Kauno apygardos teismo nutartis

2016-05-11 · Civilinė byla Nr. 2S-976-153/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-11
Bylos Nr.
2S-976-153/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-26096-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Pareiškėjas
V. L., M. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-976-153/2016;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-26096-2015-1;Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.4.4.16.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų V. L. ir M. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3080-955/2016 pagal pareiškėjų V. L. ir M. L. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotieji asmenys: antstolė G. K., antstolis M. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno teritorinė muitinė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai V. L. ir M. L. prašė nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje išspręsti įvairūs su santuokos nutraukimu susiję klausimai, tarp jų ir skolų grąžinimo kreditoriams klausimas – antstolių vykdomus mokestinių nepriemokų išieškojimus iš pareiškėjos V. L., nutraukus santuoką, palikti asmenine jos prievole.

Atsiliepimas

Kreditorė Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu prašė netvirtinti pareiškėjų 2015 m. gruodžio 28 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kreditorės nuomone, pareiškėjų sprendimas dėl santuokos nutraukimo yra sąlygotas vien tik siekio išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl būtina išsiaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016-01-25 nutartimi civilinę bylą sustabdė, kol sutuoktinai sudarys naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atsižvelgdami į kreditorės reikalavimus. Pareiškėjams išaiškino, kad, jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdys teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą paliks nenagrinėtą.

Teismas vadovavosi suformuota teismų praktika – jei sutuoktinių sudaryta sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus, teismas tokios sutarties tvirtinti negali ir tokiu atveju taiko CK 3.53 str. 4 d. numatytas pasekmes.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirąjį skundą pateikė pareiškėjai V. L. ir M. L.. Nurodo, kad teismui nutraukus pareiškėjų santuoką ir patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, viešoji tvarka, kaip ir sutuoktinių bei jų vaikų interesai nebus pažeisti. Kauno muitinė nėra (pagal žodyną) kreditorė byloje, o tik institucija, kuriai V. L. yra skolinga asmeniškai, nes už V. L. padarytus nusižengimus gautos baudos turi būti mokamos tik iš asmeninių V. L. gaunamų pajamų. Sutuoktiniai dalintino turto neturi, išskyrus 500 paprastųjų vardinių UAB „Kastminta“ akcijų. Atsižvelgiant į teismo reikalavimą sudaryti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pareiškėjai pateikia naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje susitaria, kad M. L. 250 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 28,96 Eur, kas sudaro 50 procentų visų minėtos bendrovės akcijų, perleidžia V. L..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, kad antstoliai vykdo Kauno teritorinės muitinės sprendimus dėl mokestinių nepriemokų išieškojimo iš V. L. turto. Skolininkės sutuoktinis M. L. nuo 2015-10-29 dirba ir gauna darbo užmokestį. Antstolė 2015-12-09 patvarkymu areštavo M. L. priklausančią darbo užmokesčio dalį ir pasiūlė kreditorei Kauno teritorinei muitinei, vadovaujantis CPK 667 str., kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo. Muitinė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su 2015-12-15 prašymu, kuriuo prašoma teismo nustatyti skolininkės V. L. turto 1/2 dalį sutuoktinio M. L. gaunamame darbo užmokestyje. Civilinė byla dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu užvesta tuoj pat po Muitinės, kaip kreditorės, prašymo teismui dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Mano, kad teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą ir atsisakė tvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kol nebus atsiskaityta su kreditoriais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų kreditoriui Kauno teritorinei muitinei pateikus byloje atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriuo prašė netvirtinti pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, skundžiama nutartimi bylą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu sustabdė, kol pareiškėjai sudarys naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (CK 3.53 straipsnio 4 dalis), nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė, kad byla stabdytina, kol bus išspręsti kreditoriaus reikalavimai (CPK 540 straipsnio 4 dalis).

Atskirajame skunde pareiškėjai nurodo savo argumentus dėl prievolių, kylančių iš mokestinių nepriemokų mokėjimo kreditorei Kauno teritorinei muitinei, po santuokos nutraukimo išliko asmeninėmis V. L. prievolėmis, ir dėl turto pasidalijimo tarp pareiškėjų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-388/2011). Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą, santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Teismui nutartimi tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, jos turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos yra išdėstomos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, ir teismų praktiką teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir nedalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L., kt. v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-484/2006; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje V. V. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kt., bylos Nr. 3K-3-357/2011; kt.). Taigi teismas negali tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų, jeigu kreditorius nedalyvauja byloje (CPK 265 straipsnis). Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį, teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų praktiką, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK ir CK nuostatas dėl bylos sustabdymo, nes, nagrinėjant bylą ir kilus ginčui, jo nesprendė, o bylą sustabdė ir ginčą nurodė išspręsti sutarties šalims.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėja Galina Blaževič