Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2016 m. liepos 7 d., apie 21.51 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), degalinėje „Baltic Petroleum“, vairuodamas automobilį Nissan Pathfinder, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdamas važiuoti neištraukė kuro užpylimo žarnos ir neįsitikino, kad tai daryti saugu, pavažiavo į priekį ir nutraukė kuro užpylimo žarną, kuri buvo apgadinta.

Be to, jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad jis tuo pačiu laiku pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad jis pripažįsta savo kaltę dėl eismo įvykio, tačiau neprisipažįsta, kad pasišalino iš įvykio vietos. Be to, jis paaiškino, kad jis 2016 m. liepos mėn., apie 22 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) esančią kolonėlę, užsipylė degalų, susimokėjo, pavažiavo, pajuto kažkokį garsą. Išlipo, pamatė, kad nutraukė dujų padavimo žarną. Pasakė operatorei apie įvykį, ji paskambino vedėjai, kuri patarė skambinti policijai. Nusprendė su operatore, kad skambins policijai. Operatorė paskambino policijai, pareigūnai pasakė, kad užpildžius deklaraciją, policijos kviesti nebūtina. Jis negirdėjo, kad darbuotoja būtų sakiusi, kad jis nesutinka dėl kaltės. Darbuotoja sakė, kad įvyko įvykis, buvo nutraukta žarna, pareigūnė nuėjo pasitarti kažkur, paskui pasakė telefonu, kad jei pildo deklaraciją, pareigūnų kviesti nebūtina, buvo įjungtas garsiakalbis, jis girdėjo pokalbį. Jis užpildė pusę deklaracijos, nes kolonėlėje nebuvo draudimo poliso, todėl kitą deklaracijos dalį operatorė turėjo užpildyti vėliau. Jis iš pradžių nesutiko su pažeidimu, nes galvojo, kad operatorius turi stebėti, kad klientai užsipylę degalų žarną išimtų, todėl pildydamas deklaraciją jis nesutiko dėl kaltės. Vėliau išsiaiškino, kad operatorius neprivalo stebėti klientų. Dabar jis pripažįsta savo kaltę dėl to, kad nutraukė žarną.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. T. paaiškino, kad ji įvykio nematė, atėjo į degalinę žmogus, susimokėjo ir išėjo. Paskui jis grįžo ir pasakė, kad nutraukė kuro įpylimo žarną. Ji paskambino direktorei ir informavo apie įvykį, pastaroji sakė, kad reikia pranešti policijai ir užpildyti deklaraciją. Ji paskambino policijai, kurie sakė, kad jeigu jie pildo deklaraciją, pareigūnai nevažiuos į įvykio vietą. Su policija nekalbėjo apie asmens kaltę. Jie užpildė deklaraciją, grafoje „kaltas“ asmuo nepasirašė. Asmuo paaiškino, kad priėjo prie mašinos, suma buvo sumokėta, jis sėdo ir nuvažiavo, galvojo, kad pakabinta žarna. Deklaracijoje yra jos parašas, ji nežino, kas deklaracijoje užtušuota, mato, kad vadovė deklaracijoje darė taisymus. Asmuo nevengė atsakomybės, pateikė duomenis. Jie manė, kad deklaracija užpildyta, todėl jis ir išvažiavo, jis nepasišalino be jos žinios. Ji vadovei deklaraciją paliko ant stalo. Jai nežinoma, kad vadovė būtų skambinusi policijai.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. liepos 8 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. liepos 8 d., apie 9 val., buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), „Baltic Petroleum“ degalinėje automobilis Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurovė dujų užpylimo žarną. Nuvykus, degalinės vadovė V. Z. paaiškino, kad 2016 m. liepos 7 d., apie 21.50 val., degalinėje vairuotojas užsipylė dujų ir pradėdamas važiuoti neatjungė žarnos, ją nurovė. Pradėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau vairuotojas A. M. dėl kaltės nesutiko ir ant deklaracijos nepasirašė. (b. l. 8).

V. Z. 2016 m. liepos 8 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2016 m. liepos 8 d., apie 21.48 val., į degalinę atvažiavo Nissan, (duomenys neskelbtini) jo vairuotojas užsipylė dujų prie kolonėlės Nr. 5, užėjo į degalinę sumokėjo pinigus, po to atsisėdo į automobilį ir neištraukus pistoleto iš kuro bako išvažiavo iš degalinės. Eismo įvykio metu buvo nutraukta dujų užpylimo žarna. Dirbančiai J. T. pareikalavus, kad reikia pildyti eismo įvykio deklaraciją, pradėjo ginčyti ir atsisakė būti pripažintas kaltu. Užpildžius deklaraciją vairuotojas grafoje dėl atsakomybės už padarytą žalą kaltės nepripažino ir atsisakyti pasirašyti. (b. l. 12).

Eismo įvykio deklaracijoje užfiksuota, kad eismo įvykio metu žala padaryta kitiems objektams, B grafoje nurodyta, kad nutraukta dujų užpylimo žarna, esančioje UAB „Baltic Petroleum“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), A transporto priemonės vairuotojo vardas ir pavardė: A. M., adresas (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonė: Nissan Pathfinder, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo duomenys, asmenų parašai, tačiau užtušuota 14 grafa, kurioje asmuo turi patvirtinti, kad yra atsakingas už padarytą žalą. (b. l. 13).

Perklausius Bendro pagalbos centro 2016 m. liepos 8 d., 9 val. garso įrašą, nustatyta, kad skambino degalinės vadovė V. Z., kuri nurodė, kad vakar, vakare, apie 21.55 val., degalinėje buvo nutraukta dujų užpylimo žarna, kaltininkas nepasirašė deklaracijoje, automobilio markė ir valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) Nissan.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). A. M. teismo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad jis sutinka, kad padarė eismo įvykį, jis degalinėje pavažiavo, išgirdo garsą, išlipęs pamatė, kad nutraukė dujų padavė žarną. Be visiško jo prisipažinimo, jo kaltę, padarius pažeidimą, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: liudytojos J. T. parodymai, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. liepos 8 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 8), vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip nutraukiama dujų užpylimo žarna (b. l. 14), V. Z. paaiškinimas (b. l. 12), eismo įvykio vietos schema (b. l. 10). Teismas ištyręs ir įvertinęs minėtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. M. 2016 m. liepos 7 d., apie 21.51 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), degalinėje „Baltic Petroleum“, vairuodamas automobilį Nissan Pathfinder, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdamas važiuoti neištraukė kuro užpylimo žarnos ir neįsitikino, kad tai daryti saugu, pavažiavo į priekį ir nutraukė kuro užpylimo žarną, kuri buvo apgadinta, taip jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 p., todėl tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 127 str. 2 d.

Be to, A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 str. 1 d. dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, tuo pažeidė KET 220 p. reikalavimus. ATPK 130 str. 1 d. yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai jo veiksmuose nustatoma administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013).

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad A. M. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Pats A. M. savo kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio neigia ir paaiškino, kad kartu su operatore užpildė eismo įvykio vietos deklaraciją, jis užpildė savo dalį, tik jis nepasirašė grafoje, kurioje reikia patvirtinti savo kaltę dėl padarytos žalos, kadangi tuo metu jis nemanė, kad jis yra kaltas. Be to, jis paaiškino, kad operatorė paskambino policijai, tačiau policija nurodė, kad jeigu pildo eismo įvykio deklaraciją, tai jie neatvažiuoja. Tokią A. M. nurodomą versiją patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos J. T. parodymai, nes liudytoja, be kita ko, nurodė, kad jie užpildė eismo įvykio deklaraciją, asmuo nevengė atsakomybės, pateikė duomenis, manė, kad deklaracija užpildyta, todėl asmuo ir išvažiavo, jis nepasišalino be jos žinios. Šiuo atveju, vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 220 p., eismo įvykio deklaracija negalėjo būti pildoma, nes kilo ginčas dėl kaltės, tačiau vis tik A. M. ir J. T. ją užpildė, po ko asmuo išvažiavo. Tai, kad deklaracija buvo užpildyta netinkamai kitą dieną pastebėjo V. Z. ir tuomet ji iškvietė policiją. Pažymėtina, kad tai, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykio deklaracija negalėjo būti pildoma ir ji yra užpildyta netinkamai, vienareikšmiškai neįrodo asmens kaltės pagal ATPK 130 str. 1 d. Iš Eismo įvykio deklaracijos nustatyta, kad A. M. neslėpė savo asmens duomenų ir nurodė – vardą, pavardę, gimimo datą, adresą, vairuotojo pažymėjimo registracijos numerį, automobilio markę ir valstybinius numerius. Tokie įrodymai patvirtina, kad A. M. nesiekė išvengti atsakomybės, pasislėpti, padaryti taip, jog jis ar jo automobilis vėliau nebūtų nustatyti, priešingai – nurodė visus duomenis, kuriais remiantis šį asmenį vėliau lengvai būtų galima surasti. Be to, policijos nekvietė ne tik A. M., tačiau ir degalinės darbuotoja J. T., iš kurios parodymų nustatyta, kad jie policijai skambino prieš pildydami deklaraciją, po to nekvietė, nes užpildė deklaraciją. Tokie duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir degalinės darbuotoja netinkamai užpildė deklaraciją, kilus ginčui nekvietė policijos, o toliau pildė eismo įvykio deklaraciją, po ko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išvažiavo. Taigi, A. M. 2016 m. liepos 7 d. iš degalinės išvažiavo tik nurodęs visus savo duomenis – vardą, pavardę, telefono numerį, gyvenamosios vietos adresą, transporto priemonės markę, valstybinius numerius, be to, apie jo išvykimą žinojo ir degalinės darbuotoja, kuri taip pat tuo metu nekvietė ir nesiūlė kviesti policijos, o toliau pildė deklaraciją, todėl nelogiška būtų išvada, kad A. M. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi, darytina išvada, kad aukščiau nurodytos aplinkybės nors ir patvirtina, kad nebuvo laikomasi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nes nebuvo kviesta policija, tačiau nepatvirtina A. M. kaltės – tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, išvada, jog A. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, būtų nepagrįsta, todėl konstatuotina, jog jo veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgus į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. A. M. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Teismas, skirdamas A. M. nuobaudą už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų. A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tuo tarpu jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad A. M. už administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina sankcijose numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

A. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti nuobaudą – 40 (keturiasdešimties) eurų dydžio baudą.

A. M. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16059604302 ir įmokos kodą 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).