- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-04-03
- Bylos Nr.
- I-48-353/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- D. F. V.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Linas Šarkys
- Kategorijos
- 1.7Konkurencija
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimanto Giedraičio ir Janinos Vitunskienės,
dalyvaujant pareiškėjos D. F. V. atstovui pagal įgaliojimą L. D. ir advokatui Linui Šarkiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. F. V. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 6 d.įsakymą Nr. A-465 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S. “, kuriuo neatkurtos V. S. nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą 1A1/m, esantį adresu Piliakalnio g. 25, Kaunas; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių atkurti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą 1A1/m, esantį adresu Piliakalnio g. 25, Kaunas, V. S. vardu. Skunde nurodė, jog buvo nacionalizuotas jos seneliui V. S. nuosavybės teise priklausęs nekilnojamas turtas, esantis adresu Piliakalnio g. 25, Kaunas. 1997 m. liepos 23 d. V. S. sūnus (pareiškėjos tėvas) V. J. S., Kauno m. savivaldybei pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises natūra. Kartu su prašymu pateikė pilietybę patvirtinantį dokumentą – Piliečio pažymėjimą, giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą buvo perduotas Kauno apskrities viršininko administracijai, o prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pastatus – Kauno miesto savivaldybės administracijai. Ginčijamu įsakymu buvo neatkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą. Tokio įsakymo priėmimo motyvai buvo pateikti atsakovės 2008 m. vasario 11 d. rašte Nr. 10-2-194, nurodant, kad V. J. S. praleido LR Vyriausybės nustatytą terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su savininku, pateikti. Pareiškėja su minėtu įsakymu nesutinka dėl šių priežasčių. Pirma, Kauno apskrities viršininko administracijai ir Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pateikti tie patys dokumentai, tačiau vienai institucijai dokumentų pakako, o kitai ne. Antra, atsakovė niekuomet nenurodė, jog trūksta dokumentų. Trečia, buvo pažeista įsakymo priėmimo procedūra, nes pretendentas nebuvo informuotas apie nuosavybės teisių atkūrimo klausimo svarstymą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas L. Šarkys papildomai paaiškino, jog 2003-06-12 pareiškėja buvo papildomai informuota apie trūkstamus dokumentus, bet jie nebuvo pateikti todėl, kad pareiškėja šių dokumentų negavo. V. S. pateikė piliečio pažymėjimą ir tai buvo jo valios išreiškimas V. S. LR piliečiu buvo iki mirties, pilietybę gavo gimdamas.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pagal įgaliojimą L. D. paaiškino, jog jam kliūčių domėtis dėl nuosavybės teisų atkūrimo nebuvo, tačiau kai 1999 metais V. S. mirė, įgaliojimas neteko galios.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamu įsakymu buvo nuspręsta neatkurti nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, kadangi Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais nebuvo pateikta dokumentų, patvirtinančių pretendento V. S. Lietuvos Respublikos pilietybę ir jo giminystės ryšį su buvusiu turto savininku. Nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas. Asmuo, siekiantis ją įgyvendinti, visų pirma, turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises. Pilietybė yra būtinas subjektiškumo reikalavimas pagal atkūrimo įstatymo 1 str. ir 2 str. 1 d. nuostatas, o pagal 10 str. 1 d. ir 4 d. , viena iš privalomų dokumentų, paduodamų su prašymu, yra Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Pagal LR pilietybės įstatymo (1991 m. gruodžio 5 d. redakciją) 2 straipsnį LR piliečio pasas buvo LR pilietybę patvirtinantis dokumentas. Pagal LR pilietybės įstatymo (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija) 2 straipsnį LR pilietybę patvirtinantys dokumentai yra LR piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė. Taigi prašymą atkurti nuosavybės teises gali pateikti tik asmuo, turintis LR pilietybę. Kad asmuo galėtų būti pripažintas tinkamu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinių santykių subjektu, LR pilietybę turi įgyti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Kadangi LR piliečio pasas atsakovei nebuvo pateiktas, ji nustatė kad pretendentas, kaip subjektas, neatitiko Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. nustatyto reikalavimo dėl pilietybės. Be to, giminystės ryšį su savininku įrodyti buvo pateiktas V. – J. S. gimimo liudijimo kopija, kuriame nurodyta, jog jo tėvas V. S. ir mama M. N. . Šio dokumento pagrindu negalima buvo padaryti vienareikšmiškos išvados apie įrodytą giminystės ryšį su V. S. prašyme nurodytu buvusio turto savininku V. S. . Apie šiuos trūkumus buvo informuotas pareiškėjas ir pareiškėjo V. S. atstovas L. D. , tačiau iki nurodytos datos trūkumai nebuvo pašalinti, ko pasėkoje buvo priimtas skundžiamas įsakymas. Apie nuosavybės teisių atkūrimo klausimo svarstymą pretendentas nebuvo informuotas, tačiau tai formalus procedūros pažeidimas, kadangi tai neturėjo įtakos nei sprendimo pagrįstumui, nei teisėtumui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka iki 2001m. gruodžio 31d. Kartu su prašumu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijos.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvas V. S. 1997 m. liepos 23 d. pateikė Kauno m. savivaldybės Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybai prašymą atstatyti nuosavybės teises į tėvo V. S. nuosavybės teise valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą – namą, esantį Piliakalnio g. 25, Kaune, natūra (b.l. 31). Kartu su prašymu buvo pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai, tačiau, kaip vėliau tapo žinoma, nevisi.
Ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. A-465 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S. “ neatkūrė V. S. nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą Piliakalnio g. 25, Kaune (b.l. 24). Kaip priežastį, kodėl neatkurtos nuosavybės teisės, atsakovė nurodė, jog įstatymu nustatytu terminu, t.y. iki 2003 m. gruodžio 31 d. V. S. nepateikė nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų ( b.l. 25). 1997 m. birželio 4 d. pretendentas V. S. mirė (b.l. 12).
Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą skirtingu laikotarpiu reguliavo skirtingi teisės aktai, tačiau visi jie nustatė sąlygą, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą galėjo būti atkurtos tik Lietuvos piliečiams, o vienas iš privalomų dokumentų, paduodamų su prašymu buvo Lietuvos Respublikos piliečio pasas (Atkūrimo įstatymo 1, 2 straipsniai, 10 straipsnio 1 ir 4 dalis). Prašymo atkurti nuosavybės teises bei dokumentų padavimo metu galiojusi LR pilietybės įstatymo (1997-07-02 redakcija) 2 straipsnio redakcija nustatė, jog Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas yra Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (2002 m. rugsėjo 17 d. redakciją) 2 straipsnį Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė. V. S. su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikė piliečio pažymėjimą (b.l. 32), kuris nelaikytinas tinkamu ir pakankamu pilietybę patvirtinančiu dokumentu nuosavybės teisių atkūrimo procese. Dėl to pareiškėjos motyvas, kad V. S. pilietybę patvirtinantis dokumentas yra piliečio pažymėjimas, nepagrįstas.
Pretendentas institucijai, vykdančiai nuosavybės teisių atkūrimą tikslu pagrįsti giminystės ryšiui su savininku, pateikė V. J. S. (g. 1914 m. kovo 1 d.) gimimo liudijimo kopiją. Ten nurodyta, jog tėvas V. S. (b.l. 20). Prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikė V. S. (b.l. 31), LR piliečio pažymėjimas išduotas tuo pačiu vardu (b.l. 32).Vadovaujantis šiais dokumentus negalima daryti vienareikšmės išvados, jog pateiktas gimimo liudijimas iš tiesų priklauso pareiškėjos tėvui. Byloje yra pateiktas A. P. liudijimas, jog ji pažįsta V. J. S. , kurio pavardė buvo pakeista iš V.J. S. (b.l. 38). Tai nelaikytina pakankamu įrodymu asmens tapatybės faktui nustatyti sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą. Darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai, priimdama ginčijamą sprendimą, konstatavo giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų trūkumą. Šiai aplinkybei nustatyti, pretendentas privalėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Pareiškėja skunde nurodė, jog siekiant atkurti nuosavybės teises į V. S. išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemę - buvo pateiktas prašymas Kauno apskrities viršininko administracijai, kartu pateikiant tų pačių dokumentų kopijas kaip ir siekiant atkurti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą. Kauno apskrities viršininko administracija tenkino V. S. prašymą. Dėl to pateikiamas motyvas, kuriuo grindžiamas skundžiamo įsakymo neteisėtumas, jog institucijos, turinčios teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, turi analogiškai vertinti dokumentus ir vadovautis analogiškais teisės aktais.Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmai ir sprendimai atkuriant nuosavybės teises į V. S. išlikusį nekilnojamąjį turtą nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl analizuoti ir vertinti, ar Kauno apskrities viršininko administracija, tenkindama V. S. prašymą, tinkamai taikė įstatymų reikalavimus nėra pagrindo.
LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 str. 2d. nurodyta, kad apie sprendimo priėmimo laiką raštu turi būti informuoti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai. Piliečiams neatvykus į svarstymą, sprendimas gali būti priimtas jiems nedalyvaujant. Tokiu būdu, apie ginčijamų įsakymų priėmimo laiką raštu turėjo būti pranešta piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismas sutinka, jog pareiškėja, kaip V. S. teisių perėmėja, nebuvo informuota apie prašymo atkurti nuosavybės teises svarstymą, tačiau toks procedūrinis pažeidimas neturėjo įtakos teisingam sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti, nes terminai dokumentams pateikti jau buvo praleisti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog apie trūkstamus dokumentus Kauno miesto savivaldybės Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnyba 1997-12-19 raštu Nr. 44-914 informavo pareiškėjo V. S. atstovą L. D. , bei nurodė, kad pateiktą prašymą bus galima nagrinėti iš esmės tik tuomet, kai bus gautas V. S. pasas ir dokumentai, patvirtinantys, kad V. S. priklauso V. – J. S. išduotas gimimo liudijimas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuosavybės teisių atkūrimo skyrius 2003-06-12 raštu Nr. 631-2-1718 papildomai informavo pareiškėją apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus. Pareiškėjos atstovai jos neveikimą, nereagavimą į atsakovo raštus motyvavo dokumentų neturėjimu. Pažymėtina, kad pagal nuosavybės teisų atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, tame tarpe – domėtis ir gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą tenka tik patiems pretendentams. Šiuo atveju pareiškėja, norėdama įgyvendinti savo teises, privalėjo pati būti aktyvi (arba per atstovą), elgtis pakankamai rūpestingai ir apdairiai. Todėl, Teismo nuomone, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, kaip institucija, sprendžianti nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamąjį namą klausimą, tinkamai vykdė savo pareigas, t.y., buvo pakankamai aktyvi padedant pretendentui realizuoti jo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. bei LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos „LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje“ imperatyviai nustatyta, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Dėl pilietybę patvirtinančio dokumento, nuosavybę ir giminystę patvirtinančių dokumentų nepateikimo, buvo priimtas ginčijamas įsakymas. Darytina išvada, jog ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. A-465 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. S. “ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Nepanaikinus minėto administracinio akto, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą 1 A1/m. esantį Piliakalnio g. 25, Kaune, V. S. vardu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos D. F. V. skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.