Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-829-209-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-26
Bylos Nr.
1A-829-209-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Teresėlė Kazlauskienė
Nuteistasis
D. D.
Kategorijos
  • 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-829-209-2011Teisminio proceso numeris: 1-13-1-02490-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.2.14.3.1.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Teresėlės Kazlauskienės, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,sekretoriaujant Žavintai Butnoriutei,dalyvaujant prokurorei Daivai Pečkaitytei,gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu dviem metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš D. D. priteista 170 Lt žalos atlyginimo T. O. ir 695 Lt žalos atlyginimo L. B..

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, 2010-09-01 apie 23.25 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie pėsčiųjų tilto, esančio (duomenys neskelbtini), priėjo iš nugaros prie T. O. ir L. B., bei kelis smūgius rankomis sudavė T. O. į veidą, T. O. griuvo ant žemės, bei bandė užsidengti rankomis galvą, o jis apieškojo nukentėjusiojo T. O. kišenes, iš vienos kelnių kišenės ištraukė piniginę, 20 Lt vertės, su joje buvusiais dokumentais: T. O. vardu išduotais asmens tapatybės kortele 80 Lt vertės, „Swedbank“ mokėjimo kortele 30 Lt vertės, iš kitos kelnių kišenės – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 40 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. O. muštinę žaizdą kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą kairiame skruoste, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir 170 Lt turtinę žalą. Tuo pat metu nenustatytas asmuo iš nugaros puolė mušti L. B., bei sudavęs kelis smūgius rankomis į veidą, nuo kurių L. B. nukrito ant žemės ir užsidengė galvą, o nenustatytas asmuo apieškojo jo kišenes, bei iš kelnių kišenės ištraukė piniginę 20 Lt vertės, su joje buvusiais 15 Lt, dokumentais: L. B. vardu išduotais asmens tapatybės kortele 80 Lt vertės, „Swedbank“ mokėjimo kortele 30 Lt vertės, vairuotojo pažymėjimu 50 Lt vertės, iš kitos kelnių kišenės – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6303“ 500 Lt vertės, tuo sukėlęs nukentėjusiajam L. B. fizinį skausmą ir 695 Lt turtinę žalą, tokiu būdu nukentėjusiesiems T. O. ir L. B. padarė viso 865 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis D. D. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir nurodo, kad nuosprendis jam yra per griežtas. Nesutinka, kad nusikaltimą buvo suplanavęs iš anksto, kad nukentėjusieji buvo užpulti iš už nugaros, o ne tarp jų kilus kivirčui. Jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikaltimą (BK 59 str. 1, 2 d.), sunkinančių aplinkybių nėra. Nuosprendis buvo daugiau pagrįstas jo teistumais, o ne padaryto nusikaltimo sunkumu. Nusikaltimas įvyko susikivirčijus su nukentėjusiaisiais (BK 59 str. 6 d.), o teismas į tas aplinkybes neatsižvelgė.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. D. skundas atmestinas.

Nukentėjusysis T. O. jau ikiteisminio tyrimo, 2010-09-03 liudytojo apklausos metu parodė, kad (b.l. 17) jis ir jo draugas buvo užpulti nepažįstamų asmenų, kurie priėjo iš nugaros ir stipriais smūgiais sudavė į veido sritį, nuo ko parkrito. Vienas puolė jį, kitas puolė jo draugą. Iš esmės analogiškus parodymus jis davė ir 2011-03-28 (b.l. 24-26) liudytojo apklausos metu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b.l. 194-195).

Nukentėjusysis L. B. jau 2011-09-03 liudytojo apklausos metu (b.l. 30) parodė, kad jis ir jo draugas buvo užpulti nepažįstamų asmenų, kurie priėjo iš nugaros ir stipriais smūgiais jam sudavė į veido sritį. Vienas puolė jį, kitas puolė jo draugą. Iš esmės analogiškus parodymus jis davė ir 2011-03-28 liudytojo apklausos metu (b.l. 33-25), pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b.l. 195).

