Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-02-13 · Civilinė byla Nr. e2-11-1054/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-13
Bylos Nr.
e2-11-1054/2020
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00141-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Atsakovas
D. S., R. S., V. Š., J. Š.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respubikos Teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-11-1054/2020Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00141-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.1.5.1.3.11; 3.1.7.6; 3.2.6.4; 3.2.6.5 (S)
PLUNGĖS apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 13 d.Skuodas
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Editai Rimgailienei,dalyvaujant atsakovų D. S., R. S., V. Š., J. Š. atstovei advokato padėjėjai D. T.,

nedalyvaujant atsakovams D. S., R. S., V. Š., J. Š., nedalyvaujant ieškovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respubikos Teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovams D. S., R. S., V. Š., J. Š. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respubikos Teisingumo ministerijos, prašė teismo regreso tvarka priteisti solidariai iš atsakovų 1520 Eur žalą, išmokėtą avansu S. S. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2016 m. kovo 10 d. sprendimu tenkino S. S. prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir 2016 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymu pervedė 1520 Eur sumą nukentėjusiajam, todėl Teisingumo ministerija pateikė ieškinį atsakovams dėl patirtos žalos atlyginimo regreso teise.

2019 m. gegužės 2 d. preliminariu sprendimu Plungės apylinkės teismas tenkino ieškovės ieškinį ir iš atsakovų solidariai priteisė 1520 Eur žalą bei iš kiekvieno atsakovo atskirai po 4,25 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsiliepimas

Atsakovai pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriais su preliminariu sprendimu nesutinka, prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovai 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pripažinti padarę smurtinį nusikaltimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, teismo nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 7 d. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, ieškovė 2016 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymu išmokėjo neturtinės žalos kompensaciją avansu, atsižvelgiant į tai, ieškovei atgręžtinio reikalavimo teisė atsirado tuo momentu, kai buvo atlikti išmokėjimai, t. y. senatis suėjo 2019 m. kovo 22 d. arba vėliausiai 2019 m. balandžio 7 d., o ieškinys pateiktas vėliau.

Ieškovė pateiktu atsiliepimu į atsakovų prieštaravimus su jais nesutinka, nurodo, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2019 m. balandžio 17 d., žala avansu kompensuota 2016 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymu, sprendimo kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą priėmimo metu ir kompensacijos išmokėjimo metu ieškovė turėjo informaciją apie įtariamuosius, kurie galimai padarė nusikalstamą veiką, Teisingumo ministerija nebuvo baudžiamojo proceso dalyvė, todėl jokių procesinių sprendimų pasibaigus baudžiamajam procesui negavo, tik 2019 m. teikiant regresinius ieškinius už 2016 m. buvo pastebėta, kad Teisingumo ministerijai nėra žinomi asmenys, dėl kurių veiksmų S. S. buvo išmokėta kompensacija. Tik 2019 m. vasario 22 d. Klaipėdos apygardos prokuratūra pateikė Teisingumo ministerijai procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje, todėl senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos ir pasibaigia 2021 m. vasario 22 d. Ieškovė taip pat nurodo, jog prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei būtų laikoma, kad jis yra praleistas, kadangi jis praleistas tik 10 kalendorinių dienų, ieškinio teismui ieškovė negalėjo pateikti anksčiau ir dėl nepakankamų žmogiškųjų išteklių resursų, apskaitos programos neturėjimo, didelio skaičiaus priimamų sprendimų, objektyvių galimybių teikti regresinius ieškinius iš karto po sprendimo nėra.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė palaikė prieštaravimuose išdėstytus argumentus, prašė preliminarų sprendimą panaikinti. Nurodė, jog prašo panaikinti preliminarų sprendimą dviem pagrindais – 1) taikyti ieškinio senatį; 2) ieškinį atmesti taikant sąžiningo skolininko apsaugos taisyklę. Nurodė, kad atsakovai buvo su nukentėjusiuoju sudarę susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuris patvirtintas teismo nuosprendžiu ir kurį įvykdė nustatytu terminu iki 2016 m. birželio 9 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas panaikintinas ir ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, jog smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimas – vienas iš deliktinės civilinės atsakomybės atvejų. Valstybė, užtikrindama nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus (pavyzdžiui, kai jiems neatlyginta teismo priteista smurtiniais nusikaltimais padaryta žala dėl to, kad už žalą atsakingas asmuo neturi tam lėšų; kai egzistuoja įstatyme įtvirtintos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas; kai nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo; kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitais įstatyme nustatytais atvejais), įtvirtino alternatyvų žalos kompensavimo būdą – smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą iš specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas. Vadovaujantis minėtu įstatymu, Teisingumo ministerija yra atsakinga už specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos įgyvendinimą, už sprendimų dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo ir šios žalos kompensavimo avansu priėmimą ir jų vykdymą bei valstybės atstovavimą, šiai įgyvendinant savo reikalavimo teisę išieškoti sumokėtas kompensacijų sumas iš už žalą atsakingų asmenų.

Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimui avansu būdinga tai, kad sprendimas dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu priimamas, nesant teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo iš smurtinį nusikaltimą padariusio asmens ar už jo veiką atsakingo asmens, tačiau esant šiai Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintai privalomai sąlygai – kai vyksta baudžiamasis procesas dėl smurtinio nusikaltimo ir asmuo yra pripažintas civiliniu ieškovu arba įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas, tačiau nebuvo pareikštas ieškinys dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar ieškinys paliktas nenagrinėtas, arba nustatyta Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 7 punkte nurodyta aplinkybė.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019 išaiškino, kad valstybei dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo avansu reikalavimo teisė atsiranda subrogacijos pagrindu, valstybei išmokėtos kompensacijos apimtimi perėmus pradinio žalos atlyginimo prievolės kreditoriaus reikalavimo teisę. Kadangi valstybė, atlyginusi smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą, perima pradinio žalos atlyginimo prievolės kreditoriaus reikalavimo teisę išmokėtos kompensacijos apimtimi, tokiu atveju valstybės reikalavimo teisės įgyvendinimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Skuodo rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu atleido D. S., R. S., V. Š. ir J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Minėtu teismo nuosprendžiu buvo patvirtintas atsakovų ir nukentėjusiojo susitarimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo atsakovai įsipareigojo atlyginti iki 2016 m. birželio 9 d. nukentėjusiajam 1000 Eur turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2016 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-2005 tenkino S. S. prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir 2016 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymu pervedė 1520 Eur sumą nukentėjusiajam.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų bei procesinių dokumentų turinio (ieškinio, atsakovų prieštaravimų, atsiliepimo į prieštaravimus), tarp šalių byloje nekyla ginčo dėl pačių faktinių aplinkybių, kurios nustatytos, tačiau ginčas kyla dėl teisinio vertinimo, ieškovės teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingų asmenų įgyvendinimo ir skolininkų prievolės pasibaigimo, senaties taikymo.

Ieškovė nurodė, kad ji, kaip Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos vykdytoja, avansu kompensavusi nukentėjusiajam smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš atsakovų teismo tvarka išieškoti 1520 Eur dydžio išmokėtą kompensaciją. Nurodė, kad Teisingumo ministerijai tapo žinomi asmenys, dėl kurių veiksmų buvo išmokėta kompensacija, 2019 m. vasario 20 d., kadangi Teisingumo ministerija nebuvo baudžiamojo proceso dalyve, todėl jokių procesinių sprendimų pasibaigus baudžiamajam procesui negavo. Atsakovai prašo panaikinti preliminarų sprendimą dviem pagrindais – 1) taikyti ieškinio senatį; 2) ieškinį atmesti taikant sąžiningo skolininko apsaugos taisyklę, kadangi atsakovai pagal nukentėjusiuoju sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo atlygino žalą nukentėjusiajam nustatytu terminu iki 2016 m. birželio 9 d.

