Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-121-172/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-08
Bylos Nr.
1S-121-172/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavelas Frolovas
Kaltinamasis
G. M.
Kategorijos
  • 2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1S-121-172-2011Procesinio sprendimo kategorija 2.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. kovo 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pavelas Frolovas,sekretoriaujant Laurai Dmitrijevaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės skundą dėl 2011-01-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje G. M. ir S. V. S. kaltinami pagal LR BK 178 str. 3 d., A. Ž. kaltinama pagal LR BK 178 str. 3 d. ir 300 str. 1 d. perduota prokurorui, kaltinamojo akto trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G. M. ir S. V. S. kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 3 d., o A. Ž. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 3 d. ir 300 str. 1 d.

Nagrinėdamas baudžiamąją bylą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka LR BK 219 str. reikalavimų ir šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo išnagrinėti bylą, todėl 2011-01-24 nutartimi perdavė bylą prokurorei, nustatydamas trijų mėnesių terminą nutartyje nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-01-24 nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam teismui. Prokurorės teigimu, apylinkės teismo teiginys, kad byloje nėra nustatytos ar patvirtintos svarbios aplinkybės, kurios patvirtina teisinį veikos kvalifikavimą yra nepagrįstas, kadangi byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių G. M., S.V. S. ir A. Ž. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamu veikų, numatytų LR BK 178 str.3 d., o A. Ž. ir LR BK 300 str. 1 d.

Atsakydama į apylinkės teismo argumentus, prokurorė skunde nurodo, jog G. M. įgaliojimų kontroliuoti atvykusį tranzitinį krovinį neturėjo ir negalėjo turėti, nes vagystės įvykdymui jie ir nebuvo reikalingi, kadangi G. M. veikė ne kaip pareigūnė, bet kaip fizinis asmuo, žinantis krovinių pervežimų tvarką. Nutartyje teigiama, kad kaltinime nėra nurodyta, kokiu būdu ir kada G. M. perdavė A. Ž. užsakymų lapus, tačiau jai inkriminuojama nusikalstama veika – vagystė, o vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtinumas sietinas su turtinės žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda nuo turto pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ar disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad krovinys buvo pagrobtas 2008-07-23, ir nuo to momento RAB ,,Aventa“ realiai patyrė turtinę žalą. Datos nekonkretizuotos, kadangi dokumentai-užsakymo lapai buvo užpildyti ir perduoti jau išvežus krovinį tuo tikslu, kad vėliau tikrinant dokumentus neišaiškėtų vagystės faktas. Taigi, nesikeičia esminė faktinė kaltinimo aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymo laikas, t.y. kaltinimo apimtis nedidėja, nes vagystė buvo baigta.

Teismas nutartyje nurodo, kad „kiekvienam kaltinamajam atskirai suformuluotuose kaltinimuose kaltinamojo S.V. S. nusikalstamų veikų pobūdis skiriasi. Pavyzdžiui G. M. kaltinime nurodoma, kad ji pasiūlė S.V. S. surasti kroviniui pirkėją, atitinkamai A. Ž. suformuluotame kaltinime nurodoma, kad jis G. M. pasiūlymu surado kroviniui pirkėją ir organizavo transporto priemonę jo išvežimui, tuo tarpu palies S.V. S. kaltinime nurodyta, kad G. M. prašomas jis sutiko rasti pirkėją minėtam kroviniui“. Prokurorė skunde pažymi, kad žodžiai „siūlyti“, „prašyti“ yra sinonimai, jų reikšmė vienoda, todėl kaltinimo esmė nuo to nesikeičia.

Nutartyje pažymėta, kad S.V. S. kaltinime nenurodyta, kada ir kur jis A. Ž. perdavė krovinio gavėjo adresą ir iškrovimo vietos adresą. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinimai buvo formuluojami pagal kaltinamųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu S.V. S., A. Ž. davė parodymus apie kaltinime nurodytas aplinkybes, jas patvirtino liudytojas A. J.. Nagrinėjant bylą teisme kaltinamieji pakeitė parodymus, tačiau kaltinimas dėl to nesikeičia. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji apklausti nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, atliktose apklausose, tiek A. Ž., tiek V. S., kuriose jie nurodė vagystės aplinkybes, dalyvavo gynėjas. Taip pat, dalyvaujant gynėjui, V S..Stanchev patvirtino savo parodymus apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Kaltinimai buvo formuluojami pagal jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei dokumentų, liudytojų parodymų pagrindu, todėl jokios naujos, papildomos aplinkybės negali būti nustatytos. Kiekvienam formuluojamas kaltinimas pagal jų padarytus veiksmus, todėl jie negali būti identiški.

Šalies argumentai

Taip pat skunde teigiama, jog teismas nurodė, kad specialistas L. Ž. teisme parodė, kad pagal tranzito deklaraciją už krovinį buvo atsakinga UAB „Unigela“, kuri (jos atsakingi darbuotojai) turėjo sutikrinti duomenis CMR ir deklaracijoje, o esant neatitikimams informuoti muitinę. Teismo nuomone, šiuo atveju galimai buvo padaryti pažeidimai, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo teisiškai įvertinti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įvertintas V. V. vaidmuo išvežant krovinį. Teismas nustatė, kad jis pasirašė užsakymų lapus, nors byloje nėra dokumento, patvirtinančio, kad jis turėjo teisę veikti kaip įmonės „Aventa“ atstovas, todėl jo veiksmuose galimai yra LR BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai.

