Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro R. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju - ekspeditoriumi, gyv. vieta „(duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2017 m. tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio „(duomenys neskelbtini). patalpose mušė ir kitaip savo prieš šeimos narį, mažametį sūnų G. M., gim. 2012-09-05, tyčia sudavė ne mažiau tris kartus diržu, ranka, „pletne“ G. M. į įvairias kūno vietas bei G. M. pastūmė į vonios duris, tuo sukėlė mažamečiui šeimos nariui ir artimam giminaičiui fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Todėl tokie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. sudėtį.

Be to M. M. 2017 m. tiksliai nenustatytu laiku, buto, esančio „(duomenys neskelbtini), Vilkaviškio raj. sav. patalpose, mušė ir kitaip smurtavo prieš savo šeimos narius, mažamečius sūnus G. M., gim. „(duomenys neskelbtini)ir K. M., gim. „(duomenys neskelbtini), tyčia G. M. sudavė ne mažiau kaip dešimt kartų delnu per galvą, suėmęs už rankų metė G. M. ir K. M. į lovą bei K. M. sudavė delnu ne mažiau kaip po vieną kartą per galvą ir užpakalį, tuo sukėlė mažamečiams šeimos nariams ir artimiems giminaičiams fizinį skausmą.

Todėl tokie jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. sudėtį.

Kaltinamasis M. M. jam pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, apklausų metu kaltu prisipažino. Parodė, kad jis nuo 2012 m. gyveno kartu su sutuoktine I. M., su kuria šiuo metu išsituokęs. Santuokos pradžioje gyveno „(duomenys neskelbtini)., o vėliau „(duomenys neskelbtini), Vilkaviškio raj. sav. Kuriuo konkrečiai laikotarpiu gyveno minėtose vietose jis tikrai neatsimena. Santuokoje gimė vaikai, t.y. G., K. ir G.. „(duomenys neskelbtini) jie gyveno pas S. S.. Kai gyveno jo santykiai su vaikais buvo normalūs. Kadangi Gabrielius skriausdavo Kristupą šį mušdamas, todėl šį jis bausdavo suduodamas ranka per užpakalį. Galėjo būti, kad yra sudavęs ir diržu bei „pletne“.Kristupui neklausant mušdavo per užpakalį, o per galvą nėra mušęs. Yra pastūmęs Gabrielių į vonios duris už tai, kad jo neklausė. Taip pat yra metęs Gabrielių ir Kristupą ant lovos dėl to, kad šie jo neklausydavo. Vaikų neklausymas pasižymėdavo sukeltu triukšmu, rėkavimu ir mušimosi tarpusavyje. Indrė matydavo kaip jis vaikus bausdavo, tačiau jam nieko nesakydavo. Jam yra labai keista, kad po 2 metų vaikas gali pradėti kalbėti apie tai, kad šį jis mušė, todėl mano jog šis yra primokytas Indrės. Jis neneigia mušęs Gabrielių ir Kristupą, tačiau tai laiko auklėjimu, o ne tyčiniu smurtavimu prieš pastaruosius. Jis neturėjo tikslo jų žaloti, traumuoti, tiesiog tai buvo vienas iš auklėjimo būdų kai tiesiog kalbėjimasis jau nepadėdavo. Taip jis vaikus auklėjo gyvenant tiek „(duomenys neskelbtini) tiek „(duomenys neskelbtini), tačiau kur ir ką konkrečiai atliko jų atžvilgiu tikrai nepamena. Vaikai verkdavo kai jiems suduodavo, tačiau šie verkdavo ir nuo griežtesnio žodžio. Godos niekada nemušė, nes ji dar buvo mažytė. Po jo, auklėjimo sumušimu ant vaikų nepastebėjo, nes nemušdavo šių pilna jėga. Jis nuoširdžiai gailėjasi, kad vaikus auklėjo smurtu. (b.l. 73-74).

Kaltinamojo M. M. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

Nukentėjusysis mažametis G. M., gim. 2012-09-05 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jam yra suprantama kas yra tiesa ir kas yra melas bei sutinka kalbėti apie tėtį. Kai kartu gyveno tėvas tai už neklausymą jį tėtis mušdavo ranka, diržu ir pletne. Tai darė tiek gyvenant kaime, tiek bute. Su diržu jam sudavė per užpakalį tris kartus ir tai buvo kaime. Jam gyvenant bute tėvas gražiau elgdavosi, nes buvo kaimynai. Per užpakalį yra mušęs ir su pletne, tačiau kiek kartų sudavė nepamena. Bute jam su ranka yra sudavęs per galvą. Be to, bute jį tėvas yra pastūmęs į dušo kabiną, t.y. paėmęs už galvos sudavė į stiklinės kabinos duris. Kai buvo mušamas jam skaudėjo. Kai metė į lova tai jam neskaudėjo, nes lova buvo minkšta (b.l. 25-26).

Liudytoja I. M. parodė, kad jai gyvenant Kybartuose jos buvęs sutuoktinis prieš 2 m., tiksliai laiko nepamena yra smurtavęs prieš sūnų G. M., kadangi pastarasis nėjo praustis, nes dar norėjo pažiūrėti televizorių. Tuomet M. M. metė sūnų ant lovos bei vėliau sudavė šio galva į dušo duris dėl ko sūnus G. M. verkė bei ant šio rankos ir nugaroje buvo matyti „mėlynė“. Dar prieš sūnų G. M. M. M. yra smurtavęs ir jiems gyvenant Šiaudiniškiuose suduodamas apie 7 kartus per užpakalį. Ji dėl to niekam nepranešė (b.l. 60-62).

L. S. S. parodė, kad jos dukra I. M. buvo susituokusi su M. M. su kuriuo turėjo tris vaikus, kurie 2017 m. iš „(duomenys neskelbtini). persikraustė gyventi į J„(duomenys neskelbtini), esantį butą. Prieš 2 metus t.y. 2017 m., pavasarį ar rudenį, tiksliai nepamina, dar jiems gyvenant kaime kambaryje anūkas G. M. jei juokaudamas brūkštelėjo rankos pirštais per nosį ir tai pamatęs M. M. suėmęs G. M. už rūbų nusinešė į kambarį. Ji išgirdusi, kad kambaryje vaikas yra mušamas, nes girdėjo garsą panašų į pliaukštelėjimą. Jai nuėjus į kambarį pamatė M. M. rankose diržą, o G. M. verkiantį. Ar M. M. sudavė su diržu G. M. ji nematė, tačiau iš vaiko elgesio matėsi, kad sudavė. Po to, šie visi išvažiavo. Pastariesiems po 3-4 val. sugrįžus G. M. jai parodė savo rankas, kojas ir nugarą ant kurių buvo matyti 5-6 mėlynės. Jai apie tai pranešus dukrai ji pasakė, jog pati nuspręs kada pranešti policijos pareigūnams. Ji policijai nepranešė, nes to prašė dukra. Jiems gyvenant bute ji matydavo, kad kaip M. M. mokindamas G. M. šiam suduodavo ranka per viršugalvį, o vaikas prašydavo šio nemušti. Dukra apie visus šiuos smurto atvejus žinojo, todėl konfliktuodavo su M. M.. Ji gąsdindavo M. M., jog apie tai praneš policijos pareigūnams, tačiau šis atsakydavo, jog čia jo vaikai, todėl auklėja kaip nori. Ji gyvendama kartu bute yra mačiusi kaip M. M. paėmęs K. M. šį metė ant lovos bei yra sudavęs delnu per galvą, užpakalį vien dėl to, jog šie M. M. trukdė. Jai dukra yra pasakojusi, kad jai išvykus į Norvegiją M. M. stūmė į vonios kambario duris G. M. (b.l. 64-66).

S. R. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad jai 20120-01-03 apie 15.30 val. apsilankius pas I. M., gyv. „(duomenys neskelbtini). šios sūnus G. M. papasakojo, jog pastarojo tėvas prieš šį yra vartojęs smurtą. (b.l. 7).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra buto, esančio „(duomenys neskelbtini) (b.l. 14-18).

M. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, kadangi jis savo veiksmais, sukėlė mažamečiams šeimos nariams ir artimiems giminaičiams fizinį skausmą.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo kaltinamajam M. M. dėl smurto prieš G. M. panaudojimo pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 3 d., ir skirti 50 MGL bauda. Dėl smurto prieš G. M. ir K. M. panaudojimo pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 3 d., ir skirti 60 MGL baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, t.y. 30 MGL baudos ir galutinę bausmę nustatyti 90 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę nustatyti 60 MGL baudą. (b.l. 116-119).

Kaltinamasis M. M. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 107-109).

Teismas, skirdamas M. M. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus nusikaltimas. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – neteistas, tačiau 2018-03-20 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas BK 38 str. pagrindu dėl veikų numatytų BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. M. M. susitaikius su nukentėjusiąja I. M. (b.l. 97-100). Administracine tvarka metų bėgyje baustas (b.l. 103-104), į tai kad nėra pateikta duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių balansą, į nukentėjusiojo elgesį, įvykio aplinkybes, į tai, kad civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis, tai yra bauda laikoma pagrįsta, nes tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas sutinka ir su prokuroro siūlomu bausmės dydžiu.

Kaltinamajam M. M. 2020 m. kovo 5 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 75-76). Kardomoji priemonė paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, dėl smurto prieš G. M. panaudojimo, ir paskirti jam 50 MGL (1883 Eur) baudą.

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, dėl smurto prieš dėl smurto prieš G. M. ir K. M. panaudojimo ir paskirti jam 60 MGL (2259,60 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, t.y. 30 MGL baudos ir galutinę bausmę nustatyti 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio baudą

Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, ir M. M. skirti galutinę bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų ir 60 cnt.) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas –188659752, vieną iš pasirinktų sąskaitų, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas M. M. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti šią kardomąją priemonę.

Išaiškinti M. M., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Tuo atveju, jei pagal kaltinamojo reikalavimą surengiamas bylos nagrinėjimas teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Baudžiamojo įsakymo nuorašą nedelsiant išsiųsti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra, M. M., mažamečių nukentėjusiųjų įstatyminei atstovei I. M..

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.