Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2025-03-20 · Civilinė byla Nr. e2-489-446/2025

Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-20
Bylos Nr.
e2-489-446/2025
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04953-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Atsakovas
S. S.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Inventorizacija LT“
Advokatai
Ruslan Mirnyj
Civilinė byla Nr. e2-489-446/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04953-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.13.2.8; 1.2.4.4; 1.2.4.6; 1.2.4.8; 1.4.2.3; 3.2.4.4; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,dalyvaujant ieškovės atstovams G. M., advokato padėjėjui Ruslan Mirnyj,atsakovui S. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inventorizacija LT“ ieškinį atsakovui S. S. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė prašo pripažinti, kad ieškovė nėra skolinga atsakovui 5860,70 Eur darbo užmokesčio ir nepanaudotų atostogų kompensacijos, 4619,85 Eur netesybų ir 107,25 Eur delspinigių.

2. Ieškinyje nurodyta, kad su atsakovu nuo 2024 m. kovo 18 d. laisva valia buvo raštu susitarta dėl neatlygintinos stažuotės įmonėje, kurios metu atsakovas mokysis ir įgys naujų žinių bei įgūdžių, nes ankstesnėse darbovietėse jis dirbo kitus darbus ir norėjo tobulėti bei kilti profesiniu lygiu. Atsakovo iniciatyva leista stažuotis įmonėje, nes atsakovas tuo metu buvo registruotas darbo biržoje ir gavo pastovias išmokas, dėl to darbo neieškojo, o tik planavo tapti darbų vadovu ir tęsti darbą po išmokų pabaigos. Ieškovei nereikėjo darbų vadovo, kadangi ieškovės vadovas ir atsakovas buvo pažįstami, ieškovės vadovas geranoriškai sutiko padėti savo draugui. Atsakovas stažuotės metu realiai nedirbo, jam nebuvo pavesta jokių funkcijų ir pareigų, jis tik mokėsi stebėdamas ir klausydamas patarimų. Atsakovui jokios lėšos niekada nebuvo išmokėtos. Be to, pagal įmonės politiką, praktikantams nėra mokamas atlyginimas ir jie neturi teisės į atostogas. Dėl šios priežasties atsakovo reikalavimas dėl atlyginimo ir nepanaudotų atostogų už stažuotės laiką yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovo iniciatyva neatlygintina stažuotė buvo nutraukta anksčiau, nes jis pradėjo nebegauti lėšų ir užimtumo tarnybos. Atsakovas jo prašymu nuo 2024 m. birželio 5 d. buvo įdarbintas pagal darbo sutartį, tikintis, kad mokslo ir stažuotės laikotarpis nepraėjo veltui ir jis darbus atliks tinkamai, tačiau atsakovas į darbą nevykdavo visai arba viso kelis kartus atvykdavo kelioms valandoms per dieną (iš liudytojų ir užsakovų parodymų). Stažuotės metu buvo tikimąsi, kad atsakovas išmoks dirbti statybos darbų vadovo pareigas. Nors ieškovė DGK ir nurodė, kad pripažįsta reikalavimo dalį dėl neišmokėtų buhalterijoje paskaičiuotų sumų už 2024 m. birželio ir liepos mėnesius, tačiau įvertinęs visas aplinkybes ir turimus įrodymus nesutinka su konstatuotu faktu, kad darbdavys turi apmokėti už darbą, kuris nebuvo atliekamas, atsakovas net nepasirodydavo objektuose ir faktiškai nieko nedirbo. Be to, ieškovė jokiu būdu nepripažįsta reikalavimų dėl darbo užmokesčio ir nepanaudotų atostogų kompensacijos už neatlygintinos stažuotės ir formalių darbo santykių laikotarpį.

Atsakovas įmonėje buvo įdarbintas darbų vadovo pareigose. Pagal sudarytą darbo sutartį su darbuotoju buvo sutartas 2000 Eur darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių ir/arba iki mokesčių). Tačiau atsakovas įmonėje faktiškai nedirbo nei vienos dienos, be jokių paaiškinimų neatvykdavo į darbą, nepasirodydavo įmonės objektuose ir nevykdė jam pavestas funkcijas dėl ko nepasiekė jokių jam užbrėžtų tikslų ir rezultatų. Atsakovas darbo valandas skyrė savo asmeniniams reikalams, dėl ko buvo daug kartų įspėtas, jam buvo surašytos pravaikštos, ko pasėkoje nepasikeitus jo piktybiškam ir neatsakingam elgesiui jis buvo įsakymu atleistas. Dėl šių priežasčių, nepaisant to, kad atsakovas oficialiai nuo 2024 m. birželio 4 d. ir buvo įdarbintas pas ieškovę, tačiau darbe nepasirodė, visiškai neatliko jokių jam paskirtų funkcijų ir buvo atliestas, ieškovė pagrįstai laiko, kad nėra skolinga atsakovui už tai, ko jis niekada neatliko pagal darbo sutartį.