- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-587/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- G. B., A. K.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Interturas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1693-590/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Interturas“ ieškinį atsakovams G. B. ir A. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Interturas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. K. ir G. B. 491 108 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-04-23 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3851-823/2012 iškėlė bankroto bylą UAB „Interturas“. Bendrovės bankroto administratorius, patikrinęs UAB „Interturas“ sandorius bei finansinius dokumentus, nustatė, kad jau nuo 2009 m. pabaigos bendrovės skolos sistemingai augo, o bendrovės turimas ilgalaikis materialus turtas nuolat mažėjo, įmonė dirbo nuostolingai, nuostoliai nuolat didėjo. Iš esmės visą įmonės turtą sudarė susijusių bendrovių, registruotų Rusijos Federacijoje, skolos. Ilgalaikio turto įmonė 2010 m. teturėjo už 27 710 Lt, kurį UAB „Interturas“ 2011 m. spalio mėnesį pardavė. Viso įmonė 2010 m. turto turėjo už 254 667 Lt, o per vienerius metus mokėtinų skolų ir trumpalaikių įsipareigojimų už 141 899 Lt. Tokiu būdu darytina išvada, jog jau 2010-12-31 įmonė buvo nemoki, kadangi per vienerius metus mokėtinos sumos, sudarė daugiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės, jos nebuvo dengiamos ir nuolat augo, turtą sudarė susijusių įmonių skolos, įmonė dirbo nuostolingai, o mokumas nebuvo atstatytas. Tačiau bendrovės valdymo organai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei nei 2010 m., nei vėliau nesikreipė. Visą turėtą ilgalaikį materialųjį turtą prieš pat bankroto bylos iškėlimą UAB „Interturas“ valdymo organai pardavė. Be to, turtą pardavė nepagrįstai maža kaina ir 2011-12-31 balanso duomenimis įmonė 2011-12-31 jokio ilgalaikio materialaus turto nebeturėjo, tačiau su kreditoriais nebuvo atsiskaitoma ir 2011 m. įmonės skolos išaugo iki 603 758 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos išaugo iki 483 758 Lt. Tokiu būdu per 2011 metus įmonės skolos išaugo daugiau nei 4 kartus, nuo 141 899 Lt iki 603 758 Lt, o per 2012 metus iki bankroto bylos iškėlimo padidėjo papildomai iki 633 007 Lt. Tokiu būdu nuo momento, kada įmonė tapo nemoki iki bankroto bylos iškėlimo, įmonės skolos padidėjo 491 108,00 Lt (633 007 Lt – 141 899 Lt). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo dėl neteisėtų kaltų bendrovės valdymo organų veiksmų UAB „Interturas“ ir bedrovės kreditoriai patyrė 491 108,00 Lt dydžio žalą. 2012-05-10 VĮ „Registrų centras“ duomenimis vienintelis įmonės akcininkas nuo 2002-10-03 buvo A. K.. Įmonės direktoriaus pareigas nuo 2010-01-11 iki 2011-12-09 ėjo, taip pat A. K., nuo 2011-12-09 iki bankroto bylos iškėlimo – G. B.. Atsakovams kaip UAB „Interturas“ valdymo organams buvo nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o to laiku nepadarius – atlyginti žalą, kilusią iš to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2012-01-05 antstolė N. Š., vykdydama Palangos miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. L2-1372-588/2011, sudarė UAB „Interturas“ turto aprašą vykdomojoje byloje Nr. 0033/11/00928, kuriuo buvo aprašyti UAB „Interturas“ nuosavybe priklausantys daiktai įvertinti 3 046,72 Lt suma. UAB „Interturas“ iškėlus bankroto bylą, atsakovas G. B., nutarties įsiteisėjimo laikotarpiu būdamas UAB „Interturas“ valdymo organu, 2012-01-05 antstolės N. Š. turto apraše vykdomojoje byloje Nr. 0033/11/00928, nurodyto turto bankroto administratoriui neperdavė. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, jog atsakovų veiksmai buvo tęstiniai, sąmoningi bei tyčiniai, orientuoti į tikslą išvengti prievolių kreditoriams įvykdymo, kadangi vienas jų – A. K. prieš pat bankrotą perleido visą ilgalaikį įmonės turtą, kitas – G. B., antstolio aprašyto turto neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratoriui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu paliko nenagrinėtą ieškovo ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti 3 046,72 Lt žalos atlyginimą iš atsakovo G. B., kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog nuo 2011-01-01 iki 2012-04-23 įmonės bankroto bylos iškėlimo įmonė buvo nemoki. Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nustato, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas A. K., kuris buvo vienintelis UAB „Interturas“ akcininkas ir direktorius nuo 2010-01-11 iki 2011-12-09 bei atsakovas G. B., kuris įmonės direktoriumi buvo 2011-12-09 iki 2012-04-23, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl teismas sprendė, kad jų veika, šiuo atveju neveikimas, laikytinas neteisėtu. Teismas taip pat nurodė, kad byloje taip pat nėra ginčo, jog laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-04-23 įmonė patyrė 491 108 Lt nuostolių, todėl žalos dydis šioje byloje taip pat yra įrodytas. Tačiau teismas sprendė, kad ši ieškinio dalis negali būti tenkinama, nes ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos, byloje nėra jokių įrodymų, kad įmonės skolos išaugo dėl atsakovų neveikimo. Teismo teigimu, įmonės balanso duomenys, teismo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas patvirtina atsakovų paaiškinimus, kad ieškovo nurodyti nuostoliai atsirado dėl 2011 metais įmonės vykdomos veiklos, teikiant turizmo paslaugas. Kreditorių sąrašas patvirtina, kad įmonė neturi įsipareigojimų kredito institucijoms, įmonė yra skolinga darbuotojams, VSDFV, poilsio namams, sanatorijoms, viešbučiams ir kitoms su turizmo veikla susijusioms įmonėms ir įstaigoms, su kuriomis neatsiskaitė UAB „Interturas“. Teismo vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad didėjusius finansinius įsipareigojimus kreditoriams, kuriuos ieškovas įvardija kaip 491 108 Lt nuostolius, sąlygojo nuostolinga UAB „Interturas“ veikla, o ne atsakovų delsimas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovo nurodyto neteisėto neveikimo, t. y. nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir ieškinyje nurodytos žalos, todėl šią ieškinio dalį atmetė, nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.247 str.). Taip pat teismas nurodė, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-4095-631/2013 2013 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą, kuriuo atmetė ieškovo BUAB „Interturas“ ieškinį atsakovui G. B. dėl 3046,72 Lt žalos atlyginimo dėl neperduoto bankroto administratoriui įmonės turto. Todėl teismas sprendė, kad ieškinio dalis dėl ieškovo reikalavimo priteisti 3 046,72 Lt žalos atlyginimą iš atsakovo G. B. paliekama nenagrinėta (CPK 296 str. 1 d. 4 p.).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Ieškovas BUAB „Interturas“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad įmonės skolos išaugo dėl atsakovų neveikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Pareiga inicijuoti bankroto bylą, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, todėl situacija rinkoje ir negebėjimas parduoti produkcijos neeliminuoja nei pareigos inicijuoti bankroto bylą, nei civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą.
Šalies argumentai
2. Nepagrįsti teismo motyvai, kad didėjusius įsipareigojimus kreditoriams, kuriuos ieškovas įvardija kaip nuostolius, sąlygojo nuostolinga bendrovės veikla, o ne atsakovų delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skolos didėjo dėl to, kad įmonė buvo nemoki ir toliau vykdė veiklą, su UAB ,,Interturas“ neatsiskaitė Rusijos Federacijoje atsakovo A. K. įsteigtos įmonės Aurela Travel OOO Maskva ir Aurela Travel OOO filialas Sankt Peterburge, kurių akcininkas taip pat yra atsakovas A. K.. Taigi atsakovas, būdamas vienintelis UAB ,,Interturas“ valios reiškėjas ir Rusijos Federacijoje veikiančių įmonių vienintelis akcininkas, turėjo lemiamą įtaką šių juridinių asmenų tarpusavio santykiams bei plačius įgaliojimus ir realias galimybes elgtis taip, kad nesukeltų papildomų nuostolių bendrovei bei jos kreditoriams. Šios aplinkybės patvirtina ne tik tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo A. K. neteisėtų veiksmų ir žalos, bet ir tai, jog žala buvo daroma tyčia. Atsakovas G. B. teismo posėdyje patvirtino, kad jam 2011-12-09 tapus įmonės vadovu bendrovė veiklos toliau nebevykdė, nepaisant to, bendrovės skola nuolat didėjo, įmonė buvo nemoki. Taigi atsakovo G. B. paaiškinimai taip pat paneigia teismo motyvą, jog didėjusius finansinius įsipareigojimus kreditoriams sąlygojo nuostolinga UAB ,,Interturas“ veikla. Įmonei esant nemokiai, atsakovams kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo ir iškėlus bankroto bylą, įmonės vardu nebūtų prisiimta naujų prievolių.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4095-631/2013 BUAB ,,Intertutras“ ieškinį atsakovui G. B. pareiškė dėl 3 046,72 Lt žalos atlyginimo dėl neperduoto bankroto administratoriui turto, o ne dėl ĮBĮ 8 straipsnyje nurodytos pareigos, sukėlusios žalą nevykdymo. Todėl teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškovo ieškinio dalį dėl reikalavimo priteisti 3 046,72 Lt žalos atlyginimą iš atsakovo G. B. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje keliami įmonės administracijos vadovų civilinės atsakomybės klausimai, dėl to, kad jie laiku nesikreipė dėl bankroto bylos jų valdomai įmonei iškėlimo.
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės
Įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia teisės aktuose jam imperatyviai nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žala, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Tokia praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. Tačiau tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Taigi įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), t. y. įmonei tapus nemokiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AK baldai“ v. E. G., A. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. K. buvo vienintelis UAB „Interturas“ akcininkas, taip pat buvo šios įmonės direktoriumi nuo 2010-01-11 iki 2011-12-09, o atsakovas G. B. buvo įmonės direktoriumi nuo 2011-12-09 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo (2012-04-23) (b. l. 24-28). Siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2011-01-01 iki 2012-04-23 įmonės bankroto bylos iškėlimo UAB „Interturas“ buvo nemoki. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad esant įmonei nemokiai, UAB „Interturas“ direktoriui atsirado pareiga vykdyti ĮBĮ 8 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdymas, toks šiuo atveju neveikimas, laikytinas neteisėtu. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas G. B. įmonės direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2011-12-09, o bendrovės kreditoriaus UAB „Raminora“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Interturas“, kurio pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2012-04-23 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,Interturas“, teismui buvo pareikštas 2012-02-09, t. y. po dviejų mėnesių nuo G. B. paskyrimo įmonės vadovu. Dėl to bylos duomenimis nepaneigti atsakovo G. B. nurodyti argumentai, kad jis neturėjo laiko visapusiškai ir tinkamai susipažinti su bendrovės perimtais dokumentais, bei įvertinti bendrovės finansinės padėties bei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybės, jog atsakovas G. B. būdamas bendrovės direktoriumi gana trumpą laiką nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, negalima laikyti neteisėtais veiksmais, lėmusiais žalos įmonei atsiradimą.
Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, tuo pačiu pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. Ieškovas padaryta žala įmonei laikė laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo 2012-04-23 patirtus įmonės 491 108 Lt dydžio nuostolius, kuriuos paskaičiavo įvertinęs bendrovės 2010 m. gruodžio 31 d. balanse ir 2012 m. balandžio 30 d. balanse įrašytų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydžius (633 007 Lt – 141 899 Lt) (b. l. 9, 12). Tačiau iš teismo informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi BUAB „Interturas“ bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimai 251 332,74 Lt sumai. Todėl, nors, kaip minėta, žala dėl nevykdymo pareigos kreiptis su pareiškimu į teismą iškelti įmonei bankroto bylą turėtų būti laikoma padidėjusi kreditorių reikalavimų suma nuo įmonės nemokumo būsenos konstatavimo iki bankroto bylos iškėlimo (šiuo atveju, teismo nustatyta - 491 108 Lt), tačiau BUAB ,,Interturas“ šiuo metu patikslintų kreditorinių reikalavimų sumai esant 251 332,74 Lt, nėra pagrindo visą ieškiniu prašomą sumą laikyti kreditoriams padaryta žala, todėl ieškinio reikalavimai tenkintini, apsiribojant kreditoriams padarytos žalos dydžiu.
Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ieškovo ieškinį atmetė, nurodydamas, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos, nes teismo vertinimu, padidėjusius finansinius įsipareigojimus kreditoriams sąlygojo nuostolinga UAB „Interturas“ veikla, o ne atsakovų delsimas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau kasacinio teismo yra išaiškinta, kad priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Pareiga inicijuoti bankroto bylą, esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams, tenka įmonės administracijos vadovui, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad finansinius įsipareigojimus kreditoriams sąlygojo nuostolinga bendrovės veikla, neeliminavo nei pareigos inicijuoti bankroto bylą, nei civilinės atsakomybės už šios pareigos nevykdymą. Byloje nustatyta, kad 2009 m. pabaigoje bendrovės įsipareigojimai buvo 83 640 Lt (b. l. 14), o 2011 m. pabaigoje jie išaugo iki 603 758 Lt (b. l. 10), t. y. padidėjo daugiau kaip septynis kartus. Taigi atsakovas A. K. neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus. Dėl to konstatuotina, kad tarp atsakovo A. K. veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriams atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje taip pat nepaneigta. Nustačius visas atsakovo A. K. atsakomybės sąlygas, yra pagrindas priteisti iš jo žalos atlyginimą ieškovui.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, ieškinį tenkinant iš dalies priteistina ieškovui iš atsakovo A. K. 251 332,74 Lt dydžio žala.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Iš dalies tenkinus ieškinį, tenkintinas ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (251 332,74 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl kitų ieškinio reikalavimų
Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad ieškovo ieškinio dalis dėl reikalavimo priteisti 3 046,72 Lt žalos atlyginimą iš atsakovo G. B. paliktinas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nes kitoje byloje yra pareikštas tapatus ieškinys.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje yra pateikti duomenys, kad ieškovas turėjo 1 400 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 109). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo A. K. ieškovui priteistina 1 000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui BUAB ,,Interturas“ (j. a. k. 124260573) iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 251 332,74 Lt (du šimtus penkiasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt du litus, 74 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (251 332,74 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui BUAB ,,Interturas“ iš atsakovo A. K. 1 000 Lt (tūkstantį litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.