Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-21 · Civilinė byla Nr. 2-855/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-21
Bylos Nr.
2-855/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02712-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
J. M., R. M.
Ieškovas
"MILGRĖ"
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-855/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02712-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 110.4; 122.4.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Milgrė“ ieškinį atsakovams R. M. ir J. M. dėl skolos priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir priverstinės hipotekos nustatymo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Milgrė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. M. ir J. M., prašydamas priteisti iš jų solidariai 1 913 537,30 Lt įsiskolinimą, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012-02-27 sutuoktinių turto padalijimo sutartį ir taikyti restituciją: pripažinti gyvenamąjį namą ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini) atsakovų bendrąja jungtine nuosavybe, nustatyti priverstinę hipoteką 0,0908 ha žemės sklypui, gyvenamajam namui ir pirčiai, esantiems Slankų g. 12, Salų k., Vilniuje, galiojančią iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti solidariai 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei J. M. priklausančius 0,0908 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pirtį, esančius (duomenys neskelbtini), areštuoti atsakovams priklausančias UAB „Auvega“ akcijas, likusioje ieškinio reikalavimo dalyje dėl 1 913 537,30 Lt dydžio sumos priteisimo, kuri yra nepadengta išvardinto nekilnojamojo turto ir akcijų verte, areštuoti atsakovų kilnojamąjį turtą, turtines teises ir kitą turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi prašymą tenkino ir reikalaujama apimtimi areštavo atsakovų R. M. ir J. M. turtą. Konstatavo, jog 1 913 537,30 Lt ieškinio suma fiziniams asmenims yra didelė, todėl padarė išvadą, kad būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika gali padidėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė J. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas visiškai nevertino, ar pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nors ieškovas savo reikalavimų iš esmės nepagrindė. Atsakovė sandoriuose su ieškovu nedalyvavo, o įsiskolinimas atsirado iš jos sutuoktinio R. M. asmeninės veiklos.

2. Nutartis areštuoti atsakovams priklausančias UAB „Auvega“ ir UAB „IPSAS“ akcijas sukelia didelius nuostolius minėtoms bendrovėms.

3. Piniginių lėšų areštas pažeidžia atsakovės nepilnamečio vaiko interesus, nes areštavus pinigines lėšas, atsakovai neturėtų lėšų jo išlaikymui bei būtiniausioms šeimos išlaidoms.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Milgrė“ atsiliepimu prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

1. Ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinį, kadangi į bylą pateikti įrodymai, jog atsakovė buvo ieškovo akcininkė, ėjo komercijos direktorės pareigas, periodiškai išrašinėjo kasos išlaidų orderius, pagal kuriuos buvo išduodami ieškovo pinigai atsakovui R. M.. Dėl to atsakovų atsakomybė yra solidari.

2. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jai pareikšto ieškinio suma nėra didelė, o sprendimo neįvykdymo rizikos nėra.

3. Atsakovė nepagrindė teiginių, kad skundžiamos nutarties pagrindu areštuotos atsakovams priklausančios UAB „Auvega“ ir UAB „IPSAS“ akcijos daro žalą minėtoms įmonėms, taip pat argumentų, jog areštuotos lėšos sąskaitose pažeidžia atsakovės šeimos interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje spręstinas klausimas, ar teismo nutartis, kuria atsakovės J. M. turtui pritaikytos apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.

Kaip yra žinoma, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Toks preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011, etc.).

Kaip matyti iš skundo, atsakovė iš esmės kvestionuoja ieškinio pagrįstumą, o ne įrodinėja nutarties neteisėtumą. Iš tiesų, apygardos teismas preliminariai nenagrinėjo ieškinio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas, prima facie įvertinęs pareikštus reikalavimus, neturi pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas (CPK 144 str.).

Teismo vertinimu, ginčo objektai areštuoti pagrįstai, kadangi ieškiniu, be kita ko, prašoma pripažinti negaliojančią sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį dėl nekilnojamojo turto objektų perleidimo asmeninėn atsakovės J. M. nuosavybėn bei taikyti restituciją – pripažinti šį turtą esant atsakovų bendrąja jungtine nuosavybe (actio Pauliana). Todėl vien tai, kad apeliantės dispozicijoje yra ginčo objektai – sklypas, gyvenamasis namas ir pirtis, kurie palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžinti abiejų sutuoktinių nuosavybėn, teismų praktikoje pripažįstama kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011).

Kaip minėta nutarties aprašomojoje dalyje, likusioje ieškinio reikalavimo užtikrinimo dalyje, kuri nepadengia areštuoto nekilnojamojo turto bei akcijų vertės, teismas, motyvuodamas nutartį didele ieškinio suma, areštavo atsakovų kilnojamąjį turtą, turtines teises ir kitą turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas. Apeliantė teisi teigdama, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi įvertinti reikalavimo sumą ne absoliučiu dydžiu, o atsižvelgdamas į tai, ar konkrečiam asmeniui ši suma yra didelė. Tačiau, kaip teisingai nurodo ieškovas, į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei pareikšto ieškinio suma nėra didelė, o sprendimo neįvykdymo rizikos nėra (CPK 178 str.).

Teismas taip pat negali sutikti su atskirajame skunde nurodytais teiginiais, jog areštavus atsakovei priklausančias UAB „Auvega“ ir UAB „IPSAS“ akcijas, yra daroma žala minėtoms įmonėms, o areštavus pinigines lėšas – apribojama galimybė išlaikyti šeimą ir nepilnametį vaiką kadangi jie taip pat nepagrįsti jokiais į bylą pateiktais duomenimis (CPK 178 str.).

Teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės visada sukelia pasekmes asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos, tačiau vien dėl to atsisakyti jas taikyti nėra pagrindo. Be to, atsakovei išaiškintina, jog ji turi teisę su pagrįstu prašymu kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl laikinųjų priemonių pakeitimo, taip pat ir jos minėtais pagrindais (CPK 148 str.). Beje, atskirajame skunde apeliantė tokių prašymų nereiškė (CPK 185 str.).

Dėl aukščiau paminėto teismas sprendžia, jog atsakovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be aukščiau nurodytų argumentų, pažymėtina tai, kad taikytas areštas iš esmės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiamus tikslus, todėl teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 144 str., 185 str., 263 str. 1 d., 329 str. 2 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė