- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-10
- Bylos Nr.
- 1-396-720/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01203-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- S. G.
- Nukentėjusysis
- Z. G.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
S. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:
- 2000 03 21 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2003 05 01) – 2 m. laisvės atėmimo su 100 Lt vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47 ¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
- 2000 11 06 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2003 05 01) – 2 m. laisvės atėmimo, subendrinus paskirtą bausmę su 2000 03 21 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 m. laisvės atėmimo, pritaikius 2000 04 11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p., nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas;
- 2000 12 19 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2003 05 01) – 4 m. laisvės atėmimo, 2001 02 27 Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegijos nutartimi, pritaikius 2000 04 11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p., nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas;
- 2001 03 28 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., 271 str. 2 d. (BK redakcija, galiojusi iki 2003 05 01) – 1 metams laisvės atėmimo, 2001 07 30 paleistas iš Pravieniškių bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos atlikęs bausmę;
- 2005 04 25 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d. – 7 metams laisvės atėmimo, 2011 08 19 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis S. G. 2013 m. rugpjūčio 15 d., apie 16.30 val., įsibrovęs į B. T. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš Z. G. rankinėje buvusios piniginės pagrobė pastarajai priklausančius 400,00 Lt, padarydamas nukentėjusiajai 400,00 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis S. G. parodė, kad jis 2013 m. rugpjūčio 15 d., apie 11.00 val., kartu su jo sugyventine D. J. atvažiavo pas jo motiną G. N., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Iki 1 val. kartu su draugais V. R., Ž. V. ir G. R. jie kepė šašlykus, gėrė alų, po kurio laiko prie jų prisijungė K. V. ir R. R.. Apie 15 val. jis, kartu su V. R. ir Ž. V. nuėjo pas kaimynę Z. G. pakviesti valgyti šašlykų. Pabeldęs į lauko duris, jis vienas, nesulaukęs pakvietimo įėjo į prieangį, po to, pabeldė į sekančias duris, kvietimo neišgirdo, tačiau įėjo į virtuvę, o po to į kambarį, kuriame ant stalo gulėjo piniginė. Jis paėmė piniginę, ją atidarė, pasiėmė ten gulėjusius 400,00 litų ir išėjo. Sugrįžęs niekam apie pinigų vagystę nesakė, apsižodžiavo su savo sugyventine ir vienas sugrįžo į Kauną. Eidamas į stotelę suskaičiavo pagrobtus pinigus, tai buvo 400,00 litų. Pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, žada gražinti pagrobtus pinigus nukentėjusiajai.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. G. kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji Z. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 15 d., apie 16.30 val., ji buvo savo namų kieme. Tuo metu į kiemą įėjo S. G., kuris kartu su savo motina gyvena šalia jos kaimynystėje. S. G. nuėjo į jos atrakintą namą, po kelių minučių išėjo ir nuėjo link savo motinos namo. Sugrįžusi į namus ir nuėjusi į kambarį ji pamatė praviras spintos duris ir kitaip padėtą rankinę, kurioje buvo piniginė su pinigais. Piniginėje ji pasigedo 400,00 litų. Ji nuėjo pas S. G. motiną, kieme sutiko S. G., kuris pareiškė, kad pinigų jai neatiduos (b.l. 13).
Liudytoja A. T. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 15 d., apie 16 val., ji atvyko į jų sodybą, kurioje gyvena ir ją prižiūri Z. G., kuri jai pasakė, kad tą pačią dieną, apie 12 val., atėjęs kaimynas vardu Saulius atėmė iš jos 400,00 litų, nurodė, kad Z. G. yra neįgali (b.l. 21).
2013 08 19 protokolas – pareiškimas patvirtina, kad Z. G. kreipėsi į policijos pareigūnus ir nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 15 d., jai būnant namo kieme, S. G. atėjo į namo kiemą, įėjo į namą ir pagrobė jai priklausančius 400,00 litų (b.l. 3).
2013 08 15 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini), pateiktas vietovės planas – schema ir dvi fotonuotraukos (b.l. 9 - 11).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą, arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį (BK redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 13 d.).
Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią
Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo S. G. visišku kaltės prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka – nukentėjusiosios Z. G. ir liudytojos A. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis S. G. 2013 m. rugpjūčio 15 d., apie 16.30 val., įsibrovęs į B. T. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš Z. G. rankinėje buvusios piniginės pagrobė pastarajai priklausančius 400,00 Lt, padarydamas nukentėjusiajai 400,00 Lt turtinę žalą.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. požymius.
Civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Nukentėjusioji Z. G. pareiškė 400,00 litų civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, ir 1 000,00 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamasis pavogė iš nukentėjusiosios 400,00 litų, kaltą pripažįsta, nurodė, kad padarytą žalą atlygins, nukentėjusioji žalą patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, patirta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, yra jų pasekmė, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 str. yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.
Nukentėjusioji nurodė, kad jos vienintelis pragyvenimo šaltinis yra gaunama pensija, kaltinamasis pavogė visus jos pinigus, neseniai gautą pensiją, ji liko be pragyvenimo šaltinio, todėl ji labai pergyveno, verkė, jautėsi nuskriausta ir pažeminta. Kaltinamasis šiuo metu yra bedarbis, augina mažametį vaiką, jo pajamos yra nedidelės, jis turto neturi, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, prašoma priteisti suma mažintina iki 800,00 litų.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Bausmės skiriamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., 55 str. bei 61 str. nuostatomis.
Kaltinamasis S. G. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis teistas 5 kartus, teistumas neišnykęs, turi šeimą, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamajam skirtina mažesnio, nei jos vidurkis, įstatymo sankcijoje numatyto dydžio laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi šeimą, augina mažametį vaiką, dirbo, išėjo iš darbo, kadangi nebuvo mokamas darbo užmokestis, yra susaistytas socialiniais šeimos ryšiais, ieško darbo, šiuo metu yra bedarbis, įrašytas darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į nusikaltimo pasekmes, teismas daro išvadą, kad nors kaltinamasis nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius šeimos ryšius, atimti iš kaltinamojo galimybę susirasti darbą, dirbti ir išlaikyti šeimą bei gyventi visavertį gyvenimą, nusikaltimas yra kito pobūdžio, nei nusikaltimai, už kuriuos jis anksčiau buvo nuteistas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendė:
S. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę - (du) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. ir 2 d. 8 p., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš S. G. 400,00 Lt (keturis šimtus litų) turtinės žalos ir 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios Z. G. naudai
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus probacijos procesą panaikinti.
Nuosprendis per (20) dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.