Nagrinėjamo ginčo atveju įvykus reikalavimo teisės perėjimui įstatymo pagrindu (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 6.50 straipsnio 1 dalis), CK šeštosios knygos VI skyriaus normos taikomos tiek, kiek tai leidžia pati teisių perėjimo būdo prigimtis. Šiame skyriuje įtvirtinta sąžiningo skolininko teises ginanti taisyklė, kad kai apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešta, laikoma, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas (CK 6.106 straipsnio 1 dalis). Šioje normoje išreikštas įstatymo leidėjo tikslas ginti sąžiningą skolininką, siejant jo prievolės pabaigą su pranešimu apie teisių perleidimą. Atidus ir rūpestingas naujasis kreditorius, siekdamas gauti tinkamą įvykdymą, turi informuoti skolininką apie žalos atlyginimo prievolės kreditoriaus pasikeitimą išmokėtos kompensacijos apimtimi bei pateikti jo, kaip reikalavimo teisių perėmėjo, įrodymus.

Teismas vertina, kad valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, išmokėjusi 2016 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymu nukentėjusiajam S. S. smurtiniu nusikaltimu padarytos 1520 Eur neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją ir subrogacijos pagrindu išmokėtos kompensacijos apimtimi perėmusi pradinio žalos atlyginimo prievolės kreditoriaus reikalavimo teisę, šiuo atveju neužtikrino veiksmingo Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės reikalavimo teisės įgyvendinimo, o kartu ir tinkamo specialiosios Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos administravimo, užtikrinant Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo pagrindu išmokėtų kompensacijų išieškojimą, kadangi 2016 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymu išmokėjusi neturtinės žalos kompensaciją avansu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus 2016 m. balandžio 7 d., kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo iš atsakovų D. S., R. S., V. Š., J. Š. tik 2019 m. balandžio 17 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo žalos kompensavimo. Teismas nelaiko objektyviomis priežastimis, kurios būtų pagrindas atnaujinti šiuo atveju taikytiną sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), ieškovės nurodomų aplinkybių, jog ieškinio teismui ieškovė negalėjo pateikti anksčiau dėl nepakankamų žmogiškųjų išteklių resursų, apskaitos programos neturėjimo, didelio skaičiaus priimamų sprendimų, kadangi valstybės institucijai, kurioje dirba ne vienas valstybės tarnautojas ir teisininkas, 3 metų laikotarpis buvo pakankamas tam, kad sužinoti duomenis dėl atsakingų už žalą asmenų ir pateikti teismui ieškinį.

Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką analogiškoje byloje (2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-313/2019), tai, kad šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog atsakovai iki 2016 m. birželio 9 d. įvykdė 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu patvirtintą atsakovų ir nukentėjusiojo susitarimą dėl 1000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atlygino nukentėjusiajam žalą (ieškovė šios aplinkybės nekvestionavo, atsakovų atstovė teismo posėdyje patvirtino šią aplinkybę, nukentėjusysis S. S. dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą nesikreipė), taigi skolininkai (atsakovai) prievolę pradiniam kreditoriui įvykdė vykdydami įsiteisėjusį teismo nuosprendį, daro išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju taikytina CK 6.106 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąžiningo skolininko apsaugos taisyklė ir skolininkai (atsakovai), įvykdę savo prievolę pradiniam kreditoriui (nukentėjusiajam), laikytini tinkamai įvykdę savo žalos atlyginimo prievolę, dėl ko jų prievolė pasibaigė CK 6.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu. Skolininkų prievolės pasibaigimas tinkamu įvykdymu ginčo atveju sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atmesti, kadangi kreditorė (ieškovė) nebetenka teisės reikalauti iš skolininkų (atsakovų) šios prievolės įvykdymo.

Dokumentiniame procese atsakovams pareiškus prieštaravimus, teismas galutiniu sprendimu išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 straipsnio 7 dalis). Atsakovai pateikė įrodymus apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 500 Eur išlaidos advokato padėjėjos teisinei pagalbai (po 125 Eur kiekvienas atsakovas). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Panaikinus preliminarų sprendimą nepakeistą, iš ieškovės kiekvienam atsakovui priteistina po 125 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7, 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. gegužės 2 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1808-884/2019, kuriuo priteista solidariai iš atsakovų D. S., R. S., V. Š., J. Š. 1520 Eur žalos ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bei iš kiekvieno atsakovo atskirai po 4,25 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respubikos Teisingumo ministerijos, ieškinį atmesti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respubikos Teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, atsakovams D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 125 Eur (vienas šimtas dvidešimt penki eurai) kiekvienam bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė