Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant;

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., (duomenys neskelbtini), teistas 2021 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) bauda; bausmės neatlikęs (nesumokėjęs baudos), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L., 2022 m. gegužės 22 d., apie 12.54 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį VOLVO S40, prekybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „R.“, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio - kraujyje buvo nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija 3,58 promilės.

Be to, jis žinodamas apie įsiteisėjusį 2021 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, bei būdamas Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2021m. rugpjūčio 25 d. įspėtas dėl atsakomybės už paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą, 2022 m. gegužės 22 d. apie 12.54 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį VOLVO S40, prekybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 3,58 promilės etilo alkoholio, tai yra, tyčia piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamasis R. L. kaltu dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas, pripažino visiškai ir parodė, kad kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą pripažįsta visiškai. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 22 d. (duomenys neskelbtini), vienas vartojo alkoholį. Atvažiavo ukrainiečiai, kurie norėjo pirkti automobilį „Volvo S40“, kuris priklausė UAB „R.“. Apžiūrėję automobilį, jie paklausė, ar jis dar turintis kokių nors pigesnių automobilių parduoti. Pasakė, kad parduodami dar automobiliai „Audi A4“ ir „Citrone C4 Picaso“, kurie (duomenys neskelbtini) esančioje mokamoje saugojimo aikštelėje. Kadangi jie norėjo apžiūrėti automobilius, bei norėjo išbandyti ir automobilį „Volvo S40“, nutarė važiuoti minėtu automobiliu į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo vienas iš ukrainiečių, o kitas važiavo jiems iš paskos kitu automobiliu. Netoli Josvainių, tarp jos ir ukrainiečio kilo konfliktas, nes buvo sutarę už „Volvo S40“ 1300 Eur kainą, o jis bandė nusiderėti iki 1000 Eur, nes matė, kad jis (kaltinamasis) neblaivus, manė nusiderės. Tarp jų kilo konfliktas, ukrainietis jam papurškė dujiniu balionėliu, išlipo iš automobilio ir nuvažiavo kitu automobiliu, kuris važiavo iš paskos. Jam išlipus jis pats susinervinęs sėdo už vairo ir bandė juos vytis. Nurodė, kad jis 2022 m. gegužės 22 d., prieš 12 val. vienas namuose vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Automobilis „Volvo S40“ stovėjo prie jo namų, automobilis priklauso UAB „R.“. Nurodė, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini) jis automobilyje taip pat gėrė alų, nes automobilį iš pradžių vairavo ukrainietis. Po to, apie 12.50 val., kilus konfliktui, pats sėdo už automobilio vairo. Po to tik prisimena, kad buvo gelbėtojų traukiamas iš automobilio ir, kad medikai jam dėjo ant kaklo įtvarą. Pasirodo automobiliu įvažiavo į griovį, buvo praradęs sąmonę. Žino, kad jam buvo nustatytas girtumas virš 3,5 promilių. Nurodė, kad jis pažada, jog daugiau būdamas neblaivus nevairuos. Dabar sportuoja, du kartus savaitėje lanko sporto klubą. Gydymas nuo alkoholizmo jam nereikalingas, turi valios pats nevartoti alkoholio. Žino, kad yra registruotas priklausomybės ligų centre, jame nesilanko, nes pats gali nevartoti alkoholio. Nurodė, kad jis 2021-07-28 buvo nuteistas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dviem metams ir paskirta bauda. Probacijos tarnyboje buvo supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone, žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonių du metus. Nurodė, kad savo veiksmus vertina blogai. Nurodė, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo vakar, buvo atvažiavę svečių. Nurodė, kad jis gyvena su šeima, išlaiko nepilnametę dukrą. Pažada teismui, kad alkoholio nebevartos. Nurodė, kad kada buvo įrašytas į Probacijos tarnybos sąrašus nepamena, bet į probacijos tarnybą buvo nuvykęs, buvo supažindintas su paskirta baudžiamojo poveikio priemone, žinojo, kad vairuoti transporto priemonių negali.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Iš liudytojo D. B. apklausos protokolo matyti, kad 2022 m. gegužės 22 d., 12:53 val., jam būnant (duomenys neskelbtini), kieme, išgirdo nuo pagrindinės gatvės pusės stipraus smūgio garsą, o atsisukęs pamatė „skrendantį“ automobilį. Atbėgęs pamatė, kad prie sankryžos griovyje guli apvirtęs pilkos spalvos automobilis „Volvo“. Paskambino pagalbos telefonu 112. Automobilio priekinėje keleivio pusėje gulėjo vyriškis (duomenys neskelbtini). Prie automobilio atbėgo kiti kaimynai. Jie vyrą kalbino. Netrukus atvažiavo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, kurie vyrą ištraukė iš automobilio, perdavė jį medikams. Vėliau atvyko policijos pareigūnai (1 t., b. l. 89-96).

Iš liudytojos V. C. apklausos protokolo matyti, kad 2022 m. gegužės 22 d. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kai pravažiavus tiltą ties sankryža pamatė, kaip teisiai prieš ją iš dešinės į kairę praskriejo automobilis ir trenkėsi į (duomenys neskelbtini) ženklus, atitvarus, bei griovyje vertėsi. Ji iš karto paskambino „112“. Prie apvirtusio automobilio subėgo netoliese gyvenantys žmonės. Priėjus prie automobilio „Volvo S40“ numeriais (duomenys neskelbtini), matė, kad jame buvo vienas žmogus, kuris tik gulėjo ir nieko nekalbėjo, o vėliau atsigavo. Atvykę gelbėtojai jį ištraukė ir perdavė medikams. Jai iš vairuotojo kalbos ir elgesio pasirodė, jog jis gali būti apsvaigęs, teigė automobilyje mačiusi alaus skardinę. Automobilio vairuotojas buvo kruvinu veidu, jį medikai išsivežė į ligoninę (1 t., b. l. 108-113).

Iš liudytojos D. T., policijos pareigūnės, apklausos protokolo matyti, kad 2022 m. gegužės 22 d. dirbant ekipaže kartu su vyriausiuoju patruliu M. T. ir Lietuvos policijos mokyklos studentu L. M., 12.55 val. gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), įvykusį eismo įvykį. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rado apvirtusį automobilį „Volvo S40“ su prekybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Greitosios medicinos pagalbos brigada į automobilį su neštuvais kėlė vyrą, kuris buvo kruvinu veidu. Daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Asmuo ant neštuvų savo kišenėje turėjo R. L., (duomenys neskelbtini), vardu išduotą pasą. Tai buvo tas pats asmuo. Asmuo buvo sąmoningas. Po 10 min., medikai leido pabendrauti su sužalotu vairuotoju ir jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Ji vyro klausė ar jis vartojo alkoholį, vairuotojas atsakė teigiamai. 13:19 val. vairuotojui alkotesteriu buvo nustatytas 3,50 promilių girtumas. Antro pūtimo padaryti nepavyko, kadangi jį išsivežė medikai į LSMUL Kauno klinikas. Vairuotojas sužinojęs, kad tiek įpūtė, jai pasakė: „atsiprašau“. Klausė, kaip įvyko eismo įvykis, vairuotojas atsakė, kad nežino, tiesiog nesuvaldė automobilio (1 t., b. l. 99-105).

Ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį pradėtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate gavus policijos pareigūnės J. V. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gegužės 22 d., 12.53 val., (duomenys neskelbtini), R. L., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 3,50 promilių girtumas, vairavo automobilį „Volvo S40“ su prekybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. R. L. dėl patirtų sužalojimų išvežtas į LSMUL Kauno klinikas. Automobilis išvežtas į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1-13, 18-20).

Tarnybiniame pranešime „Dėl nusikalstamos veikos tyrimo“ nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2021 m. liepos 28 d. R. L. atžvilgiu buvo priimtas sprendimas teismo baudžiamuoju įsakymu, bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti naudotis specialiąją teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Todėl buvo gauta informacija iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. R. L. buvo įrašytas į probuojamųjų asmenų registrą. Jam numatytas baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas iki 2023 m. birželio 28 d. R. L. Lietuvos probacijos tarnyboje 2021 m. rugpjūčio 25 d. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą (1 t., b. l. 128-131).

Pradėto ikiteisminio tyrimo pažymoje nurodyta, kad nustatytas įtariamasis - R. L. (1 t., b. l. 14-17).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje apžiūrėtas ir paimtas automobilis „Volvo S40“, prekybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos dokumentas ir UAB „R.“ nebaigta pildyti sąskaita-faktūra. Padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 22-36).

Iš alkoholio matuoklio patikros sertifikato Nr. 1486825 matyti, kad patikros sertifikatas galiojo iki 2022 m. liepos 20 d. (1 t., b. l. 39).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2022 m. gegužės 22 d., 13.19 val., R. L. buvo užfiksuotas 3,50 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 40-41).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti R. L. neblaivumo požymiai: nerišli kalba, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, negali eiti tiesia linija ir pirštu pataikyti į nosies galą. Taip pat pažymėta, jog dėl sveikatos būklės R. L. nesugebėjo atlikti antro patikrinimo (1 t., b. l. 42-45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2573/2022(01) nurodyta, kad 2022 m. gegužės 22 d., 13.53 val. paimtas R. L., (duomenys neskelbtini) liepos 27 d., kraujas su tikslu nustatyti etilo alkoholio kiekį. R. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,58 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 49).

2022 m. gegužės 22 d. priimtu sprendimu R. L. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (1 t., b. l. 50-51).

Iš transporto priemonės priėmimo-perdavimo ir pridavimo-priėmimo aktų matyti, kad 2022 m. gegužės 22 d. automobilis „Volvo S40“, perduotas saugojimui (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 54-55).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašų matyti, kad automobilis „Volvo S40“, prekybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „R.“, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 57).

Juridinių asmenų registre nurodyta, kad UAB „R.“, (duomenys neskelbtini), direktorius yra R. L.. Įmonės veiklos sritis - variklinių transporto priemonių pardavimas (1 t., b. l. 59-60).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo matyti, kad 2005 m. laidos automobilio „Volvo S40“ vertė su PVM – 2400 eurų (1 t., b. l. 61).

2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu automobilis „Volvo S40“, prekybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos dokumentas, UAB „R.“ sąskaita-faktūra, paimti įvykio vietos apžiūros metu grąžinti UAB „R.“ direktoriui R. L. (1 t., b. l. 66-68, 69).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pateikta informaciją apie įvykio nustatymą, kuris pradėtas gavus pranešimą ROIK Nr. 0122000296423. Pranešėjas apie auto įvykį - D. B. (1 t., b. l. 87).

R. L. įsiteisėjusiu 2021 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu kartu su bausme yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams (2 t., b. l. 22-25).

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus rašte nurodyta, kad R. L. 2021 m. rugpjūčio 25 d. buvo pasirašytai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo. Baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2023 m. birželio 28 d. (1 t., b. l. 123-127).

Motyvuojamoji dalis

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas aprašytas formaliąja nusikalstamos veikos sudėtimi, todėl laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę kaltininkas stengiasi išvengti atlikti.??? ???

BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Teismų praktika dėl BK 243 straipsnio taikymo dar tik formuojama, tačiau pažymėtina, kad vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos piktybiškumas arba sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. L. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones dvejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 29 d. Draudimas vairuoti transporto priemones apima visų rūšių motorines transporto priemones. R. L. buvo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pareigūno pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis bei informuotas apie teisines pasekmes. Nepaisant to, kaltinamasis, kaip nustatyta, nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones dvejus metus, nes 2022 m. gegužės 22 d., apie 12.54 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį VOLVO S40, prekybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „R.“, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija - 3,58 promilės. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams nevykdymo faktas nekelia abejonių. Pats kaltinamasis taip pat neneigė šio fakto, kaltu prisipažino visiškai. Tai reiškia, kad kaltinamasis suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokė savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žinojo, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltinamasis suprato, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokė, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas norėjo taip elgtis – vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Didesnį šios veikos pavojingumą susiklosčiusioje situacijoje ir apskritai paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės ignoravimą rodo tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo ne tik, kad neturėdamas teisės to daryti, bet dar ir būdamas teistas už analogišką nusikalstamą veiką, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas R. L. už 2021 m. liepos 28 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą taikyti baudžiamąją atsakomybę ir pripažinti kaltu padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką bei paskirti bausmę. Jo veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 243 str.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. gegužės 22 d., apie 12.54 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą - draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį VOLVO S40, prekybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „R.“, būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia 3,58 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog vartojo alkoholį ir neblaivus vairavo transporto priemonę – automobilį VOLVO S40, prekybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „R.“.

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prižinimu, bet ir vairavimo faktą patvirtino liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, jo neblaivumas nustatytas alkotesteriu, specialisto išvada. R. L. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie R. L. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą. Jis per praėjusius 3 metus baustas 1 kartą už administracinį nusižengimą, teistas 2021 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) bauda, kuri nesumokėta (2 t., b. l. 28, bei telefonu informavo antstolė); konsultuotas/gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale (duomenys neskelbtini) dėl Psichikos ir elgesio sutrikimo dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 31), veikų padarymo metu dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „R.“ direktoriumi (2 t., b. l. b. l. 9), šiuo metu bendrovėje nedirba, vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 58), baustas už administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 12-13);

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis praeityje teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimą (BK 281¹ str.). Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama arešto bausmė už abi nusikalstamas veikas, bei yra pagrindo skirti arešto bausmes – atitinkančias sankcijose numatytus bausmių maksimumus. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Kadangi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei BK 243 straipsnyje, kaltinamasis padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už šias abi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, dirba - vykdo individualią veiklą, yra ligotas (2 t., b. l. 58, 59-67), išlaiko nepilnametę dukrą A. (2 t., b. l. 1-5), teismui pažadėjo nevartoti alkoholio, dirbti, sportuoti, mano, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktus ir arešto bausmės vykdymą atidedant. Teismas mano, kad bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti intensyvią priežiūrą jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis ir vadovaujantis minėto straipsnio 5 dalimi, nustatyti pareigas, įpareigojimus - kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę toliau keisti gyvenimo būdą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirti įpareigojimai, turės didesnį efektą siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, bei teismo įsitikinimu, arešto bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą.

Kaltinamasis R. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis padarė nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą neatlikęs visos paskirtos bausmės (baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos visiškai nesumokėjęs 2 t., b. l. 28, bei telefonu informavo antstolė R. S., jog kaltinamojo įmokėta 150 Eur yra pagal kitą vykdomąjį raštą, baudos pagal teismo įsakymą nėra įmokėjęs ), pagal 2021 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamąjį įsakymą, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2021 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 40 MGL dydžio (2000 Eur) bauda

Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, jam uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nes pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė byla Nr. 2K-599/2012). Nors kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (teisė vairuoti transporto priemones atimta), šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė byla Nr. 2K-7-49-788/2016). Pagal šio BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą R. L., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,58 promilių neblaivumo laipsnis, nusikaltimas baigtas, kaltės forma – tyčia, kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką veiką, taip pat baustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog neturi teisės vairuoti transporto priemones, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, kaltinamojo asmenybę. Anksčiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 4 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, iš jų turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 72 straipsnio 1-4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį VOLVO S40, prekybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „R.“. Byloje nustatyta, kad įvykio metu kaltinamasis buvo šio juridinio asmens vadovas. Tačiau, iš įvykio vietos apžiūros protokolo priede esančių fotonuotraukų (1 t., b. l. 25-34) matyti, kad minėta transporto priemonė yra smarkiai apgadinta. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad šią transporto priemonę konfiskuoti būtų netikslinga, kadangi dėl įvykio metu patirtų apgadinimų ji tapo menkavertė ir ją valstybės institucijoms būtų sudėtinga realizuoti. Todėl, nagrinėjamu atveju, iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyta transporto priemonės vidutinė vertė – 2 400 Eur su PVM (1 t., b. l. 61), todėl iš kaltinamojo valstybei išieškotina 2 400 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma.

Kaltinamajam R. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 154-157) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu automobilis „Volvo S40“, prekybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos dokumentas, UAB „R.“ sąskaita-faktūra, paimti įvykio vietos apžiūros metu grąžinti UAB „R.“ direktoriui R. L. (1 t., b. l. 66-68, 69), paliktini UAB „R.“ žinioje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje ir nubausti jį :

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 90 (devyniasdešimt ) parų arešto;

- pagal BK 243 straipsnį - 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti R. L. subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt ) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. L. – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2021 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme (40 MGL) 2 000 Eur dydžio bauda ir paskirti R. L. galutinę subendrintą bausmę –– 60 (šešiasdešimt) parų arešto ir (40 MGL) 2 000 Eur dydžio baudą.

Taikyti BK 75 str. 1 d. 5 d. 5 p. 7 p. 10 p. ir arešto bausmės vykdymą atidėti šešių (6) mėnesių laikotarpiui, paskirti R. L. intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant įpareigojimus (pareigas) - bausmės vykdymo atidėjimo metu būti (duomenys neskelbtini), nuo 23,00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti, tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, R. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (keturiems) metams. Poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsniu, paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti iš R. L. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų)

į valstybės biudžetą.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

R. L. grąžintus automobilį „Volvo S40“, prekybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos dokumentą, UAB „R.“ sąskaitą-faktūrą, palikti UAB „R.“ žinioje.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.