškai, todėl eilę metų nesikreipė dėl pažeidimų. 2014-01-07 ji kreipėsi į darbdavį dėl darbo užmokesčio ir prašė pateikti pažymas koks turėjo būti priskaitytas darbo užmokestis pagal darbo sutartyje nustatytą darbo laiką, įvertinant viršvalandinį darbą ir pagal darbo sutartį negarantuotą darbą, už paskutinius trejus metus, bet darbdavys žodžiu atsisakė pateikti šiuos paskaičiavimus. 2014-01-23 pakartotinai kreipėsi į darbdavį, prašė perskaičiuoti darbo užmokestį, iš darbdavio atsakymo negavo. 2014-02-04 darbdavys pateikė atsiskaitymo lapelių patvirtintas kopijas už 2011 -2013 m. 2014-02-07 kreipėsi į darbdavį dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pateikimo už 2011 -2013 m., tačiau darbdavys jų nepateikė. Dėl nurodytų, jos nuomonę svarbių priežasčių, atsakovė praleido terminą kreitis laiku į Darbo ginčų komisiją, jos prašymų šis terminas buvo atnaujintas. Darbo ginčų komisiją išnagrinėjusi jos pareiškimą, praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją atnaujino, įpareigojo darbdavį perskaičiuoti ir sumokėti 6800 Lt priklausantį darbo užmokestį pagal darbo sutartyje nustatytą darbo laiką, įvertinant viršvalandinį darbą ir pagal darbo sutartyje negarantuotą darbą už 2011 - 2013 m, bei delspinigius. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu palaikė savo prašymą ir nurodė, kad senai pastebėjo, kad blogai skaičiuojamas darbo užmokestis, tačiau į darbdavį nesikreipė, nes jautė iš vadovų psichologinį spaudimą ir norėjo turėti darbą. Nurodė, 2010-09-16 ieškovės direktoriui teiktas prašymas leisti dirbti papildomu darbo krūviu, neskaičiuojant viršvalandžių yra išgautas psichologinio spaudimo būdu, yra padiktuotas buvusios direktoriaus pavaduotojos J. Š.. Tokius prašymus yra parašę visi bendruomenės slaugytojai, tuo metu dirbe greitosios medicinos pagalbos stotyje.Atkreipė teismo dėmesį, kad jos pasirašytas 2010-09-16 prašymas atsakovės administracijos dokumentuose neregistruotas ir šį dokumentą siūlo teismui vertinti, kaip įrodymą, jog ji dirbo viršvalandžius. Jos nuomone, priedai kuriuos mokėjo jai darbdavys, buvo mokami už aukštą kvalifikaciją, skubų, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) atlikimą. Atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovės darbo apmokėjimo tvarkos apraše nepasakyta, kad priedai padengia neišmokėto užmokesčio dalį už viršvalandinį darbą. Priedų skyrimo lentelėje nurodomas pastovus priedas už etatatą, o direktoriaus įsakymu nurodoma mokėti priedus proporcingai dirbtam laikui. Prašė palikti galioti LR valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014m. balandžio 29d. sprendimą Nr DKS- 2151.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl faktinių aplinkybių.

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. J. pagal 2005-02-01 Darbo sutartį Nr. 113 ( Darbo byla (toliau Byla) Nr.(duomenys neskelbtini)4343/2014 Nr. b.l. 60-74) buvo priimta į darbą felčerės pareigoms, nuo 2009-11-09 - pareigos pakeistos į bendruomenės slaugytojos. Nuo 2007-11-05 pakeista darbo sutarties sąlyga ir ieškovė su atsakovu susitarė, kad ieškovė dirbs 0,5 etato darbo krūviu apmokant proporcingai dirbtam laikui. Nuo 2008-05-01 nustatytas pareiginis atlyginimas 1650 Lt proporcingai dirbtam laikui, nuo 2011-09-01 pareiginis darbo užmokestis nustatytas 1800 Lt proporcingai dirbtam laikui. Nuo 2013-11-01 iki 2013-11-30 ieškovei nustatytas 0,75 etato darbo krūvis, nuo 2013-12-01 iki 2014-01-31 nustatytas 1 etato darbo krūvis. Darbo sutarties pakeitimai pasirašyti abiejų darbo sutarties šalių, t.y. darbdavio ir darbuotojos.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę darbiniai teisiniai santykiai darbo sutarties pagrindu. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.). Darbo sutarties turinį sudaro jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas ( DK 94 str.). Darbuotojo ir darbdavio darbo teisiniai santykiai atsiranda, įsigaliojus jų sudarytai darbo sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Ekonomikos mokymo centras v. A. G., bylos Nr. 3K-3-36/2006). Sudarydamos darbo sutartį, šalys susitaria dėl tam tikrų sąlygų, nuo kurių priklauso darbo sutarties šalių teisės ir pareigos (DK 94, 95 str.). DK 95 straipsnio 1 dalyje išvardytos darbo sutarties sąlygos vadinamos būtinosiomis, nes, šalims dėl jų nesusitarus, laikoma, jog nesudaryta darbo sutartis. Šioje DK straipsnio normoje nurodytos bendrosios, kiekvienai darbo sutarčiai būtinos, sąlygos dėl kurių turi būti susitarta: darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų, t.y. tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Pagal šio straipsnio 3 dalį šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.).

Dėl ieškinio senaties.

Byloje yra kilęs ginčas dėl trijų mėnesių ieškinio senaties termino, numatyto DK 289 str. 1d. taikymo.

Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 27 str. įtvirtintas trijų metų bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams, jeigu DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.

Nuo 2013-01-01 DK 289 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės.

DK 289 str. 2 d. nuostatomis ieškovo prašyme darbo ginčų komisijai turi būti nurodomos aplinkybės, pagrindai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, pateikiamas suformuluotas reikalavimas, pridedamų dokumentų sąrašas. Jei reikalavimas turtinio pobūdžio -nurodomos konkrečios išieškotinos sumos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ( Byla b.l. 173-175) nustatyta, kad 2013 m. spalio 31 - lapkričio 5 d. pas atsakovą buvo atliktas patikrinimas ir nustatyti pažeidimą, susiję su ieškovės keliamu reikalavimu. Patikrinimo rezultatai ir darbo ginčų nagrinėjimo tvarka buvo aptarti su darbuotojais 2013-11-22 vykusiame susitikime.

Byloje nustatyta, kad ieškovė į darbo ginčų komisiją dėl darbo ginčo nagrinėjimo kreipėsi praleidus DK 289 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Ieškovės prašymas darbo ginčų komisijoje gautas 2014-03-05. Vadovaujantis DK 289 str. 1 d., praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu, jei nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sužinojusi, kad yra blogai skaičiuojamas darbo užmokestis, ji 2014-01-07 kreipėsi į darbdavį, kad darbdavys pateiktų pažymą, koks turėjo būti priskaičiuotas darbo užmokestis. Darbdavys pažymos nepateikė. Ieškovė 2014-01-23 ir 2014-02-07 pakartotinai kreipėsi į darbdavį ir prašė pateikti atsiskaitymo lapelius ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius.

DK 35 str. nurodyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis. Todėl darbdavys, būdamas sąžininga šalimi, turėjo teikti ieškovei visapusišką informacijąir jos prašomus dokumentus, reikalingus prašymui darbo ginčų komisijai paduoti.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytam teisiniam reglamentavimui, mteismas sutinka su darbo ginčų komisijos argumentais, kad ieškovė terminą kreiptis į darbo ginčų komisija praleido dėl svarių priežasčių, todėl jis buvo pagrįstai Darbo ginčų komisijos atnaujintas.

Dėl apmokėjimo už viršvalandinį darbą ir prastovos ne dėl darbuotojo kaltės

Ieškovė nurodo, kad darbdavys jai nemokėjo už viršvalandinį darbą ir negarantavo darbo sutartimi sulygto darbo užmokesčio.

DK 146 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas darbdavio ir darbuotojo susitarimu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu darbo sutartimi susitarė, kad ji nuo 2007-11-05 dirbs ne visą darbo laiką, t.y. 0,5 etato. DK 150 straipsnio 1 dalyje aptarta, kas yra laikoma viršvalandiniais darbais, t.y. darbai dirbami viršijant šio Kodekso 144 straipsnio 1 dalyje, 145, 146 straipsniuose ir 149 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą darbo laiko trukmę. DK 193 straipsnyje „Mokėjimas už viršvalandinį ir nakties darbą? nustatyta, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.

Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ar kt.) (DK 122 str. 1 d.). Taigi, prastovai būdinga tai, kad darbdavys dėl objektyvių priežasčių vienašališkai nevykdo įsipareigojimo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbą, o darbuotojas būtent dėl šios priežasties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatyto savo įsipareigojimo - dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba eiti tam tikrų pareigų. Tokia padėtis neatitinka nei darbuotojo, nei darbdavio interesų, prieštarauja darbo sutartimi sulygtų sąlygų privalomumo principui. Atsižvelgiant į darbuotojo interesus, nurodytos teisės normos nustato tam tikras teisės į darbą, darbo užmokestį garantijas darbuotojui, negalinčiam dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių dirbti darbo sutartimi sulygto darbo. Toks darbo teisinių santykių reguliavimas prastovos atveju leidžia derinti darbdavio ir darbuotojo interesus. Esant DK 122 straipsnio 1 dalyje apibrėžtai padėčiai darbovietėje, darbdavys negali ignoruoti darbuotojo interesų ir įstatyme numatytų garantijų. Darbdavio mokėjimą darbuotojui už prastovos laiką reglamentuoja DK 195 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad prastovos ne dėl darbuotojo kaltės laikas apmokamas ne mažesniu nei Vyriausybės nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu už kiekvieną prastovos valandą. Nurodyto straipsnio 2-5 dalyse tiesiogiai reglamentuojami atvejai, kuriems esant taikomos kitokios apmokėjimo už prastovos laiką taisyklės, nei nustatyta straipsnio 1 dalyje, taip pat reglamentuojama konkreti, kiekvienam iš šių atvejų taikytina apmokėjimo tvarka. DK 195 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad: jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio

dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą (3 dalis); jeigu darbuotojas raštiškai atsisako pasiūlyto darbo pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam mokama ne mažiau kaip trisdešimt procentų Vyriausybės nustatyto minimaliojo valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą (4 dalis).

Byloje nustatyta, kad nors atsakovės įmonėje suminė darbo laiko apskaita netaikoma, tačiau vienais mėnesiais ieškovei sudarydamas darbo grafikus darbdavys iš karto skirdavo dirbti viršvalandžius, o kitais atvejais nesuteikdavo darbo sutartimi sulygto darbo nustatytam darbo laikui.

Iš atsakovės pateiktų 2011 - 2013 m. atsiskaitymo lapelių (b.l. 21-29) nustatyta, kad ieškovė 2011 m. kovo mėnesį išdirbo 63,8 valandas iš nustatytų 83,6 valandų, balandžio mėnesį išdirbo 168 valandas iš nustatytų 76 valandų, gegužės mėnesį išdirbo 108 valandas iš nustatytų 83,6 valandų, birželio mėnesį išdirbo 92,4 valandų iš nustatytų 79 valandų, liepos mėnesį išdirbo 123 valandas iš 76 nustatytų valandų, rugpjūčio mėnesį išdirbo 129 valandas iš nustatytų 83,6 valandų, rugsėjo mėnesį išdirbo 72 valandas iš nustatytų 83,6 valandų, spalio mėnesį išdirbo 84 valandas iš 76 nustatytų valandų, lapkričio mėnesį išdirbo 109,4 valandas iš nustatytų 83,6 valandų, gruodžio mėnesį išdirbo 84 valandas iš nustatytų 79,8 valandų, 2012 m. vasario mėnesį išdirbo 36 valandas iš 76 nustatytų valandų, kovo mėnesį išdirbo 81,8 valandas iš nustatytų 83,6 valandų, balandžio mėnesį išdirbo 85 valandas iš nustatytų 76 valandų, gegužės mėnesį išdirbo 84 valandas iš nustatytų 83,6 valandų, birželio mėnesį išdirbo 96 valandas iš nustatytų 79,8 valandų, liepos mėnesį išdirbo 207 valandas iš nustatytų 79,8 valandų, rugpjūčio mėnesį išdirbo 81 valandą iš nustatytų 83,6 valandų, rugsėjo mėnesį išdirbo 72 valandas iš nustatytų 76 valandų, spalio mėnesį išdirbo 72 valandas iš nustatytų 87,4 valandų, lapkričio mėnesį išdirbo 104,4 valandas iš nustatytų 79,8 valandų, gruodžio mėnesį išdirbo 87 valandas iš nustatytų 68,4 valandų, 2013 m. sausio mėnesį išdirbo 57 valandas iš nustatytų 83,6 valandų, kovo mėnesį išdirbo 68 valandas iš nustatytų 76 valandų, balandžio mėnesį išdirbo 108,6 valandas iš nustatytų 79,8 valandų, gegužės mėnesį išdirbo 108 valandas iš nustatytų 83,6 valandų, birželio mėnesį išdirbo 129 valandas iš nustatytų 72,2 valandų, liepos mėnesį išdirbo 156 valandas iš nustatytų 87,4 valandų, rugpjūčio mėnesį išdirbo 104 valandas iš nustatytų 77,8 valandų, rugsėjo mėnesį išdirbo 81,4 valandas iš nustatytų 77,7 valandų, spalio mėnesį išdirbo 144 valandas iš nustatytų 85,1 valandų, gruodžio mėnesį išdirbo 128,2 valandos iš nustatytų 140,6 valandų. Atsiskaitymo lapeliuose paskaičiuotas darbo užmokestis už faktiškai dirbtas valandas, darbą naktį ir šventinę dieną, o už darbo laiką viršijantį nustatytą laiką darbo sutartimi ar už prastovą ne dėl darbuotojo kaltės laikas neapmokėtas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovė pati prašė leisti dirbti papildomu darbo krūviu, faktiškai dirbą laiką neskaičiuojant viršvalandžių, todėl jai buvo apmokama už faktiškai dirbtą laiką nelaikant, kad ji dirbo viršvalandžius. Darbdavys būdamas labiau teisiškai išprususia darbo santykiu puse turėjo žinoti, kad visi darbo sutarties pakeitimai turi būti įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose. Iš ieškovės darbo sutarties nustatyta, kad ieškovei nuo 2007-11-05 iki 2013-11-01 buvo nustatytas 0,5 etato krūvis. Nors darbdavys ir nepripažįsta, kad ieškovė dirbo viršvalandžius, tačiau jo pateiktuose dokumentuose (atsiskaitymo lapeliuose, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose) matyti, kad ieškovei buvo nustatytas darbo laikas sulygtas darbo sutartimi, t.y. 0,5 etato, tačiau nebuvo apmokama už dirbtas valandas viršijančias ieškovei nustatytą darbo laiko trukmę.

Esant tokioms aplinkybėms teismas laiko, kad Darbo ginčų komisija teisingai ir atsakovės steigėjas konstatavo faktus, kad ieškovė dirbo viršvalandžius ir jai už tai nebuvo mokama, ( Byla b.l. 134-136). Byloje nėra duomenų, kad Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas ir/ar atsakovės steigėjo pateiktos patikrinimo išvados būtų apskųstos ar panaikintos.

Atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovei buvo mokamas priedas, taip kompensuojant jos išdirbtus viršvalandžius, darbo ginčų komisija atmeta kaip nepagrįstą. Iš atsakovo pateikto įstaigos

darbo apmokėjimo tvarkos aprašo ( Byla b.l. 181-183) nustatyta, kad darbuotojams priedai yra mokamai už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ir sudėtingų darbų (užduočių) atlikimą arba kitą įstaigai svarbią veiklą (4.4 punktas).

Iš Darbo ginčų komisijos bylos medžiagos, matyti, kad Darbo ginčų komisija išanalizavusi ir įvertinusi ieškovės pateiktus paskaičiavimus ir atsakovo pateiktus paskaičiavimus, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas yra labiau teisiškai išprusęs ir turi specialistus, kurie skaičiuoja darbo užmokestį, nusprendė vadovautis atsakovės pateiktomis pažymomis, kad atsakovas ieškovei už laikotarpį 2013 metus nėra išmokėjęs 2564,44 Lt darbo užmokesčio už 2012 m. metus nėra išmokėjęs 2366,96 Lt darbo užmokesčio, už laikotarpį 2011 metų kovo 1d. - 2336,37 Lt darbo užmokesčio. Iš viso 7267,77 Lt. Byla b.l. 179,180). Šių paskaičiavimų nei viena iš šalių neginčijo, atsakovės atstovė sutiko spręsti ginčą taikiai ir ieškovei pasirašius Taikos sutartį, jai išmokėti 5467,77 Lt darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) (7267,77 Lt- 1800 Lt)., tačiau ieškovė dėl nei teismui, nei atsakovės atstovei nesuprantamų priežasčių spręsti ginčą taikiai atsisakė .

DK 301 str. nurodyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Teismas sutinka su Darbo ginčų komisijos išvadomis, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad ieškovė prašymą darbo ginčų komisijai pateikė 2014-03-05, sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo išieškotinas neišmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., t.y. už 2011 m. kovo 1 d. - gruodžio 31 d. laikotarpį 2184,40 Lt, už 2012 metus 2366,96 Lt, už 2013 m. 2564,44 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo ginčo komisijos sprendimo dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio - 1800 Lt atsakovės įvykdyta skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 2 p.), išmokant ieškovei 1368 Lt (atskaičius mokesčius) (b.l. 81).

Dėl delspinigių

Ieškovė darbo ginčų komisijos prašė išieškoti iš atsakovo 3273,05 Lt delspinigių už laiku nemokėtą darbo užmokestį. Atsakovė nurodė, kad visas darbo užmokestis ieškovei yra išmokėtas. Atkreipė teismo dėmesį, kad Darbo ginčo komisija pakaičiuodama delspingius neaišku nuo kurios sumos tie delspinigiiai skaičiuojami.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei nebuvo skaičiuojamas ir mokamas darbo užmokestis už išdirbtus viršvalandžius, taip pat ieškovei nesuteikiant darbo pagal darbo sutartimi nustatytą darbo laiką neskaičiuotas darbo užmokesčio kaip už prastovą ne dėl darbuotojo kaltės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovei žymėjo faktiškai dirbtą laiką (jį sudaro kasdienis darbo laikas, viršvalandžiai, darbas naktį ir darbas šventinėmis dienomis) ir už viršvalandinį darbą apmokėta visais atvejais 100 procentų, t. y. už viršvalandžius kaip ir už kasdienį darbo laiką mokėta viengubai, o ne 1,5 karto, kaip tai nustatyta DK 193 straipsnyje. Tiek Darbo inspekcija, kiek ir patikrinimą atlikusi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta darbo grupė, tokį apmokėjimą už viršvalandinį darbą vertino kaip prieštaraujantį įstatymui ir bloginančiu darbuotojų padėtį, ir nurodė pažeidimu ištaisyti, o Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta darbo grupė įpareigojo atsakovą kiekvienam darbuotojui apskaičiuoti neišmokėtą darbo užmokestį už viršvalandinį darbą ir neišdirbtas valandas už 2011 - 2013 m. laikotarpį. Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas darbdaviui įteiktas 2013-11 -08.

DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai kurie apskaičiuojami pagal 1996 m. vasario 20 d. priimtą Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą (Žin., 1996, Nr. 20-521). Delspinigių dydį pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, -darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministras 2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. Al-32 „Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo", patvirtino, kad nuo 2009 m. vasario 1 d. įsigalioja indeksuotas delspinigių dydis - 0,07 proc. (toks delspinigių dydis Socialinės apsaugos ir darbo ministro kasmetiniais įsakymais yra patvirtintas ir galioja iki šiol). Pažymėtina, kad pagal teismų formuojamą praktiką nurodytuose teisės aktuose nustatyta delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai, t.y. pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos darbo sutartyje numatytu terminu turėjo būti sumokėtos ir baigiant skaičiuoti kol darbuotojui išmokamos pavėluotos išmokos, bet ne ilgiau, kaip iki darbo santykių, su išmokas pavėlavusiu išmokėti darbdaviu, pabaigos, t.y. ne ilgiau kaip iki darbo sutarties nutraukimo dienos. Darbo ginčų komisija atsižvelgdama į visas byloje nustatytas faktines aplinkybes į abiejų šalių elgesį, sprendžia, kad iš atsakovo ieškovės naudai išieškotina 625,35 Lt delspinigių už neišmokėtą darbo užmokestį skaičiuojant nuo 2013-11-08 (t.y. nuo Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo įteikimo dienos, kada buvo konstatuotas pažeidimas) iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos. s

Taigi, dėl nurodytų aplinkybių LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SAM Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. balandžio 29d. sprendimas Nr.DGKS-2151 keistinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 5467,77 Lt darbo užmokesčio, 625,35 Lt delspinigių.

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškininių reikalavimų daliai bei atsižvelgus į šalių procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis ( CPK 92,93,96, 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti LR Valstybinės darbo inspekcijos prie SAM Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. balandžio 29d. sprendimą Nr.DGKS-2151 ir priteisti iš atsakovo VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties“, į.k. 190430344, ieškovės V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 5467,77 Lt ( penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt septynis litus 77ct) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio 625,35 Lt (šešis šimtus dvidešimt penkis litus 35 ct. ) (neatskaičius mokesčių) delspinigių .

Priteisti iš atsakovės VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties“, į.k. 190430344, 14 Lt (keturiolika litų) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės VšĮ „Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties“, į.k. 190430344, 182,79 Lt (šimtą aštuoniasdešimt du litus 79 ct.) žyminio mokesčio valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Šimbelytė