Tokie teismo teiginiai nepagrįsti, kadangi pagal LR BPK 255 str. 1 d. įtvirtintą nuostatą, teismas bylą nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota teisiamajame posėdyje. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas apibrėžia kaltinamasis aktas. Tačiau šiuo atveju UAB „Unigelos“ darbuotojų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertinti: A. Ž. dalyvavo nusikalstamoje veikoje, t.y. vagystėje ir suklastojo dokumentą, o 2009-05-11 Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą D. S. atžvilgiu LR BPK 3 str. 1 d., 1 p., 212 str. 1 d. 1 p. atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo įvertintas ir V. V. vaidmuo išvežant krovinį. Pranešimas apie įtarimą jam nebuvo įteiktas, nes nors byloje nėra dokumentų. patvirtinančių, kad jis veikė kaip „Aventa“ atstovas, tačiau yra žodinis susitarimas, ką patvirtino pats V. V., taip pat liudytojas A. O..

Teismas nurodo, kad A. Ž. buvo kaltinama pagal LR BK 300 str. 1 d., organizavusi dokumento klastojimą, šiuo atveju. A. Ž. veiksmai kvalifikuojami kaip vykdytojo be nuorodos į LR BK. 24 str. 4 d., nors kaltinime aiškiai nurodyta, kad ji tik organizavo dokumento suklastojimą. Teismas pats sau prieštarauja, nes nutartyje tuo pačiu nurodė „kad teismas aplinkybes ištyrė išsamiai, ir nenustatė, jog kaltinime nurodyta veika, gali būti kvalifikuota, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką“.

Prokurorės teigimu, nėra įstatyminio pagrindo bylą perduoti prokurorui.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės skundas atmestinas.

Remiantis BPK 254 str. 3 d. teismas bylą grąžinti prokurorui gali tik tuo atveju, jeigu yra surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą arba jeigu yra prokuroro prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą. Šis straipsnis numato teismo galimybę grąžinti bylą prokurorui, esant kaltinamojo akto trūkumams.

Pagal BPK 219 str. 1 d. 3 p. kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Vienos iš pagrindinių asmens konstitucinių teisių – teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tiksliai ir išsamiai („Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo mėn. 3 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje apžvalga“, Teismų praktika Nr. 31).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad kaltinamajame akte suformuluoti kaltinimai G. M., S. V. S. ir A. Ž. yra netikslūs. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad iš kaltinimo nėra aiški visiems kaltinamiesiems suformuluotų kaltinimų apimtis.

Kaltinime G. M. nėra tiksliai nurodyta jos veiksmų apimtis bei nusikalstamos veikos padarymo laikas. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš G. M. inkriminuotų veiksmų matyti, jog kaltinimo apimtis yra didesnė, nei nurodoma kaltinamajame akte. G. M. kaltinamajame akte inkriminuoti veiksmai, kurie, kaip seka iš kaltinimo, buvo atlikti po to, kai RAB ,,Aventa“ priklausantis krovinys buvo išgabentas iš muitinės sandėlio, t.y. pagrobtas. Iš kaltinimo formuluotės nėra aiški kaltinimo apimtis, t.y. kokių konkrečių veiksmų padarymu, pagrobiant svetimą turtą, yra kaltinama G. M.. Nesant aiškaus kaltinimo, negali būti užtikrinta kaltinamosios teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama, bei teisė į gynybą.

Apylinkės teismas taip pat tinkamai pastebėjo, kad visiems kaltinamiesiems inkriminuojant organizuotoje grupėje padarius tą pačią nusikalstamą veiką, atskiriems kaltinamiesiems suformuluotų kaltinimų pobūdis negali skirtis. S.V. S. kaltinime nurodyti jo veiksmai skiriasi nuo jo veiksmų, nurodytų G. M. ir A. Ž. kaltinime. Prokurorė neteisi sakydama, kad kaltinimo esmė nuo to, kad S.V. S. veiksmai apibūdinami skirtingais žodžiais („pasiūlyti“ ir „paprašyti“), nesikeičia. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo veiksmai kitų asmenų kaltinimuose negali būti apibūdinami skirtingais žodžiais, be to, kaltinime turi būti nurodomas pinigų perdavimo G. M. tikslas, kadangi nuo to gali priklausyti ir kaltinamojo veiksmų, ir jo tyčios apimtis.

Taip pat Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-01-24 nutartyje pagrįstai nurodė, kad kaltinime A. Ž. inkriminuojamas dokumentų suklastojimo organizavimas be nuorodos į LR BK 24 str. 4 d., o taip pat teismas nustatė, kad A. Ž. savo veiksmais galimai suklastojo dokumentus. Siekiant užtikrinti kaltinamosios teises, kaltinimo trūkumai jos atžvilgiu turi būti taip pat pašalinti.

Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo 2011-01-24 nutartyje išdėstytais motyvais, kuriais teismas pagrindė savo sprendimą grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Nutartis teisėta ir pagrįsta, prokurorės skunde nurodyti motyvai nesuteikia pagrindo nutartį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

nutarė:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-01-24 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Pavelas FrolovasNuorašas tikras:Teisėjas Pavelas Frolovas