Nors nuteistasis D. D. jau 2010-11-09 įtariamojo apklausos metu parodė, kad paprašius cigarečių vaikinai grubiai atsakė, o tada tarp jų kilo muštynės (b.l. 90-92), iš esmės analogiškus parodymus davė ir 2011-03-30 įtariamojo apklausos metu (b.l. 105-107), pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino (b.l. 194), kad savo kaltę pripažįsta pilnai, ėjo link namų pusės, einant sutiko du vaikinus, kartu prie jų priėjo ir paprašė cigarečių, jie kažką atsakė, kilo muštynės, vienas su vienu, kitas su kitu mušėsi. Tačiau šiais jo parodymais tikėti nėra pagrindo, kadangi jie nelogiški, nes įvykių pasėkoje buvo pagrobti nukentėjusiųjų daiktai, kas nebūdinga esant atsitiktiniam tarpusavio konfliktui ir vertintina kaip nuteistojo gynybinė versija siekiant švelnesnės baudžiamosios atsakomybės (bausmės) už savo padarytą nusikaltimą, ją paneigia ne tik objektyvios aplinkybės (buvo pagrobtas turtas), bet ir dviejų nukentėjusiųjų parodymai, kuriais netikėti nėra pagrindo. Be to, kad D. D. nebuvo nepagrįstai apkalbėtas nepaneigia ir jo asmenybė (tai, kad anksčiau jis buvo 8 kartus teistas, jam konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b.l. 163). Aplinkybę, kad jis su nenustatytu asmeniu veikė kartu iš anksto susitaręs patvirtina nustatytos objektyvios įvykio aplinkybė, - kad jie abu vienu metu atliko smurto veiksmus – vienas puolė vieną nukentėjusįjį, kitas puolė kitą ir grobimo veiksmus pagrobdami turtą.

Pažymėtina, kad net nustačius, kad D. D. prašė cigarečių nukentėjusiųjų, kilo konfliktas, nuteistasis su kitu asmeniu nusikaltimą nebuvo suplanavęs iš anksto, atsižvelgus į visas aplinkybes, tai, kad buvo panaudotas fizinis smurtas ir jo mastą, nuteistojo asmenybę, tai, kad tai iš esmės neturėtų įtakos D. D. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nebūtų pagrindas nuteistajam paskirtos bausmės švelninimui.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. D., Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, D. D. asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nuteistasis D. D. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 180 str. 1 d., 11 str. 4 d.). D. D. anksčiau teistas 8 kartus (b.l. 112-114 115-117, 123-140, 141-148, 151, 152-153, 154, 155, 156, 157-159), nedirba (b.l. 194), jis įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę nuo 1998-11-23, jam konstatuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b.l. 163). Pirmosios instancijos teismas nustatė D. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Nuteistajam D. D. teismas jau yra skyręs laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1998-05-19 nuosprendžiu), tačiau ir po to nuteistasis išvadų nepadarė, nenorėjo paklusti įstatymų reikalavimams, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikalstamą veiką, buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme ir pritaikius amnestiją atleistas nuo dalies neatliktos laisvės atėmimo bausmės, po ko vėl padarė nusikaltimą, buvo nuteistas realia laisvės atlikimo bausme, jo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų. Tačiau ir vėliau nuteistasis išvadų nepadarė, nenorėjo paklusti įstatymų reikalavimams, buvo baudžiamas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Be to, plėšimo, už kurį buvo nuteistas D. D. skundžiamu nuosprendžiu, metu, buvo suduoti smūgiai, t.y. panaudotas fizinis smurtas. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę nei BK 180 str. 1 d. sankcijose numatytas tos bausmės rūšies vidurkis.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, įvertinti jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. D. netaikė BK 75 str. ir neatidėjo jam paskirtosios bausmės vykdymo. Vienas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., yra paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, ankstesniais nuosprendžiais apeliantui paskirtos bausmės neužtikrino bausmės tikslų, nes jis ne kartą teistas, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, anksčiau taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų nekliudė jam ir toliau daryti nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija konstatuoja, kad D. D. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė.

Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo švelninti bausmės – į tai, kad nuteistasis D. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jau kartą atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, kadangi šią aplinkybę įvertino kaip atsakomybę lengvinančią ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Pažymėtina, kad tai, kiek kartų anksčiau D. D. buvo teistas, apylinkės teismas vertino kaip jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybės.

Esant tokioms aplinkybėms, keisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys LemežisTeisėjos Teresėlė KazlauskienėVirginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė