Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-4038-552/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-15
Bylos Nr.: A-4038-552/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02397-2019-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas: UAB „BIRŽŲ RANGA“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba

Kategorijos

Administracinė byla Nr. A-4038-552/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02397-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 11.2; 11.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų ranga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų ranga“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo dalies panaikinimo (pakeitimo).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Biržų ranga“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti (pakeisti) Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ (toliau – ir Nutarimas) rezoliucinės dalies 2.2 punktą, ir sumažinti Bendrovei skirtą baudą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Bauda buvo paskirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ją apskaičiuojant, taip pat netinkamai individualizavus pareiškėjo administracinę atsakomybę, t. y. nepripažinus kai kurių faktinių aplinkybių kaip atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakovas turėjo įvertinti kaip lengvinančias šias aplinkybes – pažeidimo nutraukimą savo valia, imtasi prevencinių priemonių ateityje išvengti konkurencijos teisės pažeidimų, pagalba atsakovui atliekamo tyrimo metu, taip pat tai, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra sunki.

2.2. Atsakovas nepagrįstai nepripažino pareiškėjo pasyvumo pažeidimo metu ir dėl to nepagrįstai nesumažino baudos pagal Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 64, (toliau – ir Aprašas), 18 punkto nuostatas. Bendrovė per visą dalyvavimo pažeidime laikotarpį laimėjo ir gavo pajamų tik iš 3 viešųjų pirkimų, kurių darbų vertė buvo labai maža, t. y. apie 12 300 Eur (nors pasiūlymus derino 20 viešųjų pirkimų iš 25). Taigi pareiškėjas laimėjo tik 15 proc. viešųjų pirkimų, gautos pajamos iš jų nesiekia nė 0,5 proc. 2016 m. Bendrovės gautų pajamų, taip pat tokio dydžio pajamos tesudaro apie 0,9 proc. nuo visų 20 viešųjų pirkimų, kuriuose pareiškėjas derino veiksmus, bendros pirkimo sumos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokių faktinių aplinkybių nustatymas, t. y. laimėtų pirkimų skaičius ir gautų pajamų dydis, buvo traktuojami kaip esminės aplinkybės vertinant ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, dėl ko teismas pasyviai prie pažeidimo prisidėjusiam ūkio subjektui sumažino skirtą baudą 5 proc. (2012 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-290/2012).

2.3. Dėl pažeidimo nutraukimo savo valia pažymėta, kad atsakovas tyrimą pradėjo vėliau nei pareiškėjas pateikė paskutinį suderintą komercinį pasiūlymą Biržų rajono savivaldybės viešajame pirkime t. y. pareiškėjo valią nutraukti pažeidimą suformavo ne tyrimo pradėjimo faktas. Taryba nenustatė, kad pareiškėjas, pavyzdžiui, teikdamas 2017 m. liepos 31d. komercinį pasiūlymą Nr. 184, vis dar būtų dalyvavęs pažeidime, nors pasiūlymą teikė ir kiti pažeidimą padarę asmenys. Pažeidimo nutraukimo momento nustatymas nėra tapatus lengvinančiai aplinkybei – pažeidimo nutraukimas savo valia – įvertinti, kurį Taryba turi atlikti spręsdama klausimą dėl baudos skyrimo. Todėl nesutiktina, kad pažeidimo nutraukimas savo valia turėtų būti vertinamas tik apskaičiuojant trukmę, tačiau ta pati faktinė aplinkybė negalėtų būti vertinama ir kaip lengvinanti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1672-822/2015 pasisakė, kad net ir nutraukus pažeidimą jau po to, kai atitinkamas asmuo sužinojo apie Tarybos atliekamą tyrimą, tai buvo pakankama aplinkybė traktuoti tokį asmens elgesį kaip pažeidimo nutraukimą savo valia. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikos pavyzdžiais, kuriuose nustatytos faktinės aplinkybės ir pareiškėjo situacija yra visiškai skirtinga.

2.4. Dėl prevencinių priemonių siekiant išvengti ateityje konkurencijos teisės pažeidimų nurodyta, kad Taryba turi plačią diskreciją, todėl gali atsižvelgti į kitas aplinkybes, nenurodytas Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Remiantis Tarybos praktika mažinti baudas, atsižvelgiant į krizę visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, darytina išvadą, kad Taryba turi atsižvelgti į protingumo, objektyvumo ir proporcingumo principus.

2.5. Dėl tyrimo metu teiktos pagalbos pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalis nepateikia atsakomybę lengvinančios aplinkybės – padėjimas tyrimo metu turinio, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar ūkio subjektas padėjo Tarybai. Ši sąlyga nėra formuluojama, kad padėjimas galėtų būti tik kai pateikiami papildomi dokumentai ar kitokie rašytiniai įrodymai. Bendrovės generalinis direktorius tiek patikrinimo metu, tiek vėlesnių apklausų metu bendradarbiavo su Taryba savo valia ir nedviprasmiškai pripažindamas su pažeidimu susijusias reikšmingas aplinkybes, kuriomis pati Taryba remiasi (Nutarimo 123–126 pastraipos). Pareiškėjas du kartus savo iniciatyva siūlė organizuoti susitikimus, siekiu aptarti galimybes aktyviai padėti pateikiant bet kokią galimai naudingą informaciją. Susitikimai įvyko 2017 m. gruodžio 28 d. ir 2018 m. sausio 19 d. Bendrovė neturėjo nei išsamios informacijos apie tyrimo aplinkybes, nei pakankamai tikslios informacijos apie jo apimtį, todėl negalėjo nuspręsti, kokia informacija būtų padėjusi tyrimui. Susitikimų metu nurodyta informacija Tarybai pasirodė neaktuali, o atsakovo atstovai atsisakė įvardinti aktualią papildomą informaciją. Tarybos atstovams nepateikiant paaiškinimų, negalima reikalauti daugiau nei galėjo padėti pareiškėjas. Bendrovė išnaudojo visas jai prieinamas priemones ieškoti būdų aktyviai padėti Tarybai.

2.6. Dėl sunkios finansinės padėties pateikti detalūs paaiškinimai, kad atitinkamos sankcijos skyrimas sukels neigiamas pasekmes Bendrovės veiklos tęstinumui, kuris galėtų pasibaigti jos bankrotu ir pasitraukimu iš rinkos. Sankcijos paskyrimas savaime sukeltų apyvartinių lėšų trūkumą, kurio išspręsti pasitelkdamas savus resursus pareiškėjas greičiausiai nesugebės. Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnį perkančiosios organizacijos įprastai nustato apribojimą tiekėjams, pripažintiems pažeidusiems Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl pareiškėjas privalėtų keisti savo veiklos modelį.

2.7. Nuo tyrimo atnaujinimo iki naujų tyrimo išvadų gavimo Taryba jokių papildomų tyrimo veiksmų neatliko. Jeigu Nutarimas būtų priimtas 2018 m., tai pareiškėjui būtų skirta 100 000 Eur mažesnė bauda. Tokia situacija neturėtų būti toleruojama, kai Taryba laukia atitinkamų finansinių metų, kada pažeidėjo pajamos didesnės ir tik tada skiria baudą. Atsakovui nepagrįstai užtęsus procedūrinius veiksmus, pareiškėjui maksimalios skirtinos baudos dydis reikšmingai išaugo. Šioje byloje Konkurencijos įstatymo prasme praėję ūkiniai metai neturėtų būti laikomi 2018 m.

2.8. Išklausymo posėdžio metu pareiškėjui buvo paaiškinta, kad nutarimas bus paskelbtas 2019 m. birželio 13 d., tačiau 2019 m. birželio 12 d. pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad nutarimo paskelbimas atidėtas iki 2019 m. birželio 27 d. 2019 m. birželio 13 d. buvo priimti atitinkami Konkurencijos įstatymo pakeitimai, įsigaliojantys 2019 m. liepos 2 d., kuriais iš esmės buvo pakeistos teisinės normos, susijusios su Tarybos nutarimų apskundimo teisinėmis pasekmėmis, kad skundo padavimas dėl Tarybos nutarimo nestabdo Tarybos nutarimo vykdymo, išskyrus numatytas išimtis. Taryba nukėlusi nutarimo paskelbimą dviem savaitėms, pareiškėjui paliko tik 2,5 darbo dienas susipažinti su Nutarimu ir esant poreikiui teismui pateikti skundą. Pareiškėjui buvo itin apribota teisė apskųsti Nutarimą iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Iš 25 tyrimo metu nagrinėtų viešųjų pirkimų pareiškėjas veiksmus derino 20 viešųjų pirkimų, iš kurių 13 viešųjų pirkimų pasirašė konkurento (UAB „Pasvalio melioracija“) parengtus komercinius pasiūlymus, 3 pirkimuose pati parengė konkurentų (UAB „Pasvalio melioracija“, UAB „Jadrana“ ir UAB „Panevėžio melioracija“) komercinius pasiūlymus ir pateikė juos perkančiajai organizacijai, o 4 pirkimuose išvis nepateikė pasiūlymų, nors buvo kviečiama tai padaryti. Tokiu būdu pareiškėjas prisidėjo prie susitarimo pasidalinti Pasvalio, Panevėžio ir Biržų rajonų savivaldybių vykdytus pirkimus įgyvendinimo. Pareiškėjo neteisėti veiksmai tęsėsi beveik visą susitarimo įgyvendinimo laikotarpį ir apėmė net 80 proc. visų tyrimo metu nagrinėtų pirkimų visose trijose savivaldybėse. Pareiškėjo dalyvavimas nagrinėtuose viešuosiuose pirkimuose buvo būtina sąlyga tam, kad formaliai būtų apklausiami trys tiekėjai, todėl abejotina, ar tokio pobūdžio susitarimo schema apskritai būtų egzistavusi, jeigu pareiškėjas mainais už laimėjimą Biržų rajono savivaldybėje nebūtų savo veiksmais prisidėjusi prie sąlygų kitiems ūkio subjektams laimėti atitinkamų savivaldybių vykdytus viešuosius pirkimus sudarymo. Nėra pagrindo sutikti, kad pareiškėjas buvo tik pasyvus draudžiamo susitarimo dalyvis. Nustatant draudžiamo susitarimo dalyvio įtaką pažeidimui padaryti (pasyvumą ar aktyvumą), turi būti vertinamas tokio ūkio subjekto elgesys, o ne iš draudžiamo susitarimo gauta nauda. Tai, kad bendras tikslas pasidalinti viešaisiais pirkimais buvo įgyvendintas skirtingais būdais, įskaitant ir palaikančiųjų (nelaiminčiųjų pasiūlymų) teikimą ar suderintą nedalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nekeičia vertinimo, kad bendrovės, kurios laimėjo mažiau viešųjų pirkimų, turi būti vertinamos vienodai kaip ir daugiau viešųjų pirkimų laimėjusios bendrovės. Bendrovių žinojimas apie tai, kad nebus laimimi nepriskirtų savivaldybių viešieji pirkimai buvo esminė susitarimo dalis, t. y. tik forma, kuria buvo įgyvendintas susitarimas.

3.2. Ūkio subjektas, manydamas, kad jis iki tyrimo pradžios savo valia nutraukė pažeidimą, Tarybai turėtų pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo siekį nutraukti galimai neteisėtus veiksmus savanoriškai, o ne dėl to, kad pažeidimo tęsimas tapo nenaudingas, kiti pažeidėjai nesilaiko susitarimo ar dėl kitų nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjas jokių įrodymų, kurie leistų Tarybai įvertinti, dėl kokių priežasčių nutrūko jo pažeidimas, nepateikė, todėl Taryba laikė, kad pažeidimas pasibaigė 2017 m. liepos 5 d.

3.3. Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas lengvinančių aplinkybių konkurencijos teisės pažeidimų bylose sąrašas. Tarp šių aplinkybių nėra aplinkybės, kad ūkio subjektui, kuris imasi prevencinių priemonių prieš konkurencijos teisės pažeidimus, atsakomybė turi būti lengvinama. Todėl Taryba, nustatydama pareiškėjui skirtiną baudos dydį, į šią aplinkybę neatsižvelgė. Aplinkybė, kad po susitarimo sudarymo ir po Tarybos tyrimo pradžios Bendrovė ėmėsi prevencinių veiksmų prieš konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą, nėra reikšminga vertinant Bendrovės atsakomybę už praeityje atliktus konkurencijos teisės pažeidimus. Tai yra ne Bendrovės teisė, bet pareiga užtikrinti, kad jos darbuotojai laikytųsi Konkurencijos įstatymo reikalavimų.

3.4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant konkurencijos teisės pažeidimo bylas, yra pažymėta, kad institucijos (šiuo atveju – Tarybos) tyrimo metu duotų nurodymų ūkio subjektams vykdymas ir prašomos informacijos pateikimas, kaip taisyklė, negali būti kvalifikuojamas kaip bendradarbiavimas ar pagalba konkurencijos institucijai. Taigi Bendrovės generaliniam direktoriui Tarybos atliekamo patikrinimo, apklausų metu vykdant įgaliotų pareigūnų nurodymus pagal Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas šis elgesys negali būti vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė. Tiek Konkurencijos įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę asmenims už kliudymą Tarybai atlikti tyrimo veiksmus. Tai tik papildomai patvirtina, kad Bendrovės generalinis direktorius jo valdomos Bendrovės patikrinimo metu, savo apklausų metu turėjo pareigą, o ne teisę, bendradarbiauti su Tarybos įgaliotais pareigūnais. Bendrovės direktorius Tarybos apklausos metu neigė bet kokį veiksmų derinimą su UAB „Panevėžio melioracija“ Biržų rajono savivaldybės viešuosiuose pirkimuose (vėliau, gavusi 2019 m. tyrimo išvadas, Bendrovė pripažino tokį veiksmų derinimą). Taryba aplinkybę dėl pareiškėjo iniciatyva organizuotų susitikimų įvertino ne kaip realų padėjimą tyrimo metu, bet kaip siekį bendradarbiauti (Nutarimo 279 pastraipa), kadangi faktiškai jokios pagalbos dėl tokių susitikimų Taryba nesulaukė.

3.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad labai sunki finansinė padėtis lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama tik išimtiniais atvejais, remiantis objektyviais įrodymais, kad baudos skyrimas sukels nepataisomą pavojų įmonei. Aplinkybę – sunki finansinė padėtis – galima pripažinti lengvinančia tik tais atvejais, kai nutarimo priėmimo, t. y. baudos skyrimo momentu, ūkio subjekto finansinė padėtis yra sunki. Ir tik išimtiniais atvejais galima atsižvelgti į po nutarimo priėmimo susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjo finansinę padėtį įvertino būtent baudos skyrimo momentu. Įvertinus Bendrovės pateiktus duomenis, nustatyta, kad Bendrovės padėtis pagal kritinio likvidumo, mokumo ir bendrojo likvidumo koeficientus yra gera. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė ir Taryba nenustatė, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, kurios reikalautų pareiškėjo finansinę padėtį vertinti ne baudos skyrimo momentu, bet po nutarimo priėmimo. Pareiškėjo ateities prognozės nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, ir remiamasi tik prielaidomis dėl uždraudimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 6 dalį perkančiosios organizacijos pačios sprendžia, ar jos reikalaus, kad tiekėjas nebūtų pripažintas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidėju, tačiau įstatymas neįtvirtina pareigos savaime drausti tokiems tiekėjams dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Todėl Taryba tokių pareiškėjo prognozių objektyviai negalėjo įvertinti. Pareiškėjas tik subjektyviai teigia, kad jam bus užkirstas kelias dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir dėl to jis privalės keisti savo veiklos kryptį ir dėl to pablogės jo finansinė padėtis.

3.6. Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalis maksimalią baudos ribą sieja su nutarimo priėmimo, bet ne su tyrimo baigimo momentu, kadangi nutarimo priėmimo momentas, kai ūkio subjektui yra skiriama bauda, geriausiai atspindi jo finansinius pajėgumus sumokėti baudą. Tai, kad tyrimas iki papildomo tyrimo buvo baigtas 2018 m. spalio 31 d., savaime nereiškia, kad ir galutinis Tarybos nutarimas galėjo ar turėjo būti priimtas 2018 m., o pareiškėjui maksimalus leistinas baudos dydis skaičiuojamas nuo 2017 m. bendrųjų metinių pajamų. Konkurencijos įstatymas nenumato per kokį laiką nuo tyrimo baigimo momento, ypač, kai šiuo konkrečiu atveju kilo poreikis, atlikti papildomą tyrimą, taryba privalo priimti galutinį nutarimą. Papildomo tyrimo metu Taryba turi teisę tiek atlikti papildomus Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimo veiksmus, kurių metų būtų gaunama nauja reikalinga informacija, tiek remdamasi jau surinktais duomenimis, nustatyti tam tikras vertinimui reikšmingas aplinkybes, tiek pakeisti ūkio subjektų veiksmų teisinį vertinimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką normalu, kad papildomo tyrimo metu Taryba iš naujo įvertina byloje esančius duomenis ir padaro kitokias išvadas nei jos buvo padarytos ankstesnėse tyrimo išvadose. Priešingu atveju Tarybai būtų užkirstas kelias priimti teisėtą ir pagrįstą galutinį nutarimą, kuris vienintelis ūkio subjektams sukelia teisines pasekmes. Aplinkybė, kad įvertinusi bendrovių pateiktus argumentus dėl tyrimo išvadų, Taryba nusprendė atlikti papildomą tyrimą ir sprendimas dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo buvo priimtas 2019 m., savaime nereiškia, kad tokia tyrimo eiga pažeidžia gero administravimo, objektyvumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

3.7. Taryba niekaip neužkirto kelio pareiškėjui efektyviai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą ir per nustatytą terminą apskųsti Tarybos Nutarimą teismui. Tai, kad pareiškėjas pasirinko variantą skųsti atsakovo Nutarimą iki Konkurencijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo (t. y. iki nuostatų, pagal kurias skundo padavimas dėl Tarybos nutarimo nestabdo Tarybos nutarimo vykdymo) yra tik pačio pareiškėjo pasirinkimas, o ne pasekmė kokių nors neteisėtų Tarybos veiksmų. Nėra pagrindo abejoti Tarybos veiksmais atidedant Nutarimo paskelbimą dviem savaitėms, nes toks atidėjimas buvo objektyviai būtinas.

II.

4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Biržų ranga“ skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 1S-87 (2019) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimas“ rezoliucinės dalies 2 punkto dalies, kuria už Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą pareiškėjui skirta 368 900 Eur piniginė bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

5.2. Taryba Nutarimu pripažino, kad UAB „Pasvalio melioracija“, UAB „Jadrana“, UAB „Biržų ranga“ ir UAB ‚Panevėžio melioracija“, dalyvaudamos Pasvalio rajono, Panevėžio rajono ir Biržų rajono savivaldybių 2012–2017 m. organizuotose viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto ir melioracijos darbams pirkti, derino tarpusavyje veiksmus ir komercinius pasiūlymus, įskaitant kainą, bei pasidalinimo atitinkamų savivaldybių viešaisiais pirkimais. Tokiu būdu ūkio subjektai pažeidė Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas. Pareiškėjui paskirta 368 900 Eur dydžio finansinė sankcija, sumažinus galimą skirti baudą 10 procentų už esminių tyrimo metu nustatytų aplinkybių pripažinimą.

Šalies argumentai

5.3. Pareiškėjas pripažįsta konstatuotą pažeidimą ir jo neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirtos finansinės sankcijos (baudos) dydžiu.

6. Pasisakydamas dėl baudos dydžio, teismas aptarė Konkurencijos įstatymo 18 straipsnį, 35 straipsnio 1 dalį, 36 straipsnio 1 dalį, 37 straipsnio 1–2 dalis, Aprašo 4, 10, 23 punktais, analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką baudų mažinimo aspektu (būtinybė nustatyti išskirtines ar specifines aplinkybės, kurios pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti dar labiau sumažinta) ir sutiko su atsakovo argumentais, kad nustatant draudžiamo susitarimo dalyvio įtaką pažeidimo padarymui (pasyvumą ar aktyvumą), turi būti vertinamas tokio ūkio subjekto elgesys, o ne iš draudžiamo susitarimo gauta nauda. Įvertinęs Tarybos nustatytas aplinkybes (draudžiamas susitarimas truko ilgą laiką, per kurį visos bendrovės aktyviais savo veiksmais prisidėjo prie tokio draudžiamo susitarimo įgyvendinimo viena kitai sudarydamos sąlygas laimėti iš anksto nustatytos savivaldybės viešuosius pirkimus), teismas nenustatė, kad pareiškėjo elgesyje būtų išskirtinės ar specifinės aplinkybės dėl kurių pareiškėjui šiuo aspektu bauda galėtų būti mažinama.

7. Vertindamas pareiškėjo teiginį, jog jis nutraukė pažeidimą savo valia, nes atsakovas tyrimą pradėjo vėliau nei pareiškėjas pateikė paskutinį suderintą komercinį pasiūlymą Biržų rajono savivaldybės viešajame pirkime, teismas nustatė, kad tyrimas pradėtas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 1S-97, o paskutinis pareiškėjo pateiktas viešajam konkursui pasiūlymas 2017 m. birželio 2 d. Biržų rajono savivaldybei, tačiau priėjo prie išvados, jog vien šios aplinkybės nepakanka, kad būtų galima teigti, jog pažeidimas buvo nutrauktas pareiškėjo valia. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pasiūlymų konkursui nepateikimas, esant nustatytam (ir pripažįstamam) draudžiamam susitarimui tarp konkurentų, nebūtinai gali reikšti, jog draudžiamo susitarimo dalyvis savo laisva valia nutraukė pažeidimą. Konkuruojančių pasiūlymų nepateikimas gali sudaryti draudžiamo susitarimo dalyviams palankias ar palankesnes sąlygas laimėti konkurentams organizuojamame viešajame pirkime (konkurse). Tokiu atveju nelaikoma, kad draudžiamo susitarimo dalyvis nutraukė pažeidimą, kas sudarytų sąlygas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tokį faktą. Pažeidimo pasibaigimas iki tyrimo pradėjimo reiškia neteisėtų veiksmų pabaigą, o ne ūkio subjekto savanorišką pasitraukimą iš susitarimo, todėl atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidimo nutraukimas savo valia) nėra taikoma. Teismas sutiko su atsakovu, kad būtent pareiškėjas turi pagrįsti atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą. Įvertinęs bylos rašytinę medžiagą bei šalių pateiktus argumentus, teismas konstatavo, jog nėra nepateikta įrodymų apie pažeidimo savo valia nutraukimą.

8. Dėl pareiškėjo prevencinių priemonių, teismas pažymėjo, kad atsakovas atsižvelgė ir įvertino šias aplinkybes kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sumažino galutinį baudos dydį 10 proc. Įvertinęs Nutarimo turinį, teismas nurodė, kad atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie padėtų Tarybai atlikti tyrimą ir nepateikė jokios tyrimui reikšmingos papildomos informacijos, kurios Taryba nereikalavo ar neturėjo, dėl to nebuvo didesne apimtimi (procentine išraiška) sumažinta pareiškėjui apskirta galutinė bauda. Teismas vertino, jog byloje neginčijamas Bendrovės vadovo indėlis organizuojant susitikimus, kurių metu siekta išsiaiškinti Tarybos informacijos turinį bei įtariamo pažeidimo apimtį, tačiau nėra pagrindo tokių veiksmų papildomai išskirti į atskirą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vertinami kitaip nei siekį bendradarbiauti, nes rezultato prasme jokių papildomų tyrimui reikšmingų duomenų susitikimų metu pateikta nebuvo. Teismas pareiškėjo nurodytas prevencines priemones tokias, kaip darbuotojų apmokymas, Bendrovėje atlikti organizaciniai ar struktūriniai pokyčiai, vertino kaip būtinas, šalinant pažeidimo padarinius ar užkardant galimybę pasikartoti pažeidimams, tačiau pritarė atsakovo argumentams, kad tai, jog po tyrimo pradžios Bendrovė imasi prevencinių priemonių prieš konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą, nėra reikšminga vertinant Bendrovės atsakomybę už praeityje atliktus konkurencijos teisės pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas nurodė, kad Nutarimo 284 pastraipoje atsakovas įvertino Bendrovės finansinę padėtį baudos skyrimo momentu, nustatė, jog Bendrovės padėtis pagal kritinio likvidumo, mokumo ir bendrojo likvidumo koeficientus yra gera, todėl priėjo prie išvados, kad visiškai pagrįstai netaikė atsakomybę lengvinančios aplinkybės – sunki finansinė padėtis. Teismas Bendrovės pateiktus duomenis apie vykdomus socialinius projektus, apie galimą darbuotojų atleidimą, pasvarstymus apie tai, kad Bendrovė negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose nepripažino pagrindu konstatuoti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – sunki finansinė padėtis ir nurodė, jog situacija, į kurią pareiškėjas prašė atsižvelgti, tik prognozuojama 2022 m.. Argumentus, kad ateityje Bendrovei nebus leista dalyvauti viešuosiuose pirkimuose teismas laikė niekuo nepagrįstais, nes perkančiosios organizacijos pačios sprendžia, ar reikalaus, kad tiekėjas nebūtų pripažintas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidėju (Viešųjų pirkimų įstatymo 46 str. 6 d.). Teismas pastebėjo, kad Konkurencijos įstatyme numatyta galimybė prašyti Tarybą atidėti baudos mokėjimą.

10. Pasisakydamas dėl gero viešojo administravimo principo pažeidimo, teismas aptarė Konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, 29 straipsnio 1–3 dalis ir nustatė, kad atsakovas, baigęs tyrimą, 2018 m. spalio 31 d. pranešimu informavo pareiškėją apie tyrimo baigimą ir įteikė pranešimą, kuriame pareiškėjas buvo informuotas apie galimybę pateikti paaiškinimus raštu, susipažinti su tyrimo medžiaga bei nurodyta Tarybos posėdžio data. 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas ir kiti susitarime dalyvavę ūkio subjektai pateikė rašytinius paaiškinimus dėl tyrimo išvadų. Atsižvelgusi į įtariamų ūkio subjektų paaiškinimus, Taryba 2019 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 1S-6 (2019) nusprendė atlikti papildomą tyrimą. 2019 m. sausio 29 d. nutarime nurodyta, kad įmonės pateikė paaiškinimus, kuriuose nesutinka su tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu. Atsakovas, atsižvelgęs į tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir tiriamųjų ūkio subjektų pateiktus paaiškinimus bei siekdamas tinkamai kvalifikuoti visų ūkio subjektų, dalyvavusių draudžiamame susitarime (-uose), veiksmus, nusprendė papildomai atlikti tyrimą ir įvertinti, ar tiriamųjų ūkio subjektų veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis pažeidimas, o ne kaip atskiri savarankiški konkurencijos teisės pažeidimai, dėl ko galėjo būti reikalinga gauti ir įvertinti papildomą tyrimui reikšmingą informaciją bei, esant poreikiui, atlikti kitus tyrimo veiksmus. Papildomas tyrimas baigtas 2019 m. kovo 14 d. pranešimu apie įtariamą pažeidimą. Taryba 2019 m. balandžio 3 d. raštu gavo pareiškėjo galutinius paaiškinimus. Teismas, įvertinęs nutarimo papildyti tyrimą argumentus, nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad atsakovas jokių papildomų tyrimo veiksmų neatliko, ir nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas papildomo tyrimo metu ne tik tęsė turimos informacijos analizę, bet ir perkvalifikavo ūkio subjektų veiksmus iš kelių teisės pažeidimų į vieną tęstinį. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė, jog atsakovas, tik 2018 m. lapkričio mėnesio pabaigoje gavęs įmonių paaiškinimus, per protingą terminą galėjo įgyvendinti jų teisę būti išklausytiems, suorganizuoti posėdį ir surašyti didelės apimties tyrimo medžiagą įvertinantį nutarimą iki 2018 m. gruodžio 31 d. Teismas pažymėjo, jog Konkurencijos įstatymas nenumato konkrečių terminų surengti posėdį Taryboje ir termino paskelbti nutarimą, tačiau tai turi atitikti „protingo termino“ sąvoką. Teismas nenustatė, kad atsakovas nebūtų veikęs per protingus terminus ar nepateisinamai ilgai delsęs ir būtent dėl to tik 2019 m. viduryje buvo priimtas Nutarimas. Teismas konstatavo, kad tyrimą nutarta papildyti motyvuotai, o tai, kad pareiškėjas nesutiko su tyrimo papildymo motyvais, neleidžia daryti išvados, kad papildomas tyrimas buvo nepagrįstas.

11. Teismas, įvertinęs Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, aptaręs ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su ūkiniais metais, už kuriuos yra skiriama piniginė sankcija, priėjo prie išvados, kad visiškai pagrįsti atsakovo argumentai, jog įstatymas maksimalią galimos paskirtos baudos ribą sieja su bendrosiomis įmonės pajamomis už pilnus ūkinius metus iki nutarimo priėmimo, o ne iki tyrimo užbaigimo. Teismas sprendė, kad Taryba pagrįstai, apskaičiuodama pareiškėjui skirtiną baudą, rėmėsi 2018 m., o ne 2017 m. pareiškėjo bendrosiomis pajamomis, o atsakovo veiksmai, kuomet remiantis teisiniu reguliavimu, motyvuotai nutariama papildyti tyrimą, negali būti laikomi kaip neatitinkantys gero viešojo administravimo principo.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su apribota teise apskųsti Nutarimą iki konkurencijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, teismas aptarė Konkurencijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 1S-10 (2018), (toliau – ir Darbo reglamentas) 77–78 punktus ir nurodė, kad teisės aktai nustato, jog procedūros dalyviams būtų pranešama apie priimtus nutarimus, o motyvuotu sprendimu atsakovas gali atidėti nutarimo paskelbimą. Teismas sprendė, kad šie reikalavimai buvo įvykdyti. Pareiškėjas neneigė, kad buvo informuotas apie Nutarimo priėmimą, paskelbimą, konkrečias datas. Iš Tarybos 2019 m. birželio 13 d. nutarimo teismas nustatė, jog buvo svarstytas nutarimo paskelbimo atidėjimo klausimas ir pažymėjo, kad Darbo reglamente nenumatyti terminai, kokiam laikotarpiui gali būti atidėtas nutarimo paskelbimas ar per kokį terminą turi būti paskelbtas nutarimas. Teismas, įvertinęs Nutarimo turinį, jame analizuotas faktines pažeidimo aplinkybes ir jų apimtį bei svarstytus teisinius klausimus, pažeidimo kvalifikavimo problematiką, įvertinęs ir analizuotų bei vertintų duomenų apimtį, sprendė, kad atsakovas nepažeidė „protingo termino“ kriterijaus. Pareiškėjo išdėstytos abejonės dėl nutarimo priėmimo pratęsimo niekaip nedarė įtakos priimto Nutarimo pagrįstumui ir teisėtumui. Teismas konstatavo, jog atsakovas, nurodęs paskelbimo konkrečią datą ir vėliau atidėjęs paskelbimą į kitą konkrečią datą, niekaip neužkirto kelio pareiškėjui efektyviai pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą ir per nustatytą terminą apskųsti Nutarimą teismui, nes pareiškėjas buvo informuotas apie Nutarimo paskelbimo datą. Teismas nurodė, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. pasikeitusi Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostata, kad skundo padavimas nestabdo Tarybos nutarimo vykdymo, nedarė įtakos pareiškėjo galimybėms efektyviai pasinaudoti teise pateikti skundą dėl Tarybos Nutarimo ir atmetė pareiškėjo argumentą, jog skundą teismui dėl Nutarimo parengti turėjo tik 2,5 dienas. Teismas pažymėjo, kad pasikeitęs teisinis reguliavimas nėra savo pobūdžiu atsakomybę sunkinantis, o šioje byloje nebuvo keliamas reikalavimo užtikrinimo priemonių (Nutarimo galiojimo stabdymo) klausimas.

13. Teismas darė išvadą, kad Tarybos Nutarimo rezoliucinės dalies 2.2 punkto naikinti (keisti) nėra jokio pagrindo. Atsakovas tinkamai įvertino faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, todėl teismas pareiškėjo skundas atmetė. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III.

14. Pareiškėjas UAB „Biržų ranga“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pakeisti Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą, Bendrovei taikant 10 proc. bendrųjų metinių pajamų ribą įvertinus Bendrovės 2017 m., o ne 2018 m. bendrąsias metines pajamas bei sumažinti pareiškėjui skirtą baudą, atsižvelgiant į Bendrovės pasyvų elgesį pažeidime ir pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Teismas nepagrįstai atsietai ir fragmentiškai vertino atsakovo elgesį viso papildomo tyrimo metu, nepagrįstai neatsižvelgė ir netaikė pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos bei neįvertino šių esminių aplinkybių egzistavimo: atsakovo pažeisto gero viešojo administravimo principo, lėmusio didesnės baudos skyrimą; pareiškėjo pasyvaus elgesio pažeidimo metu; pažeidimo nutraukimo pareiškėjo laisva valia; pareiškėjo prevencinių priemonių taikymo; pareiškėjo bendradarbiavimo ir teiktos pagalbos atsakovui viso tyrimo metu; pareiškėjo finansinės padėties sunkumo.

15.2. Jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs gero viešojo administravimo principo, tyrimą būtų užbaigęs ir nutarimą priėmęs bei paskelbęs dar 2018 m. pabaigoje. Teismas nesistemiškai vertino pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, pagrindžiančius atsakovo nerūpestingą ir neatidų elgesį, nulėmusį nepagrįstai didelės baudos skyrimą. Atsakovas po pirmojo 2018 m. spalio 31 d. pranešimo pateikimo apie įtariamą padarytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą veikė nerūpestingai, nesilaikė viešojo administravimo subjektui keliamų reikalavimų savo funkcijas įvykdyti per įmanomai trumpiausią laiką. Vertinant visų po 2018 m. spalio 31 d. atsakovui pateiktų dokumentų apimtį bei jų turinio sudėtingumą, atsakovui veikiant atidžiai ir rūpestingai, užtikrinant viešojo administravimo subjektui keliamų elgesio standartų laikymąsi, priimti sprendimą dėl papildomo tyrimo atlikimo dėl ūkio subjektų veiksmų perkvalifikavimo nereikėjo papildomų 2 mėnesių termino. Atsakovas pažeidė ir pareiškėjo teisėtų lūkesčių principą, nes pareiškėjas, gavęs pirmines 2018 m. spalio 31 d. išvadas dėl įtariamo Konkurencijos įstatymo pažeidimo, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovo pradėtas tyrimas bus užbaigtas artimiausiu metu, t. y. iki 2018 m. pabaigos. Teismas nepagrįstai nevertino papildomo tyrimo trukmės bei papildomo tyrimo metu atsakovo (ne)veikimo pagrindinio tyrimo kontekste. 8 mėn. papildomas laikotarpis iki galutinio nutarimo priėmimo ir paskelbimo datos turėjo esminės reikšmės apskaičiuojant pareiškėjui paskirtos baudos dydį, kadangi atsakovas, apskaičiuodamas maksimalią 10 proc. skirtinos baudos ribą, vadovavosi pareiškėjo 2018 m. bendrųjų metinių pajamų duomenimis, o ne 2017 m., jeigu atsakovas būtų sprendimą priėmęs 2018 m. arba 2019 m. pradžioje, dėl ko bauda padidėjo daugiau nei 100 000 Eur. Tyrimo trukmės kriterijaus esminė reikšmė įtvirtinta ir administracinių teismų praktikoje, kurioje aiškiai suformuota taisyklė, jog nepaisant to, kad tyrimo trukmės kriterijus ir neturi reikšmės tyrimo teisiniam vertinimui, tačiau jis turi reikšmę nustatant baudos dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-552/2016; 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-496-662/2016). Pareiškėjo 2017 m. bendrosios pajamos buvo beveik (duomenys neskelbtini) Eur mažesnės nei 2018 m. Net ir skyrus mažesnę baudą pareiškėjui, t. y. 10 proc. ribą apskaičiuojant nuo 2017 m. gautų bendrųjų metinių pajamų, ji vis viena būtų pasiekusi savo tikslus. Išanalizavus atsakovo priimtus nutarimus galima išvada, jog baudos apskaičiavimas ir skyrimas yra visiška atsakovo diskrecijos ir geranoriškumo išraiška, kuri vienais atvejais pasireiškia, kitais ne. Atsakovas taip pat pažeidė pareiškėjo teisę į įmanomai trumpiausią procesą, kuris garantuojamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje.

15.3. Teismas skundžiamame sprendime teisingai pažymėjo, jog už pažeidimo padarymą skiriamos baudos dydžiui įtakos turinčios lengvinančios aplinkybės įstatyme neturi baigtinio sąrašo, o tai reiškia, kad priklausomai nuo atsakovo geranoriškumo bet kokios aplinkybės gali būti pripažįstamos lengvinančiomis atsakomybę. Visgi teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai atmetė visas pareiškėjo įrodinėjamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes kaip nelemiančias atsakomybės mažinimo.

15.4. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, kurioje pasyvus draudžiamo susitarimo subjekto elgesys yra pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir sudaro pagrindą mažinti skirtą baudą. Vertinant, ar ūkio subjektas draudžiamo susitarimo metu elgėsi pasyviai, toks jo elgesys neturi būti siejamas tik su viešu atsiribojimu, kadangi viešas atsiribojimas savaime reiškia, jog ūkio subjektas apskritai nedalyvauja jokia forma, nei pasyviai, nei aktyviai draudžiamame susitarime. Teismas, klaidingai susiejęs šią praktiką, nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, kurioje pažeidėjui buvo sumažinta bauda vien todėl, kad šis draudžiamame susitarime elgėsi pasyviai. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-290/2012 darytina išvada, kad teismas privalėjo vertinti, kiek iš dalyvautų viešųjų pirkimų pareiškėjas iš tiesų laimėjo bei kokio dydžio pajamas iš šių laimėtų konkursų gavo. Neįvertinęs šių aplinkybių visumos, teismas negalėjo priimti teisingo sprendimo.

15.5. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, teismas nepagrįstai nepripažino, jog pareiškėjas dalyvavimą pažeidime nutraukė savo valia. Pareiškėjas jau reikšmingą laiko tarpą buvo nutraukęs dalyvavimą draudžiamame susitarime tuo metu, kai atsakovas pradėjo savo tyrimą, atitinkamai tyrimo pradėjimas negalėjo būti priežastimi, paskatinusia pareiškėją nutraukti pažeidimą. Pareiškėjo vaidmuo buvo antraeilis, pasyvus, nebuvo suinteresuotumo pažeidimu, nes pareiškėjas nepatyrė ir nesiekė iš jo patirti jokios reikšmingos naudos – per 5 metus trukusį pažeidimą bendra pareiškėjo laimėtų viešųjų pirkimų vertė tesudarė 12 300 Eur. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1672-822/2015 išaiškinta, kad net ir nutraukus pažeidimą jau po to, kai atitinkamas asmuo sužinojo apie atsakovo atliekamą tyrimą, tai buvo pakankama aplinkybė traktuoti tokį asmens elgesį kaip pažeidimo nutraukimą savo valia.

15.6. Teismo pozicija dėl pareiškėjo taikytų prevencinių priemonių prieš konkurencijos teisės pažeidimus neatitinka lengvinančių aplinkybių koncepcijos, įtvirtintos Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Vien tai, kad pareiškėjo veiksmai yra orientuoti į ateitį, o ne į praeitį, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kadangi daugelis Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje eksplicitiškai išvardintų atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra orientuotos būtent į ateitį, o ne į praeitį. Pastebėtina, kad pirmajame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 15 d. sprendime, kuris vėliau buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikintas, teismas iš principo pripažino, kad prevencinių priemonių ėmimasis gali būti traktuojamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tai dar kartą patvirtina, jog iš tiesų toks elgesys iš principo turėtų būti traktuojamas kaip lengvinantis pažeidimą padariusių asmenų atsakomybę.

15.7. Teismas nepateikė jokio išaiškinimo, kaip turėtų būti aiškinamas Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos lengvinančios aplinkybės turinys – „padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu“, teismas nedetalizavo, kokie konkretūs dokumentai, įrodymai turėtų būti pateikti, kad juos būtų galima priskirti tokioms priemonėms, kuriomis pareiškėjas ne tik siekė bendradarbiauti ir padėti, bet ir bendradarbiavo bei padėjo tyrimo metu atsakovui.

15.8. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo finansinę padėtį, kuri sudarė pagrindą mažinti paskirtą baudą, ir darė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, grįsdamas savo sunkią finansinę padėtį, pateikė tik prognozes ir pasvarstymus dėl Bendrovės finansinės ateities. Teismui buvo teikti ne prielaidomis grįsti pamąstymai, o skaičiais ir matematiniais skaičiavimais grįstas išvadas, pagrindžiančias, kad sankcijos paskyrimas pareiškėjui savaime sukeltų apyvartinių lėšų trūkumą, kurio išspręsti pasitelkdama savus resursus Bendrovė nesugebėtų, o skolintis esamomis sąlygomis taip pat neturėtų galimybės. Teismui neatsižvelgus į šias skaičiais grįstas išvadas ir skyrus pareiškėjo skaičiavimus viršijančią baudą – 368 900 Eur, darytina išvada, jog Bendrovei kyla grėsmė 2022 m. skelbti bankrotą ir pasitraukti iš rinkos. Pareiškėjo pagrindinė veikla yra susijusi su dalyvavimu viešuosiuose pirkimuose. Praktikoje perkančiosios organizacijos, vadovaudamosi Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsniu, paprastai nustato apribojimą tiekėjams, pripažintiems pažeidusiais Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, kurioje ūkio subjektui skirta piniginė bauda reikšmingai sumažinama atsižvelgiant į tai, kad tokios baudos skyrimas bei jos sumokėjimas sukeltų tiesioginius neigiamus socialinius padarinius atitinkamame regione, nes pareiškėjas, norėdamas išlikti rinkoje, turės priimti sprendimus, kurie sukels neigiamas socialines-ekonomines pasekmes visam Biržų regionui.

15.9. (duomenys neskelbtini). Atsakovas Nutarimo 277 punktu paaiškino, kad pareiškėjui galutinis baudos dydis sumažinamas 10 proc. atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė pripažino esmines tyrimo aplinkybes, kuri yra viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies prasme. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

16. Atsakovas Taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas laikosi pozicijos, jog Taryba neatliko jokių procedūrinių pažeidimų, tinkamai nustatė atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nustatant maksimalią leistiną baudos ribą ir pareiškėjui galimą skirti maksimalų baudos dydį vertinti kitaip nei jis jau buvo įvertintas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant kito to paties kartelinio susitarimo dalyvio apeliacinį skundą (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3026-624/2020). Atsižvelgiant į nacionalinių ir Europos Sąjungos teismų praktikoje pripažintus šio maksimalaus baudos dydžio tikslus, Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies reguliavimą, kuris atitinka ir Europos Sąjungos teisės nuostatas, akivaizdu, kad turi būti vertinamas objektyvus dydis, parodantis Bendrovės pajėgumą sumokėti baudą baudos skyrimo momentu ir užtikrinantis baudos tikslus – finansiniai metai iki nutarimo, kuriuo ir skiriama bauda. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl šio ir kitų baudos skyrimo aspektų yra nulemti siekio bet kokiu būdu susimažinti jam skirtą baudą, tačiau ne to, kad būtų netinkamai taikomi baudos skyrimą reglamentuojantys teisės aktai.

16.2. Papildomo tyrimo klausimą taip pat jau yra išsprendęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3026-624/2020. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė jokių Tarybos atliktų procedūrinių pažeidimų, kurie būtų sudarę pagrindą mažinti UAB „Panevėžio melioracija“ skirtą baudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas UAB „Panevėžio melioracija“ byloje nurodė, kad nėra pagrindo svarstyti papildomo tyrimo atlikimo klausimo, kadangi Taryba neturėjo pareigos priimti Nutarimo iki 2018 m. pab., kas būtų sudarę pagrindą vadovautis 2017 m. bendrosiomis metinėmis pajamomis maksimaliam baudos dydžiui nustatyti. Poreikis atlikti papildomą tyrimą kilo gavus ūkio subjektų rašytinius paaiškinimus dėl 2018 m. tyrimo išvadų: tiek UAB „Pasvalio melioracija“, tiek UAB „Panevėžio melioracija“ pripažino ūkio subjektų tikslą dalintis 3 savivaldybių atitinkamais viešaisiais pirkimais, tuo tarpu pareiškėjas pripažino derinęs veiksmus tik Pasvalio rajono savivaldybės viešuosiuose pirkimuose ir neigė bet kokį veiksmų derinimą Biržų rajono savivaldybės 2017 m. viešuosiuose pirkimuose, UAB „Jadrana“ apskritai neigė 2018 m. tyrimo išvadas. Tarybos papildomas tyrimas sudarė sąlygas pagerinti ūkio subjektų padėtį, kadangi po papildomo tyrimo ūkio subjektams buvo skirta bauda už vieną pažeidimą, o ne kelis atskirus, kaip buvo siūloma pagal 2018 m. tyrimo išvadas. Be papildomo tyrimo Taryba nebūtų galėjusi pakeisti ūkio subjektų veiksmų vertinimo, kadangi pagal Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalį Taryba nutarime turi teisę remtis tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių įtariamas ūkio subjektas turėjo galimybę duoti paaiškinimus Konkurencijos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Papildomas tyrimas buvo būtina sąlyga siekiant įvertinti naujai paaiškėjusią informaciją kartu su jau bylos medžiagoje esančiais duomenimis ir perkvalifikuoti ūkio subjektų veiksmus iš kelių atskirų kainos nustatymo susitarimų į vieną tęstinį kainos nustatymo ir rinkos pasidalijimo susitarimą. Tai, kad papildomo tyrimo metu Konkurencijos tarybai nekilo poreikis atlikti tam tikrų galimų tyrimo veiksmų tokių kaip ūkio subjekto naudojamų patalpų patikrinimas, paaiškinimų gavimas žodžiu arba raštu, nesudaro pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad papildomas tyrimas yra neteisėtas.

16.3. Dėl konkrečių procedūros terminų, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo ypatumus, 2 mėn. terminas nuspręsti dėl tolimesnių veiksmų (skirti procedūros dalyvių išklausymo posėdį ar atlikti papildomo tyrimo veiksmus) vertintinas kaip pagrįstas. Papildomas tyrimas baigtas per 1,5 mėn. ir naujos tyrimo išvados, keičiančios 2018 m. tyrimo išvadas, priimtos 2019 m. kovo 14 d. Ūkio subjektų rašytiniai paaiškinimai dėl papildomo tyrimo išvadų gauti 2019 m. kovo 29 d.–2019 m. balandžio 3 d. Taryba 2019 m. balandžio 17 d. ūkio subjektus informavo apie Tarybos išklausymo posėdį, vyksiantį 2019 m. gegužės 7 d. Po išklausymo posėdžio Taryba turėjo įvertinti ūkio subjektų pateiktą papildomą informaciją. Nutarimas nuo išklausymo posėdžio priimtas po maždaug 1,5 mėn. Taigi, Taryba, priimdama Nutarimą, laikėsi Konkurencijos įstatyme ir Darbo reglamente įtvirtintų terminų, o šiems teisės aktams terminų nereglamentuojant – protingo termino taisyklės, pripažįstamos teismų praktikoje.

16.4. Nutarimas priimtas per mažiau nei 2 metus nuo tyrimo pradžios, todėl, įvertinus tyrimo apimtį ir klausimo sudėtingumą, laikyti, kad ūkio subjektui paskirta bauda turi būti sumažinta dėl neprotingo tyrimo, procedūros termino, nėra pagrindo. Atitinkamai nepažeistos Konvencijos 6 straipsnio garantuojamos ūkio subjekto teisės į kuo trumpiausią procesą, kadangi papildomas tyrimas buvo būtina sąlyga siekiant visapusiškai įvertinti naujai paaiškėjusią informaciją kartu su byloje esančia informacija ir pakeisti ūkio subjektų veiksmų vertinimą.

16.5. Teismas nenukrypo nuo egzistuojančios teismų praktikos vertinant pasyvų draudžiamo susitarimo dalyvį. Teismas nenustatė jokių išskirtinių ar specifinių aplinkybių, pagrįstai sutiko su Tarybos pozicija, kad nustatant pasyvų konkurenciją ribojančio susitarimo dalyvį turi būti vertinamas ūkio subjekto elgesys, o ne iš draudžiamo susitarimo gauta nauda. Tai atitinka ir ESTT praktiką (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą byloje Tioplast Industrier AB prieš Europos Komisiją Nr. T-40/06). Šiuo atveju pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-290/2012 nėra aktuali dėl skirtingų Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimų. Nagrinėjamu atveju ūkio subjektų žinojimas apie tai, kad nebus laimimi nepriskirtų savivaldybių viešieji pirkimai, buvo esminė susitarimo dalis, t. y. tik forma, kuria buvo įgyvendintas susitarimas, todėl pareiškėjo vertinti kaip pasyvaus tokio pobūdžio draudžiamo susitarimo dalyvio nėra pagrindo.

16.6. Aplinkybė, kad Taryba tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo pradeda, kai įtariamas draudžiamas susitarimas jau yra pasibaigęs, savaime nereiškia, kad ūkio subjektai savo valia yra nutraukę pažeidimą ir dėl to jiems turėtų būti lengvinama atsakomybė pagal Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies nuostatas. Lengvinanti aplinkybė, pažeidimo nutraukimas savo valia, ir pažeidimo pabaiga yra dvi skirtingos kategorijos, kurios neturėtų būti sutapatinamos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių nutrūko jo dalyvavimas konkurenciją ribojančiame susitarime ir tik subjektyviai teigia, kad pažeidimas nutrauktas būtent jo laisva valia.

16.7. Aplinkybė, kad po susitarimo sudarymo ir po Tarybos tyrimo pradžios ūkio subjektas imasi prevencinių veiksmų prieš konkurenciją ribojančių susitarimų sudarymą, nėra reikšminga vertinant bendrovės atsakomybę už praeityje atliktus konkurencijos teisės pažeidimus. Tai yra ne ūkio subjekto teisė, bet pareiga, siekiant užtikrinti, kad jo darbuotojai laikytųsi Konkurencijos įstatymo reikalavimų. Tai savo praktikoje yra patvirtinęs ir ESTT (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 12 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. T?101/05 ir T?111/05, BASF AG ir UCB SA prieš Europos Komisiją). Prevencinių priemonių ėmimasis niekaip negarantuoja, kad ateityje nebus padaryti atitinkami konkurencijos teisės pažeidimai, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo tokios aplinkybės laikyti atsakomybę lengvinančia.

16.8. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kaip nors padėjęs Tarybai tyrimo metu ir dėl to būtų pagrindas lengvinti pareiškėjo atsakomybę už nustatytą kartelinį susitarimą. Pareiškėjui susitikimų metu buvo sudarytos visos sąlygos savo iniciatyva suteikti pagalbą Tarybai tyrimo metu. Pasisakyti, ką Bendrovė turėjo padaryti susitikimų metų, teismas neturėjo jokio pagrindo, kadangi teismo pareiga yra įvertinti jau atliktus veiksmus, o ne spręsti dėl galimų hipotetinių pagalbos veiksmų.

16.9. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „labai sunki finansinė padėtis“ lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama tik išimtiniais atvejais, remiantis objektyviais įrodymais, kad baudos skyrimas sukels nepataisomą pavojų įmonei (žr., pvz., 2012 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1301/2012), neatmestina, kad po baudos skyrimo įmonės padėtis gali tapti labai sunki, tačiau tai automatiškai nelemia lengvinančios aplinkybės pritaikymo (žr., pvz., 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-169-822/2017). Priimdama Nutarimą, Taryba įvertino pareiškėjo finansinę padėtį ir nustatė, jog Bendrovės finansinė padėtis yra gera. Pareiškėjo finansinė padėtis dėl Tarybos skirtos baudos nėra pasikeitusi, nors Bendrovė savo pateiktoje analizėje prognozavo bankrotą 2022 m. Pareiškėjas remiasi tik prielaidomis dėl jo šalinimo iš viešųjų pirkimų procedūrų, o argumentai dėl neigiamų socialinių pasekmių regionui nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Konkurencijos tarybos 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 1S-87 (2019) pareiškėjui UAB „Biržų ranga“ skirtos 368 900 Eur baudos teisėtumo, proporcingumo ir pagrįstumo.

18. Pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą, ginčydamas Konkurencijos tarybos Nutarimo dalį, kuria pareiškėjui nustatytas skirtos baudos dydis, t. y. prašydamas sumažinti UAB „Biržų ranga“ skirtą baudą bent 100 000 Eur, tokį prašymą iš esmės motyvuodamas tuo, kad Konkurencijos taryba galėjo ir turėjo tyrimą baigti anksčiau, t. y. dar 2018 metais, dėl ko, nustatant pareiškėjui skiriamos už padarytą pažeidimą baudos maksimalų dydį, būtų vertinamos jo bendrosios pajamos, gautos ne 2018 metais, o 2017 metais, kada jos buvo ženkliai mažesnės. Be to, pareiškėjas nurodė, kad atsakovas netinkamai vertino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, pasyvų elgesį pažeidime, teiktą pagalbą Konkurencijos tarybai ir panašias aplinkybes.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė skundą, nenustatęs skirtos finansinės sankcijos dydžio netinkamumo pareiškėjo nurodytais aspektais. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės pakartojo pradinio skundo argumentus, juos dar labiau detalizuodamas ir kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo atliktą aplinkybių vertinimą bei administracinių teismų praktikos laikymąsi.

20. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos UAB „Biržų ranga“ apeliacinio skundo ribos.

21. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pareiškėjo nurodytais aspektais, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog tikrinant Konkurencijos tarybos nutarimais paskirtų baudų teisėtumą, vertinama, ar Konkurencijos taryba, įgyvendindama baudų skyrimo diskreciją, nepadarė esminių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti nutarimą kaip neteisėtą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-706/2013, 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3026-624-2020).Vertinant procedūrinius pažeidimus esminiais, t.y. kaip pagrindą panaikinti Konkurencijos tarybos nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vadovaujamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostata, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-416/2005, 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A39-1939/2008, 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-715/2008, 2013 m. kovo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-706/2013, 2014 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai išskiriami tokie vertinimo kriterijai, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami esminiams procedūriniams pažeidimams ir kurie yra pagrindas panaikinti visą Konkurencijos tarybos nutarimą arba jo dalį: ar nesant procedūrinio pažeidimo, Konkurencijos taryba būtų padariusi skirtingas išvadas dėl paties konkurencijos teisės pažeidimo padarymo fakto (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-715/2008); tikrinami Konkurencijos tarybos paskirtos sankcijos, inter alia piniginės baudos, teisėtumo bei pagrįstumo aspektai (žr., pvz., 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-337/2010); ar nėra kitų aplinkybių, į kurias teismas, vertindamas Konkurencijos tarybos paskirtas baudas, gali savo nuožiūra atsižvelgti (žr., pvz., 2014 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-54/2014).

24. Visų pirma, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su, pareiškėjo nuomone, užvilkintu tyrimo atlikimu ir nutarimo priėmimu, teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš tokių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įgyvendindamas Konkurencijos įstatymo 34 straipsnio 4 punktą, t. y. pakeisdamas Konkurencijos tarybos nutarimą dėl sankcijų, yra sumažinęs ginčytais Konkurencijos tarybos nutarimais ūkio subjektams paskirtas baudas ne tik dėl netinkamo baudos dydį apibūdinančių kriterijų, yra neprotingai ilgas pažeidimo tyrimas Konkurencijos taryboje ( LVAT 2016 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-741-552/2016). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje dėl pernelyg ilgos administracinės procedūros trukmės vertinimo pažymima, kad nors Komisijos padarytas protingo laikotarpio laikymosi principo pažeidimas gali pateisinti jos sprendimo, priimto po SESV 101 ir 102 straipsniu grindžiamos administracinės procedūros, panaikinimą, tiek, kiek tai yra ir atitinkamos įmonės teisės į gynybą pažeidimas, toks protingo laikotarpio laikymosi principo pažeidimas, net jei būtų įrodytas, negalėtų lemti skirtos baudos sumažinimo (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo CEPSA / Komisija, C?608/13 P, EU:C:2016:414, 61 punktą ir 2016 m. birželio 9 d. sprendimo PROAS / Komisija, C?616/13 P, EU:C:2016:415, 74 punktą 2017 m. sausio 26 d. sprendimo byloje Villeroy & Boch SAS prieš Europos Komisiją, C?644/13 P, ECLI:EU:C:2017:59, 79 punktą).

25. Konkurencijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodytos šio įstatymo pažeidimo aplinkybės, procedūros dalyvių ir kitų suinteresuotų asmenų paaiškinimai, pateikti Konkurencijos tarybai, bei jų įvertinimas, priimto nutarimo motyvai ir teisinis pagrindas. Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prieš Konkurencijos tarybai priimant nutarimą dėl šio įstatymo pažeidimo, procedūros dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti per Konkurencijos tarybos posėdį. Konkurencijos tarybos darbo reglamento 133 ir 134 punktuose nurodyta, jog apie išklausymo posėdį procedūros dalyviai informuojami išsiunčiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus reikalavimus atitinkantį pranešimą apie posėdį. Pranešimas apie posėdį išsiunčiamas ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki išklausymo posėdžio, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių Konkurencijos taryba nusprendžia kitaip.

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Konkurencijos taryba turi pareigą priimti įstatymo reikalavimus atitinkantį motyvuotą nutarimą, nustatyti padaryto pažeidimo pobūdį, surinkti ir įvertinti pareiškėjo bei kitų kartu pažeidime dalyvavusių ūkio subjektų paaiškinimus ( būtent dėl jų atsakovas privalėjo aiškintis teisiškai reikšmingas aplinkybes pažeidimui nustatyti bei atlikti papildomą tyrimą), visos procedūros trukmę, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepažeidė protingo tyrimo termino ir jos veiksmuose nėra delsimo (nepažeistas protingo laikotarpio laikymosi principas) yra teisinga. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą (be kita ko, į Konkurencijos tarybos pareigą priimti įstatymo reikalavimus atitinkantį motyvuotą nutarimą bei surengti išklausymo posėdį), taip pat į Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo bei priimto Nutarimo apimtį, nagrinėjamu atveju tyrimo laikotarpio nuo jo pradžios iki pranešimo pareiškėjui ir kitiems ūkio subjektams apie jo baigimą ir išvadų pateikimą ( mažiau nei dveji metai), savaime nėra pagrindo laikyti esant neprotingu. Konkurencijos taryba tokį vertinimą neigia, o byloje nėra patikimų duomenų, kad perkvalifikuodama ūkio subjektų veikas, bet neatlikdama papildomo tyrimo Konkurencijos taryba nutarimą, kuriuo pareiškėjui būtų skiriama sankcija, būtų priėmusi dar 2018 metais.

27. Pagal administracinių teismų praktiką būtent pareiškėjas turi pateikti argumentus, kuo Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo pratęsimas pažeidė jo (pareiškėjo) teises, apsunkino jo teisių ir teisėtų interesų gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-290/2012; kt.). Šiame kontekste pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymas bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamentas nenustato termino, kuriuo nuo pranešimo ūkio subjektams apie tyrimo baigimą ir paaiškinimų pateikimą turi būti priimtas Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas sprendimas, todėl įrodyti aplinkybę, kad Konkurencijos taryba veikė aplaidžiai ar juo labiau, specialiai vilkino sprendimo priėmimą, siekdama pareiškėjui skirti didesnę baudą, turi pareiškėjas, kuris to, teisėjų kolegijos nuomone, nepadarė, todėl jo apeliacinio skundo argumentai dėl tyrimo vilkinimo ir nepateisinamo delsimo pripažįstami nepagrįstais.

28. Baudų už Konkurencijos įstatymo pažeidimus, inter alia draudžiamus susitarimus, skyrimo procesas yra formalizuotas tiek Konkurencijos įstatyme, tiek ir Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, dydžio nustatymo tvarkos apraše. Pagal šiuos teisės aktus už draudžiamus susitarimus ūkio subjektams skiriama piniginė bauda, kuri Aprašo nustatyta tvarka diferencijuojama atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidimo trukmę, ūkio subjekto ir viešojo administravimo subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai, ūkio subjekto prekių, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusių su pažeidimu, pardavimų vertę (Konkurencijos įstatymo 37 str. 1 d.), negali viršyti 10 procentų bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais (Konkurencijos įstatymo 36 str. 1 d.).

29. Praėję ūkiniai metai Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies prasme yra visi ūkiniai metai iki Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo momento. Ši nuostata, viena vertus, užtikrina sankcijos skyrimo objektyvumą (Konkurencijos tarybai nėra teikiami duomenys apie ūkio subjekto einamųjų metų pajamų dinamiką, o ūkio subjektai nėra informuojami apie numatomus tyrimo baigimo ir nutarimo priėmimo momentus), tiek jos proporcingumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2002 m. gruodžio 16 d. Reglamento Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo 23 straipsnio 2 dalyje inter alia nurodyta, jog vienai įmonei ar įmonių asociacijai – pažeidimo dalyvei skiriama bauda negali viršyti 10 % jos bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį nustačius 10 % kiekvienos įmonės, dalyvavusios darant pažeidimą, apyvartos ribą siekiama būtent išvengti, kad baudos, kuri yra didesnė nei ši riba, paskyrimas viršytų įmonės pajėgumą mokėti tuo metu, kai Komisija ją pripažins atsakinga už pažeidimą ir skirs piniginę sankciją. Teisingumo Teismas nurodė, jog šią išvadą patvirtina Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, pagal kurią reikalaujama, kiek tai susiję su maksimalia 10 % riba, kad ji būtų apskaičiuojama remiantis ūkiniais metais, ėjusiais prieš Komisijos sprendimo skirti sankciją dėl pažeidimo priėmimo metus (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimas byloje YKK Corporation ir kt. prieš Europos Komisiją, C?408/12 P, 63, 64 p.).

30. Teisėjų kolegijos manymu, apelianto argumentai nesudaro pagrindo praėjusių ūkinių metų sąvoką aiškinti kitaip, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ją nuosekliai aiškino savo praktikoje, o būtent taip, kad praėję ūkiniai metai Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies prasme yra visi ūkiniai metai, buvę iki Konkurencijos tarybos nutarimo priėmimo momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-556/2021; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3026-624/2020; kt.)

31. Ginčo atveju Konkurencijos taryba 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 1S-97 (2017) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose kelių ir gatvių remonto bei melioracijos darbams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams tyrimo pradėjimo“ pradėtame tyrime nutarimą, kurio ginčijama dalimi pareiškėjui UAB „Biržų ranga“ skirta bauda, priėmė 2019 m. birželio 26 d., todėl nustatant skirtinos baudos dydį, atsižvelgiant į minėto straipsnio nuostatas, pagrįstai vertintos pareiškėjo bendrosios metinės pajamos 2018 metais.

32. Šie argumentai lemia, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad Konkurencijos taryba padarė gero administravimo principo pažeidimą, lėmusį didesnės baudos skyrimą pareiškėjui, taip pat nagrinėjamu atveju nėra ir poreikio vertinti papildomo tyrimo atlikimo pagrįstumą, kadangi pareiškėjas, kaip jau minėta, nepateikė pakankamai argumentų, pagrindžiančių, jog Konkurencijos tarybos nutarimas privalėjo būti priimtas iki 2018 m. gruodžio 31 d

33. Pasisakydama dėl kitų apelianto argumentų, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai visapusiškai aptarė pareiškėjui skirtos sankcijos proporcingumo, teisingumo ir atitikimo pareiškėjo elgesiui tyrimo metu klausimus. Apeliacinio skundo argumentai šiais aspektais yra pakankamai abstraktūs ir neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.

34. Atskirai pažymėtina, kad apelianto teiginiai apie pirmosios instancijos teismo nukrypimą nuo vyraujančios administracinių teismų praktikos lengvinančių aplinkybių vertinimo aspektu yra grindžiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių, kurių faktinės ir teisinės aplinkybės buvo skirtingos nuo nagrinėjamos bylos, ištraukomis. Atsakovas skundžiamame nutarime atsižvelgė į kai kuriuos pareiškėjo argumentus ir sumažino galimą skirti sankciją 10 procentų už esminių tyrimo metu nustatytų aplinkybių pripažinimą. Be to, teismas vertina ūkio subjekto finansinę padėtį ir Konkurencijos tarybos nutarimo teisėtumą pagal jo priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes ir tik išimtiniais atvejais gali atsižvelgti į po nutarimo priėmimo susiklosčiusią situaciją, ne abstrakčių, o konkrečių ir įtikinamų įrodymų pagrindu rodančią, kad teisingumo ir protingumo principai reikalauja perskaičiuoti baudą dėl sumažėjusių įmonės pajamų (pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A502-1301/2012 remdamasi šiuo argumentu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad bylos duomenys nepagrindė tų sąlygų, kurioms esant būtų galimas toks išimtinis vertinimas (2012 m. gegužės 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1301/2012, taip pat žr. 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011 )

35. .Kitų ypatingų ar specifinių aplinkybių, kurios suponuotų dar didesnį baudos sumažinimą, byloje nėra nustatyta, todėl nepritartina apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė administracinių teismų praktikoje suformuotų taisyklių, susijusių su atsakomybę lengvinančių aplinkybių vertinimu ir taikymu.

36. Nors pareiškėjas įrodinėjo, kad UAB „Biržų ranga“ yra sunkioje finansinėje padėtyje, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog šie argumentai skirti apibrėžti hipotetinei pareiškėjo finansinei padėčiai ateityje. Darydamas konkurencijos teisės pažeidimus, ūkio subjektas turi prisiimti riziką, kad už tokias veikas bus taikomos griežtos sankcijos, turinčios ne tik baudžiamąjį, bet ir atgrasomąjį poveikį, kurios gali itin apsunkinti įmonės veiklą. Paprastai ūkio subjekto finansinė padėtis Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies aspektu turėtų būti vertinama nutarimo priėmimo metu ir tik išimtiniais atvejais galima atsižvelgti į po nutarimo priėmimo susiklosčiusią situaciją. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, leidžiančių konstatuoti nagrinėjamą situacija išimtine, todėl nėra pagrindo UAB „Biržų ranga“ paskirtą baudą mažinti ir šiuo pagrindu.

37. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

38. Kadangi teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Biržų ranga“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasArūnas SutkevičiusDalia Višinskienė