Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, nuteistajam V. Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo V. Ž. apeliacinius skundus dėl 2007-11-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. Ž. pripažintas kaltu pagal LR BK 300 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metamas ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. ir 3 d., prie laisvės atėmimo bausmės paskirtos 2005-04-04 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kurios vykdymas buvo atidėtas, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2(du )metai ir 9(devyni)mėnesiai, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Pagal LR BK 189 str. l d. V. Ž. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių(LR BPK 303 str. 5 d. l p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž., nuteistas už tai, kad laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, tai yra nuo tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2006 m. lapkričio 27 d. 22.15 val., nuolat nešiodamasis su savimi, laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. JD071452, išduotą 2001-06-14 Kauno VPK KP ES G. L. vardu, kol 2006 m. lapkričio 27 d., apie 22.15 val., asmens kratos metu Marijampolės policijos komisariate netikrą vairuotojo pažymėjimą iš jo paėmė policijos pareigūnai.

V. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad naudojosi turtu, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, 2006-11-27 apie 18.00 val., Marijampolės savivaldybės teritorijoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, pasiėmė automobilį VW „Transporter", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad šis automobilis buvo pagrobtas Marijampolės mieste, bei šiuo automobiliu naudojosi iki 2006-11-27 19.10 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų kelyje Kaunas-Marijampolė, netoli Garliavos, Kauno r.

Apylinkės teismas V. Ž. pagal LR BK189 str. l d išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(LR BPK 303 str. 5 d.2 p.). Nuosprendyje nurodyta, kad iš surinktų ir teismo ištirtų įrodymų nėra neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis būtų žinojęs, jog naudojasi žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu. Nors V. Ž. pateiktame kaltinime teigiama, kad jis pasiėmė automobilį VW „Transporter", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) C, žinodamas, kad šis automobilis buvo pagrobtas Marijampolės mieste, tačiau teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad kaltinamasis kokiu nors būdu būtų žinojęs, kad šis automobilis buvo pagrobtas Marijampolės mieste. Be to, kaltinamojo kaltė šiuo aspektu buvo įrodinėjama ir faktais, kad automobilis buvo užvestas ne raktelių, jį vairavęs kaltinamasis su savimi neturėjo automobilio dokumentų, parodymų patikrinimo metu parodė ne tą vietą, kur buvo pastebėtas liudytojo M. G., ir sustabdytas policijos pareigūnų, bandė pabėgti. Tačiau kaltinamasis kiekvieną iš šių aplinkybių paaiškino tuo, kad buvo sutikęs pažįstamą Tomą, kuris pasakė, kad nusipirko du dėvėtus automobilius ir neturi kaip jų abiejų pargabenti į Kauną, kadangi į Marijampolę atvyko vienas, paprašė padėti vieną iš automobilių parvairuoti iki Kaniūkuose esančios degalinės ir jis sutiko jam padėti. Automobilio dokumentų Tomas nepadavė, nes sakė, kad su kitu nusipirktu automobiliu važiuos iš paskos. Automobilį pasiėmė nuo keliuko, į jį įsėdo, kuomet šis jau buvo užvestas. Lauke buvo tamsu, todėl įsėdęs į automobilio vidų, nežiūrėjo, kokios būklės yra jo užvedimo spynelė. Kadangi variklis jau veikė, į tai nekreipė jokio dėmesio. Važiuojant į Kauną, jis aplenkė kažkokią mašiną, kurios vairuotojui tikriausiai nepatiko jo manevras. Tas automobilis bandė jį lenkti. Visai netrukus jį prisivijo ir policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Stabdomas jis sustojo. Nuo policijos link jo automobilio bėgo ir kažkokie civiliai apsirengę asmenys, todėl išsigando ir pro keleivio dureles iššoko iš stovinčio automobilio ir pradėjo bėgti. Nė viena iš šių kaltinamojo versijų surinktais įrodymais paneigta nebuvo. Liudytojas M. G. patvirtino, kad iškart po sulaikymo V. Ž. nurodė, jog automobilį vairavo paprašytas iš matymo pažįstamo asmens jį parvairuoti į Kauno rajone esančią degalinę. Taip pat nepaneigta kaltinamojo versija, kad buvo lenkiamas kitų automobilių. Tiek įvykio vietos apžiūros protokole, tiek ir daiktų apžiūros protokole neužfiksuota, kokiu būdu buvo užvestas automobilis. Tik konstatuota, kad užvedimo spynelės išorinių pažeidimų nesimato bei po vairu nėra plastmasinės apdailos. Pats automobilis grąžintas savininkui užsienio piliečiui. Tai neleidžia paneigti kaltinamojo versijos, kad jis sėsdamas į jau užvestą automobilį nepastebėjo, kokiu būdu jis užvestas. Tai, kad kaltinamasis parodymo patikrinimo metu nurodė kitą vietą, iš kur paėmė automobilį, ir ji skiriasi nuo tos vietos, kurioje automobilį pastebėjo liudytojas M. G., taip pat negali būti neginčytinu įrodymu, kad kaltinamasis žinojo, jog automobilis yra vogtas. M. G. matė automobilį jau važiuojantį, tačiau nematė paties jo paėmimo iš trečio asmens momento. Be to, ir pačiame kaltinime nurodoma, kad automobilio paėmimo vieta tyrimo metu nenustatyta. Kol kaltinamojo versijos, kuriomis jis neigė analizuotas aplinkybes, nėra visiškai paneigtosios, nors ir vertinamos visumoje, tegali būti vien prielaidomis, kad kaltinamasis suvokė, jog vairuoja žinomai nusikalstamu būdu įgytą transporto priemonę. Tačiau kaltinamojo kaltė negali būti įrodinėjama prielaidomis.

Taip pat nuosprendyje nurodoma kad, nesurinkta įrodymų, kuriais remiantis būtų paneigta kaltinamojo versija, kad jis automobilį vairavo tik paprašytas jį nuvaryti į nurodytą degalinę ir šį veiksmą atliko tik neatlygintinos pagalbos forma. Be to, teismas nenustatė, kad automobilio naudojimas kaltinamajam būtų pasitarnavęs turtinei ar neturtinei naudai gauti. Todėl, V. Ž. veiksmuose nėra visų būtinų LR BK 189 str. l d. numatytos veikos, tiek subjektyviosios (suvokimo, kad naudojasi žinomai nusikalstamu būdu įgytu automobiliu), tiek ir objektyviosios (naudodamas automobilį gavo iš to turtinės ir neturtinės naudos) pusės požymių.

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007-11-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria V. Ž. buvo išteisintas pagal LR BK 189 str. l d. ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti V. Ž. kaltu dėl LR BK 189 str.1 d., numatyto nusikaltimo padarymo ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 63 str. l d., 4 d., prie 2007-11-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos už LR BK 189 str. 1 d., numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir paskirti jam galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., pridėti dalį neatliktos bausmės pagal 2005-04-04 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirti galutinę subendrintą 3 metus 1 mėnesį laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skunde nurodoma, kad teismo išvados ir motyvai, kuriais remiantis V. Ž. buvo išteisintas pagal LR BK 189 str. l d. nepagrįsti, nes teismas vertindamas įrodymus padarė nepagrįstas išvadas, kad V. Ž. nesuvokė, kad naudojasi žinomai nusikalstamu būdu įgytu automobiliu bei netinkamai pritaikė įstatymą, kadangi turinės ar neturtinės naudos gavimą priskyrė prie būtinų LR BK 189 str. 1 d., numatyto nusikaltimo objektyviųjų požymių. Remiantis LR BK 189 str. 1 d. dispozicija, turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra alternatyvus veikos objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka bent vieno dispozicijoje išvardyto padarytos veikos požymio. Šio straipsnio sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo konkrečių dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento. V. Ž. buvo sulaikytas vairuojantis vogtą automobilį, t.y. jis atliko vieną LR BK 189 str. 1 d., dispozicijoje įvardytų veikos alternatyvių požymių - naudojosi žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu. Bet kokios formos veiksmai su turtu, kuris nėra asmens teisėta nuosavybė ir asmuo tai suvokia, laikomi nusikalstamais ir nėra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl veikos kvalifikavimui pagal LR BK 189 str. 1 d., neturi reikšmės, kiek laiko kaltinamasis naudojosi žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu. Taip pat skunde nurodoma, kad baudžiamajai atsakomybei pagal LR BK 189 str. 1 d., svarbu yra tai, kad kaltininkas suvokė, jog turtas yra gautas nusikalstamu būdu (pavogtas) ir tai žinodamas naudojosi šiuo turtu. Asmens suvokimas, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu, ir noras su šiuo turtu atlikti BK 189 str. 1 d., dispozicijoje įvardytus veiksmus išreiškia tiesioginės tyčios turinį asmens veikoje ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir remiantis byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis.

Byloje yra nustatyta, kad V. Ž. sąmoningai melagingai nurodė vietą, iš kurios jis tariamai paėmė paprašytas pažįstamo automobilį, kad jį parvairuoti į Kauno m. V. Ž. paimtas ir naudojamas automobilis buvo be dokumentų, be užvedimo raktelių, nuimta automobilio panelės apatinė dalis. Taip pat nustatyta, kad V. Ž. stabdomas policijos pareigūnų iš karto nesustojo, o kai pareigūnai automobilį sustabdė, tai per priekines keleivio pusės dureles iššoko iš automobilio ir nubėgo į laukus. Taip pat jis negalėjo pateikti asmens, kurį jis įvardijo, kaip iš matymo pažįstamą, kuris jį paprašė parvairuoti į Kauną automobilį, duomenų. Apelianto nuomone, visi šie objektyviai byloje nustatyti duomenys neabejotinai leidžia manyti, jog V. Ž. buvo žinoma, jog jis disponuoja vogtu automobiliu, o tai reiškia, kad jis suvokė, jog naudojasi vogtu automobiliu.

Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad V. Ž. veiksmuose nėra LR BK 189 str. l d. objektyviosios pusės požymių, kadangi nėra nustatyta, jog V. Ž. naudodamas automobilį gavo iš to turtinės ir neturtinės naudos, nes LR BK 189 str. l d., numatytos nusikalstamos veikos būtini objektyvieji požymiai yra žinimai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, naudojimas bei realizavimas, ir visiškai nesvarbu, ar asmuo atliekantis dispozicijoje nurodytus alternatyvius veiksmus, gauna iš to turtinės ar neturtinės naudos.

Nuteistasis V. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2007 m. lapkričio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 2 d., priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti arba skirti kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Skunde nurodoma, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, išsamiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų bei neteisingai juos įvertino, kas turėjo esminės įtakos neteisingo nuosprendžio priėmimui. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų kad jis, padarė inkriminuojamą nusikaltimą, todėl teismas, būdamas šališkas ir neobjektyvus, padarė klaidingas išvadas dėl jo kaltės, nes vadovavosi tik prielaidomis, jo parodymais, tačiau nuosprendžio motyvai prieštarauja patys sau. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003 06 20 nutarimo Nr. 40, 3.1.8. p. nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančios kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Sutinkamai su LR BPK 301 str. reikalavimais draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį vadovaujantis tik kaltinamojo parodymais. Sulaikant, kai buvo rastas minėtas vairuotojo pažymėjimas, jis labai pasimetė ir aiškino bet ką. Kadangi motina yra silpnos sveikatos, dėl susijaudinimo jai labai pablogėja sveikata, todėl jis nenorėjo, kad ji būtų apklausiama pareigūnų, tačiau motina, sužinojusi dėl kokių priežasčių jis sulaikytas ir kuo įtariamas, pati atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir papasakojo viską apie jai žinomas bylos aplinkybes.

