Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-01-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-89-580/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-13
Bylos Nr.
II-89-580/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pažeidėjas
A. V.
Nukentėjusysis
R.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 13 d. Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Neringai Pustovit,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. V.,nukentėjusiajai R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, A. V. prašo teismo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno 2008-11-19 nutarimą, kuriuo jam paskirta 170 Lt bauda, arba jį pakeisti ir paskirti švelnesnę nuobaudą.

Minėtu nutarimu A. V. nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 170 litų bauda už tai, kad 2008-10-25 Vilniuje, Jeruzalės gatvėje, apie 9 val. 23 min., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 311”, valstybinis (duomenys neskelbtini), prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima juosta važiavusiam automobiliui ir apgadino abu automobilius.

Šalies argumentai

A. V. skunde paaiškino, kad su nutarimu nesutinka. Jis neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio, eismo įvykis įvyko dėl kito autoįvykio dalyvio veiksmų. Prašė nešališkai, kvalifikuotai ir atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes įvertinti eismo įvykį.

Pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad važiavo apie 50 km/h greičiu Jeruzalės gatve antrąja eismo juosta, iš kurios persirikiavo į pirmąją ir sustojo, nes pastebėjo jį stabdančius keleivius, maždaug po trijų sekundžių pajuto smūgį. Toje vietoje, kurioje sustojo, nebuvo stotelės, tik eismo juostos praplatėjimas, taip pat nebuvo ir ženklų, draudžiančių sustoti. Teigė, kad susidūrimo būtų išvengta, jei šalia nebūtų trukdęs kitas automobilis. Pareiškėjo manymu, jis nekaltas dėl eismo įvykio, nes susidūrimas įvyko sustojus po tam tikro laiko, o jis neturėjo galimybės pamatyti automobilio per galinio vaizdo veidrodėlius.

Nukentėjusioji R. P. prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad važiavo pirmąja eismo juosta nuo Santariškių pusės, apie 20-30 km/h greičiu ir jos automobilį pasivijo pareiškėjo vairuojamas mikroautobusas, kuris persirikiavo į antrąją eismo juostą, o po to staigiai vėl persirikiavo į pirmąją eismo juostą bei staigiai sustojo juostos viduryje. Nukentėjusioji teigė, kad siekdama išvengti susidūrimo, bandė persirikiuoti į antrąją eismo juostą, bet joje važiavo kitas automobilis, todėl ji kliudė mikroautobuso šoną.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų negauta. Teismo pranešimai išsiųsti dvi savaitės iki posėdžio atsakomybėn traukiamo asmens nurodytais adresais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis 2008-11-12 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.1. 7) A. V. už tai, kad jis 2008-10-25 Vilniuje, Jeruzalės gatvėje, apie 9 val. 23 min., vairuodamas automobilį „Mercedes Benz 311”, valstybinis (duomenys neskelbtini), prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima juosta važiuojančiam automobiliui, susidūrė ir apgadino abu automobilius. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008-11-19 nutarimu (b.1. 3) paskirta 170 Lt bauda.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. veiksmai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuoti dėl to, kad jis pažeidė KET 106 punktą, nustatantį, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo įrodymui gali būti naudojami bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnis).

Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad A. V. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo tinkamai įrodyta. Iš eismo įvykio vietos schemos (b.l. 9), A. V. bei R. P., byloje apklaustų liudytojų V. B. ir V. N. parodymų matyti, kad eismo įvykio priežastimi buvo A. V. veiksmai, kai jis staigiai keitė važiavimo kryptį ir, pamatęs keleivius, staiga pradėjo stabdyti automobilį. KET 106 punktas numato reikalavimą, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 9 punktas nustato bendrą eismo dalyvių pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. KET 28 punktas įtvirtina transporto priemonių vairuotojų pareigą kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui.

Nustatydamas eismo įvykio mechanizmą teismas remiasi R. P. parodymais dėl pažeidėjo automobilio persirikiavimo momento, kadangi šie parodymai atitinka liudytojų parodymus. R. P. tiek tyrimo metu duotame paaiškinime, tiek teisme aiškino, jog A. V. prieš pat susidūrimą staigiai persirikiavo į pirmą eismo juostą. A. V. tyrimo metu duotame paaiškinime teigė, kad smūgį pajuto praėjus 1-2 sekundėms nuo sustojimo, teisme aiškino, kad praėjus maždaug trims sekundėms. Teisme apklaustas liudytoju V. B. nurodė, kad A. V. tuoj po įvykio davė vienokius paaiškinimus, o nuvykęs į policijos komisariatą aplinkybes nurodė kitaip. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio patrulis V. N. 2008-10-25 tarnybiniame pranešime (b. 1. 13) dėl KET pažeidimo nurodė, kad automobilio „Mercedes benz 311“ vairuotojas teigė nepamenantis, kuria eismo juosta važiavo, tačiau kai jį stabdė keleiviai, jis sustojo pirmoje eismo juostoje ir pajuto smūgį į automobilio galą. Tokios aplinkybės neleidžia teismui remtis A. V. parodymais, kadangi liudytojų parodymais nustatytas jų nenuoseklumas. Tai leidžia teigti, jog A. V. eismo įvykį apibūdina ne stengdamasis teisingai atkurti įvykio aplinkybes, o siekdamas sau palankaus administracinės bylos rezultato.

Iš to daroma išvada, jog A. V. , prieš persirikiuodamas į kitą eismo juostą ir pradėdamas stabdyti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina ir tai, kad jis turėjo įvertinti, jog R. P. negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad A. V. pradės stabdyti automobilį eismo juostos viduryje. Pagal KET 146 punkto reikalavimą sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra – važiuojamosios dalies pakraštyje. Tai, kad A. V. sustabdė automobilį apie 2,30 m atstumu nuo dešiniojo kelkraščio, patvirtina ir eismo įvykio vietos schema (b.l. 9). Sustojimas apima ir transporto priemonės sustabdymą keleivių įlaipinimo tikslu. A. V. rikiavosi siekdamas sustoti pirmoje juostoje ir paimti jo automobilį stabdžiusius keleivius. Vadinasi, vykdydamas KET 106, 9, 28 punktų reikalavimus jis turėjo įsitikinti tuo, jog ne tik persirikiavimas, bet ir staigus stabdymas netrukdys kitiems eismo įvykio dalyviams.

Nėra jokių priežasčių, leidžiančių manyti, kad policijos pareigūnai nepagrįstai nustatė, jog A. V. pažeidė KET reikalavimus ir nesant pagrindo surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismas pažymi, kad A. V. veika kvalifikuota teisingai, byloje atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad metų bėgyje yra baustas už KET pažeidimus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nutarimas priimtas nepažeidžiant nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

A. V. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2008-11-19 nutarimą Nr. E853437, kuriuo A. V. paskirta 170 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė