Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovui A. K., ieškovo atstovei advokatei Reginai Kazlauskienei, atsakovei individualios įmonės J.Drukteinienės turgus „Marmantas“ savininkei J. D., trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovei Jurgai Lukošiūtei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų individualios įmonės J.Drukteinienės turgus „Marmantas“ ir J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams individualiai įmonei J.Drukteinienės turgus „Marmantas“, J. D., tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, valstybės įmonei „Registrų centras“, Kauno 6-ajam notarų biurui dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nuosavybės teisių į patalpas pripažinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paskolos sutartys pripažintos negaliojančiomis nepagrįstai, nes pinigų perdavimo neginčijo abi šalys, o toks sprendimas paneigia aplinkybės nustatytas prieš tai įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-29 nuosprendyje.

Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, kad tarp ieškovo A. K. ir atsakovės individualios įmonės buvo sudaryta prekybinės vietos įsirengimo sutartis ir sudarytas atliktų darbų aktas, patvirtinantis ieškovo turėtas išlaidos (t.2 b.l. l34). Ieškovas prie atliktų darbų akto, pateikė pagrindžiančius dokumentus (medžiagų pirkimo, kasos kvitų čekiai ), tačiau teismas juos priimti atsisakė.

Individuali įmonė J.Drukteinienės turgus „Marmantas“ nuosavybės teisę valdo namų - įmonės privačią valdą, esančią Prūsų g.4,4A, Kaune. Gavus visus leidimus ir sutikimus privačios namų - įmonės valdos žemės sklype ir už statytojo žemės sklypo ribų turgavietę, apeliantai privalėjo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, kitus komunalinius-inžinierinius statinius, už kuriuos iki 1998 m. kovo 24 d. sumokėta 532400 Lt. Tai pagrindžia, jog turgaus paviljonas-kompleksas buvo statomas atsakovo įmonės, o ginčo paskolos sutartys įstatymams neprieštaravo.

Nepagrįstas atsakovų teiginys apeliaciniame skunde, kad teismas atmetė jų prašymą dėl dokumentų prijungimo. Prijungti prie iškeltos civilinės bylos įvairius raštus, sutartis su asmenimis, nesančiais šios bylos proceso šalimis, planus, aktus, J. D. baudžiamosios bylos, kurioje ji nuteista pagal BK 183 str. 2 d. už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą dokumentų kopijas, individualios įmonės pažymėjimą ir nuostatus, susirašinėjimą su Generaline prokuratūra ir įvairias kitų dokumentų kopijas nebuvo teisinio pagrindo, kadangi dokumentai neturėjo ryšio nagrinėjama civiline byla.

Argumentai, kad atsakovė buvo nuteista ne už paviljono patalpos, bet už pinigų pasisavinimą, kuriuos ji dabar žada grąžinti, neteisingi ir prieštaraujantys išnagrinėtos baudžiamosios bylos medžiagai. Kauno Apygardos Teismas 2006 m. sausio 31 d. nuosprendžio 28 lape nurodė, kad „J. D. nukentėjusieji pinigus perdavė tam, kad ji juos naudotų siekiant bendro tikslo, kurį pasiekus, piniginės lėšos virstu nekilnojamuoju turtu. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad bendras tikslas buvo pasiektas-turgavietė pastatyta. 2000 m. kovo 27 d. nekilnojamojo turto registre įregistruodama statinius savo vardu kaltinamoji J. D. pasisavino jos žinioje buvusias nukentėjusiųjų (ieškovo) įdėtas į turgavietės statybą finansines lėšas“. Vadinasi, atsakovė pasisavino ne ieškovo pinigines lėšas, o bendrai sukurtą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apylinkės teismas nustatė, kad 1998 m. balandžio 1 d. jungtinės veiklos sutartimi šalys siekė bendrai veikti turint tikslą pastatyti turgavietė prekybinių patalpų – paviljono dalį, Prūsų g. Kaune. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo įnešti pinigus, o atsakovas - pastačius turgavietę, perleisti ieškovui pastatytą paviljoną. Teismas nustatė, kad tokie šalių veiksmai atitinka jungtinės veiklos sutarties požymius (1964 m. CK 472 str., CK 6.969-6.971 str.), o 1998 m. balandžio 1 d. ir 1999 m. gegužės 28 d. Kauno 6-ajame notarų biure sudarytos 6000 Lt ir 9000 Lt paskolos sutartys yra apsimestinės (1964 m. CK 52 str., CK 1.87 str.), nes laikė, kad tikrieji sandorių tikslai ir šalių ketinimai buvo jungtinės veikla. Ieškovas, veikdamas pagal 1998 m. balandžio 1 d. jungtinės veiklos sutartis sukūrė bendrą dalinę nuosavybę, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal piniginius įnašus jam pripažinta nuosavybės teisė į patalpą 1-13 17, 36 m² dydžio paviljone 5 E1žp, esančią turgavietėje „Marmantas“ Prūsų g.4, Kaune.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimo motyvacija ir padarytomis išvadomis bei ieškovų atsiliepimo į apeliacinį argumentais ir jų nebekartoja.

Pagal 1964 m. CK 472 str., jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ir bendrai veikdami tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens. Jungtinė veikla gali būti vykdoma bet kokiam teisėtam tikslui pasiekti. Jungtinės veiklos sutartis paprastai sudaroma tada, kai vienas asmuo nesugeba ar negali pasiekti užsibrėžto tikslo. Tokiu atveju abiejų sutarties šalių interesai yra nukreipti bendram tikslui pasiekti, o sutarties dalykas ir yra jų jungtinė veikla, kurios rezultatas – sutartimi numatytas tikslas. 1998 m. balandžio 1 d. jungtinės veiklos sutartimis šalys susitarė bendrai veikdami pasistatyti ir įsirengti Prūsų g. 4, Kaune, uždarą prekybos paviljonų tipo turgavietę (jos dalis). Teismo išvados apie tai, kad sudarytos su firmos savininke J. D. 1998 m. balandžio 1 d. ir 1999 m. gegužės 28 d. paskolos sutartys po 6000 Lt ir 9000 Lt pripažintinos apsimestinėmis ir negaliojančiomis, nes jomis buvo vykdoma prievolė pagal jungtinės veiklos sutartis, nekelia jokių abejonių. Taikant 1964 m. CK 52 str. ir CK 1.87 str. taisykles, vietoje laikomo negaliojančiu apsimestinio sandorio laikomas galiojančiu sandoris, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje ir jį realizavo, todėl kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad abi šalys neginčijo pinigų perdavimo faktų. Apsimestinėmis sutartimis buvo vykdoma tarp šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis, t.y. šalių valia buvo nukreipta įforminti ieškovo įnašą į turgavietės statybą ir taip įvykdyti jungtinės veiklos sutartimi ieškovui numatytas prievoles. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog minėtomis sutartimis tarp šalių buvo sudaryta ir vykdoma jungtinės veiklos sutartis, todėl 1998 m. balandžio 1 d. ir 1999 m. gegužės 28 d. paskolos sutartys apsimestinėmis pripažintos pagrįstai.

Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šalių sudarytos prekybinės vietos įsirengimo sutarties, taip pat nepagrįsti. Apylinkės teismas argumentavo baudžiamojoje byloje nustatytą aplinkybę, jog pastačius turgavietės kompleksą, nekilnojamas turtas į kurį buvo investuoti pinigai, netapo ieškovo nuosavybe, o naudojimąsi turtu buvo bandoma paslėpti nuomos santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegijos 2008 m. birželio 17 d. nutartis). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovų priteistina po 18,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, po 412 Lt žyminio mokesčio (nes žyminis mokestis paduodant apeliacinį skundą Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartimi buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teise). Iš atsakovų ieškovui priteistina po 250 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Prūsų g. 4, Kaune, ir individualios įmonės J.Drukteinienės turgus „Marmantas”, įmonės kodas 3355383, registruotos Prūsų g. 4, Kaune, ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Partizanų g. 138-7, Kaune, po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš atsakovų J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Prūsų g. 4, Kaune, ir individualios įmonės J.Drukteinienės turgus „Marmantas”, įmonės kodas 3355383, registruotos Prūsų g. 4, Kaune, po 412 Lt (keturi šimtai dvylika litų) žyminio mokesčio bei po 18,25 Lt (aštuoniolika litų 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.