Teismas priimdamas nuosprendį nesivadovavo objektyvumo ir sąžiningumo principu. Byloje liko nepaneigta jo versija, kad šis netikras vairuotojo pažymėjimas buvo kitoje striukės kišenėje nei kiti pas jį rasti daiktai, tai visiškai patvirtina jo ir E. Ž. parodymus, kad apie šį dokumentą jis nieko nežinojau, net ir liudytojas D. S. šių aplinkybių nepaneigė. Be to, byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad jis tyčia laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, nes jis buvo įsitikinęs, kad šis pažymėjimas seniai yra išmestas ir jo su savimi neturi, kadangi pastarasis jam nereikalingas.

Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi kratos protokolu, kuris nepasirašytas jokio pareigūnų ir toks dokumentas negali būti laikytinas įrodymu. Priimant nuosprendį, teismas turėjo vertinti visus įrodymus, esančius byloje, tame tarpe ir nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, ir vadovautis LR BPK 20 str., įtvirtintomis nuostatomis. Tačiau teismas šio įrodymų vertinimo reikalavimo nepaisė, tinkamai nevertino jo, E. Ž. duotų parodymų bei liudytojo D. S. parodymų, tų aplinkybių, kad netikrą pažymėjimą jis galėjo bet kada išmesti, jei būtų bent įtaręs, kad jį turi. Visos byloje įrodinėtinos aplinkybės turi būti nustatytos taip, kad neliktų jokių bent kiek pagrįstų abejonių dėl įrodinėjamų faktų buvimo. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo surinkta jo kaltę patvirtinančių neginčijamų įrodymų, teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, akivaizdžiai nusistatęs jo atžvilgiu, kas sutrukdė teismui tinkamai įvertinti esančius įrodymus bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas jį apkaltino dėl nusikalstamos veikos vadovaudamasis tik jo duotais parodymais, nors teisę gintis man suteikia įstatymas.

Be to, teismas skirdamas bausmę grubiai pažeidė LR BK 54 str. nuostatas, nes skirdamas bausmę visiškai neatsižvelgė į jo asmenybę, į tai, kad charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo draugė laukiasi kūdikio, jis yra vienintelis asmuo, kuris išlaiko mamą, draugę bei būsimą kūdikį, sveikata taip pat yra bloga. Todėl apeliantas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, tačiau ir šio straipsnio taikymo jo atžvilgiu teismas neaptarė. Taip pat teismas neaptarė ir LR BK 75 str. taikymo klausimo, nors nuo inkriminuojamos nusikalstamos veikos darymo praėjo ilgas laiko tarpas, jis žada sukurti šeimą, daugiau nusikaltimų neįvykdė, todėl jo atžvilgiu gali būti taikytina kita bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Apelianto nuomone, nusikaltimą padaręs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl teismas skirdamas bausmę turėjo jo atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 d. arba LR BK 75 str. ir skirti bausmę, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroro ir nuteistojo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Apylinkės teismas teisingai įvertino bylos duomenis ir pagrįstai išteisino V. Ž. pagal LR BK 189 str. 1d., nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Byloje nesurinkta įrodymų, paneigiančių kaltinamojo versiją apie tai, kad jis automobilį vairavo tik paprašytas jį nuvaryti į nurodytą vietą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų žinojęs, jog naudojasi žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu. Nors kaltinimas buvo grįstas tuo, kad automobilis buvo užvestas be raktelių, kaltinamasis neturėjo su savimi automobilio dokumentų, parodymų patikrinimo metu parodė ne tą vietą, kur buvo pastebėtas liudytojo M. G. ir stabdomas policijos pareigūnų bandė pabėgti. Tačiau šie argumentai nepaneigia kaltinamojo versijos apie tai, kad kaltinamasis autobusiuką vairavo paprašytas draugo Tomo, nes pastarasis buvo nusipirkęs kitą automobilį ir vienu metu negalėjo parvairuoti dviejų transporto priemonių į Kauną, nes į Marijampolę atvyko vienas.Nors apeliantas skunde teigia, kad baudžiamojoje byloje yra duomenis, kuriais remiantis nustatyta, kad V. Ž. sąmoningai melagingai nurodė vietą, iš kurios jis tariamai paėmė paprašytas pažįstamo automobilį, kad jį parvairuotų į Kauną, V. Ž. paimtas automobilis buvo be dokumentų, be užvedimo raktelių, nuimta automobilio panelės apatinė dalis, tačiau kokie konkrečiai tai duomenis nenurodė. Pagal įstatymo normą, kaltinamasis turi teisę duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus ar atsisakyti tai daryti ( LR BPK 272 str. ). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis dėl šio kaltinimo davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme. Kadangi nepaneigta jo versija apie tai, kad automobilį vairavo paprašytas draugo ir nežinojo, kad jis vogtas, tai negalima teigti , kad jis meluoja. Įstatymas jo neįpareigoja pateikti duomenis apie kitą asmenį, kuris davė parvairuoti automobilį. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis nurodė, kad pažįstamo vaikino vardu Tomas pavardės ir tikslios gyvenamosios vietos jis nežino. Nurodė, kad Tomui maždaug 30 m., vidutinio kūno sudėjimo, aukštoko ūgio, tamsių plaukų. Operatyvinių priemonių pagalba asmens vardu „Tomas „ nepavyko nustatyti, kadangi per mažai apibūdinamas. Kauno miesto VPK KPNTT Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius informacijos apie tai, kad V. Ž. būtų susijęs su automobilių vagystėmis ar asmenimis, vykdančiais automobilių vagystes neturi (t. 1, b. l.50,52,54). 2007-01-18 prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas V. Ž. atžvilgiu pagal LR BK 178 str. 2d. nutrauktas. Tai, kad automobilis buvo be užvedimo raktelių, nuimta panelės apatinė dalis yra tik prielaidos, leidžiančios manyti, kad kaltinamasis galėjo žinoti, jog automobilis vogtas. Prielaidomis apylinkės teismas negalėjo vadovautis, o abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Įstatymas reikalauja, kad teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje ( LR BPK 301str.).

Baudžiamoji atsakomybė už naudojimąsi nusikalstamu būdu gauto turto atsiranda tada, kai kaltininkas supranta, kad įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą, ir to nori. Subjektyvinės pusės esminis požymis yra tai, kad kaltė pasireiškia tik tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia savo veikimo ar neveikimo pavojingumą, numato pavojingas pasekmes ir jų siekia. Šiam nusikaltimui svarbu, kad kaltininkas tikrai žinotų, kokiu turtu naudojasi. Svarbu ir tai, kad kaltininkas tikrai žino, jog turtą jam perduoda žmogus, kuris gavo jį neteisėtai. Vien dėl kylančių įtarimų ar abejonių negalima asmens patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Pažymėtina, kad apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl V. Ž. išteisinimo yra teisingos, atitinka bylos aplinkybes, gana detaliai išanalizuotos, visi bylos duomenis ištirti išsamiai ir visapusiškai. Tačiau nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad V. Ž. veiksmuose nėra objektyviosios pusės požymių, kadangi nenustatyta, jog V. Ž. naudodamas automobilį, gavo iš jo turtinės ir neturtinės naudos. Tokia teismo išvada yra neteisinga, nes LR BK 189 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos būtini objektyvieji požymiai yra žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas,naudojimas bei realizavimas ir visai nesvarbu ar asmuo atliekantis LR BK 189 str. 1d. dispozicijoje nurodytus alternatyvius veiksmus, gauna iš to turtinės ar neturtinės naudos, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies ši aplinkybė turi būti pašalinta, o prokuroro skundas dėl V. Ž. nuteisimo pagal LR BK 189 str. 1d. yra nepagrįstas.

Dėl nuteistojo V. Ž. apeliacinio skundo.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos medžiagą ir V. Ž. padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 300 str. 2d. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Nors kaltinamasis V. Ž. neigia savo kaltę, tačiau teismo nuosprendyje nurodyti argumentai dėl V. Ž. kaltės nekelia abejonių.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas eilę kartų. Tik paskutinės apklausos metu jis pakeitė parodymus, kurių laikėsi ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tačiau apklaustas keturis kartus ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. davė nuoseklius ir vienodus parodymus, parodė, kad kavinėje „Elfų šėlsmas“ susipažino su vaikinu vardu lyg tai Audrius, kuriam papasakojo, jog neturi vairuotojo pažymėjimo. Audrius jam pažadėjo už 300Lt. gauti vairuotojo pažymėjimą. Sekančią dieną jis perdavė Audriui savo nuotrauką. Po to vėl susitiko su Audriumi, kuris jam perdavė vairuotojo pažymėjimą, kuriam buvo įklijuota jo nuotrauka, tačiau pažymėjimas išduotas G. L. vardu. Audriui sumokėjo 300Lt. Šiuo pažymėjimu niekada nesinaudojo, nes atsiėmė iš policijos savo tikrą vairuotojo pažymėjimą. Įtariamojo apklausoje dalyvavo gynėjas, protokolą teisingumą V. Ž. patvirtindavo prierašu bei parašu. Pirmosios apklausos pabaigoje V. Ž. padarė prierašą ir prašė baudžiamąją bylą baigti baudžiamuoju įsakymu. Apklaustas papildomai nuo gynėjo atsisakė. Visuose apklausose nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Papildomai apklausiant 2007-04-12, V. Ž. iš dalies parodymus pakeitė, nors pripažino, kad įgijo netikrą vairuotojo pažymėjimą G. L. vardu, su savo nuotrauka, tačiau nurodė kad juo nesinaudojo, o vėliau mamai liepė jį išmesti ir buvo įsitikinęs, kad mama tai padarė. Tokių parodymų V. Ž. laikėsi ir teisme. Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi V. Ž. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie nuoseklūs ir V. Ž. nenurodė objektyvių priežasčių kodėl parodymus pakeitė. Nors liudytoja E. Ž. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad sūnus jai liepė išmesti netikrą vairuotojo pažymėjimą, tačiau jo nepaklausė ir pažymėjimą perdėjo į kitos striukės kišenę, o sūnui apie tai nepasakė. Tačiau šie liudytojos parodymai prieštarauja jos parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kai ji apie netikrą vairuotojo pažymėjimą nieko neaiškino. Suprantama, E. Ž. yra kaltinamojo mama ir nori padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jos parodymais teismas pagrįstai nesirėmė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atliekant asmens kratą, pas kaltinamąjį rastas netikras vairuotojo pažymėjimas išduotas G. L. vardu ir su V. Ž. nuotrauka. Specialisto išvada konstatuojama, kad vairuotojo pažymėjimo blankas išspausdintas ne pagal tokių dokumentų blankų spausdinimo reikalavimus ir yra netikras. Apelianto skundo motyvas, kad teismas negalėjo remtis kratos protokolu, nes jis nepasirašytas tyrėjo, atmetamas, nes pats kaltinamasis neneigia, kad kratos metu pas jį buvo rastas vairuotojo pažymėjimas. Tai jis patvirtino savo parašu, o tai, kad tyrėjas pamiršo pasirašyti kratos protokolą, kolegija laiko apsirikimo klaida, kuri neturi esminės įtakos nustatytam faktui – dokumento suradimui.

Taigi, teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad kaltinamasis laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą, todėl jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal LR BK 300 str. 2d.

Skunde nepagrįstai teigiama, kad apylinkės teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Apeliantas savo teiginiams patvirtinti nenurodė jokių motyvų. Atvirkščiai, teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Įrodymai, kuriais grindžiama kaltinamojo kaltė gauti teisėtais būdais. Teisėjas įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ( LR BPK 20 str. ).

Skunde pagrįstai teigiama, kad nuosprendžiu neteisingai nustatyta, kad V. Ž. nuolat nešiojosi su savimi netikrą vairuotojo pažymėjimą. Byloje nėra duomenų, kad V. Ž. nuolat nešiojosi su savimi netikrą vairuotojo pažymėjimą. Dviejuose pirminėse įtariamojo apklausose V. Ž. aiškino, kad netikro vairuotojo pažymėjimo su savimi nesinešiojo. 2007-01-09 papildomai apklausiant įtariamuoju, V. Ž. aiškino, kad suklastotą pažymėjimą visada nešiojosi su savimi striukės kišenėje. Vėliau, 2007-01-24 papildomai apklausiant įtariamuoju, kaltinamas nurodė, kad iš pradžių įsigijęs suklastoto vairuotojo pažymėjimo nesinešiojo, po to nešiojosi. Paskutinėje įtariamojo apklausoje bei teisme kaltinamasis neigė, kad nuolat nešiojos suklastotą pažymėjimą. Kadangi daugiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tikslų suklastoto dokumento nešiojimo laiką, reikia vertinti kaltinamojo parodymus. V. Ž. parodymai nenuoseklūs ir netikslūs, prieštaravimai nepašalinti, iš jų negalima daryti išvados, kad jis nuolat nešiojosi su savimi žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies turi būti pašalinta.

Kolegijos nuomone, kaltinamajam V. Ž. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, galima taikyti LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti.Šio klausimo, kaip ir alternatyvios bausmės – arešto skyrimo, apylinkės teismas nesprendė ir nuosprendyje dėl to motyvų nėra. Teismas taip pat neanalizavo ir kaltinamojo asmenybės. Įstatymas numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. Ž. anksčiau teistas tris kartus. Nors jo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, tačiau nesunkūs, dėl ko pirmą kartą buvo paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, o antrą ir trečią kartą – bausmės vykdymas atidėtas. Susipažinus su ankstesniais nuosprendžiais, matyti, kad už 2003-06-02 padarytą nusikaltimą, jis buvo nuteistas 2005-04-14, o už 2004-04-03 padarytą nusikaltimą nuteistas 2005-03-09 nuosprendžiu.Taigi, iš to seka, kad jis už dvi vieną paskui kitą padarytas nusikalstamas veikas V. Ž. galėjo būti nuteistas vienu nuosprendžiu ir turėtų tik vieną teistumą. Šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Įstatymas neriboja galimybių kiek kartų galima taikyti LR BK 75 str. normą. Taikant šią normą, teismas turi nuspręsti, kad yra pakankamai pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti už padarytą nusikalstamą veiką bei atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ( LR BK 41 str.).

Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taikant LR BK 75 str., reikia ypatingą dėmesį atkreipti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Nors V. Ž. padarė vieną, tyčinį, apysunkį nusikaltimą, tačiau sunkių pasekmių nėra. Žalos nepadaryta. Suklastotas vairuotojo pažymėjimas buvo rastas tik kratos metu. Byloje nėra duomenų, kad jis buvo panaudotas ir dėl to atsirado neigiamų pasekmių ir buvo padaryta žala valstybei. V. Ž. dirba, mokosi Kauno suaugusiųjų mokymo centro 11 klasėje, vakariniame skyriuje.Charakterizuojamas teigiamai. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų padaręs naujų nusikaltimų. Esant tokiom aplinkybėm, kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( LR BPK 328 str. 1d.).

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str.2d.2p.,328 str.1d.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

2007m. lapkričio 23d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

V. Ž. atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 3 metams.

Įpareigoti V. Ž. be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir tęsti mokslą.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teismo išvadą, kad V. Ž. veiksmuose nėra LR BK 189 str. 1d. objektyviosios pusės požymių, nes nenustatyta, jog V. Ž. naudodamas automobilį gavo iš to turtinės ir neturtinės žalos ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytą aplinkybę, kad V. Ž. nuolat nešiojosi su savimi netikrą vairuotojo pažymėjimą.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.