Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, buvo teistas, bet teistumai išnykę,

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2022 m. liepos 2 d. apie 20.20 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - sugyventinę S. J., t. y. įdėjo į jos ranką peilį ir panaudodamas fizinę jėgą prispaudė peilį prie jos kaklo ir spaudė, dėl ko sukėlė nukentėjusiajai S. J. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad S. J. yra jo sugyventinė, su ja nuomoja butą (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis yra sudaryta S. vardu. Su S. veda bendrą ūkį. 2022 m. liepos 2 d. visą dieną jiedu buvo prie upės, kartu vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė maždaug po 5 butelius alaus. Visą dieną jiedu praleido prie upės, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Maždaug apie 20.00 val. jiedu grįžo namo, abu buvo neblaivūs. Dėl ko būtent įvyko konfliktas, negali nurodyti, nes neprisimena. Konfliktas buvo tik žodinis, jokio fizinio sąlyčio nebuvo. Jis prieš savo sugyventinę smurto ir jėgos nenaudojo. Sugyventinė konflikto metu pasakė, kad skambins į policiją. Jis jai pasakė, kad skambintų. Ji skambindama išėjo iš buto į laiptinę, jis buvo bute, niekur nėjo, nes buvo ramus dėl to, kad nieko nepadarė. Atvykus policijos pareigūnams jis negirdėjo, ką sakė jiems sugyventinė, nes su ja bendravo virtuvėje. Vėliau policijos pareigūnai jį išvežė į policijos įstaigą. Iš pranešimo apie įtarimą mato, kad įtariamas tuo, jog įdėjo į jos ranką peilį ir, panaudodamas jėgą, spaudė jos kaklą ir sukėlė fizinį skausmą. Konflikto metu nebuvo jokių peilių, jis tikrai nebuvo laikęs peilio nei savo rankose, nei peilio buvo įdėjęs į jos ranką, ir tuo labiau nebuvo prirėmęs peilio prie jos kaklo. Dėl kokių būtent priežasčių ji taip nurodė pareigūnams, jis negali nurodyti, gali būti, kad dėl jos neblaivumo. Visą laiką jiedu gyveno draugiškai. Ikiteisminio tyrimo metu jis galės gyventi (duomenys neskelbtini), pas savo motiną R. R.. Pasižada nebendrauti ir neieškoti ryšių su savo sugyventine (b.l. 75-77).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 4 d. A. R. parodė, kad su įtarimu, kuris jam 2022 m. liepos 3 d. buvo pareikštas, sutinka bei prisipažįsta, kad padarė tą nusikalstamą veiką. Prisipažįsta, kad 2022 m. liepos 2 d. apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas girtas, žodinio konflikto metu su savo sugyventine S. J. supyko. Dėl ko įvyko konfliktas, neatsimena, nes buvo 2022 m. liepos 2 d. labai girtas. Tik atsimena, kad koridoriuje jis įkišo savo sugyventinei S. J. į jos ranką (kokią konkrečiai dabar tiksliai neatsimena, atrodo, į dešinę ranką) virtuvinį peiliuką (juodos spalvos rankena, nedidelis, kuris buvo paimtas po įvykio, paėmė policijos pareigūnai). Tą peiliuką įtariamasis paėmė virtuvėje, tačiau iš kur konkrečiai, tiksliai neatsimena, gal jis gulėjo ant stalo virtuvėje, tikrai tiksliai neatsimena. Tuo peiliu jis savo sugyventinės tikrai nenorėjo sužaloti. Po to, kai įtariamasis nukentėjusiajai į jos dešinę ranką įkišo tą peiliuką, įtariamasis tą nukentėjusiosios ranką su peiliuku prispaudė prie nukentėjusiosios kaklo iš kairės pusės, po ko įtariamasis numetė tą peilį ant grindų. Įtariamasis pasižada jokio smurto sugyventinės atžvilgiu nenaudoti. Įtariamasis labai gailisi, kad padarė tą nusikaltimą. Įtariamasis teigia esąs sveiko proto, ne alkoholikas ir ne narkomanas. Nei nuo alkoholizmo, nei nuo narkotikų negydytas, nėra priklausomas nei nuo alkoholio, nei nuo narkotikų. Jis nėra agresyvus žmogus, savo sugyventinei nieko blogo nenorėjo padaryti ir dar kartą nori pasakyti, kad labai gailisi dėl to įvykio. Sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 81-84).

Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 6810“ Nr. AREN-0217 rodmenimis (metrologinės patikros sertifikatas Nr. 1679363 galioja iki 2022 m. rugsėjo 14 d.) 2022 m. liepos 2 d. 22.14 val. A. R. nustatytas 2,24 promilių girtumas.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji S. J. nurodė, kad 2022 m. liepos 2 d. apie 21.00 val., tarp jos ir sugyventinio A. R. kilo žodinis konfliktas, po ko A. R. panaudojo prieš ją fizinę jėgą, įdėjęs į jos ranką peilį prispaudė prie gerklės ir spaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Įvykio vieta apžiūrėta, buto koridoriuje, dešinėje pusėje, stovi baltos spalvos šaldytuvas „Standart“, ant šaldytuvo guli virtuvinis peilis su juodos spalvos rankena, darytos nuotraukos. Teikdama paaiškinimus apie įvykio aplinkybes nurodė, jog 2022 m. liepos 2 d. apie 20.20 val. tarp jos ir jos sugyventinio A. R. prasidėjo žodinis konfliktas dėl pavydo. Jis tapo agresyvus, neprognozuojamas ir pradėjo jai grasinti. Ji paskambino policijos pareigūnui, kuris domėjosi įvykiu dėl smurto artimoje aplinkoje, buvusiu praeitą mėnesį. Po skambučio jos sugyventinis pasidarė agresyvesnis ir buto koridoriuje griebė ją už dešinės rankos, į ranką įdėjo peilį su juodos spalvos rankena ir pridėjo jos ranką su peiliu jai prie gerklės, po ko ji patyrė fizinį skausmą. Vėliau numetė peilį ant grindų ir pasakė, kad dabar jos pirštų pėdsakai bus ant peilio. Po įvykio ji iš karto išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją. Konfliktai būna dažnai, policija buvo kviesta praeitą mėnesį, tačiau tada ji pretenzijų neturėjo. Nepilnamečių vaikų neaugina, konflikto metu ji ir sugyventinis buvo išgėrę alkoholio (b.l. 12-19).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji S. J. parodė, kad ji pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų 2022 m. liepos 2 d. apklausos metu. Minėti parodymai jai pagarsinti. Patyrė fizinį skausmą. Komplikacijos dėl sveikatos būklės po įvykio neturi, į ligoninę po įvykio nesikreipė. Nors ir gavo užduotį atlikti kūno tyrimą, tačiau tikrai neis ir kūno apžiūrą pas teismo medicinos ekspertus daryti atsisako. Kai atvyko policijos pareigūnai ir pradėjo daryti buto apžiūrą, ji pati policijos pareigūnui padavė virtuvinį peilį, kuris gulėjo ant stalo, ir pasakė, kad būtent tą peilį sugyventinis A. R. jai įkišo į jos dešinę ranką ir prispaudė jos dešinę ranką su peiliu prie jos kaklo iš kairės pusės. Kaip jis (A. R.) paėmė tą peilį, ji nematė, tačiau prieš įvykį tas peilis buvo pakabintas virtuvėje prie sienos su magnetu (iš kairės pusės nuo įėjimo į virtuvę); virtuvėje yra daugiau peilių ir didesnių. Kodėl jis (A. R.) paėmė tą peilį, ji nežino, gal dėl to, kad jis buvo arčiau. Sugyventinis A. yra neblogas žmogus, tačiau kai girtas, tai jis yra agresyvus. Ji atsisako nuo civilinio ieškinio, nes įtariamajam A. R. pretenzijų neturi, nei turtinės, nei neturtinės žalos nepatyrė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 41-44).

Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0728 rodmenimis (Metrologinės patikros sertifikatas Nr. 1712751 galioja iki 2020 m. gruodžio 15 d.) 2022 m. liepos 2 d. 22.34 val. pareiškėjai S. J. nustatytas 1,67 promilių girtumas (b.l. 26-27).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2022 m. liepos 2 d. 21.08 val. gautas S. J. pranešimas Bendrojo pagalbos centro telefonu, kad jos agresyvus sugyventinis konfliktuoja, pranešėja pabėgo nuo jo į laiptinę, nes bijo vyro (b.l. 4-8).

2022 m. liepos 4 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, jog nukentėjusioji raštiškai sutiko, kad policijos vyr. tyrėja J. M. apžiūrėtų jos kūną. Ant S. J. kaktos sužalojimo pėdsakų nesimato; ji parodė vietą kaktoje (kakle - prokuroro pastaba), t. y. iš kairės pusės, į kurį įtariamasis A. R. įvykio metu (2022 m. liepos 2 d.) prispaudė jos dešinę ranką, į kurią prieš tai jis įkišo virtuvinį peilį (b.l. 46-51).

2022 m. liepos 4 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas peilis. Minėtas peilis yra virtuvinis, jo bendras ilgis yra 18 cm, geležtė 8 cm ilgio, ties pirštu yra apsauga, juodos spalvos plastikinė rankena – 10 cm ilgio (ant rankenos yra 3 vnt. metalinės kniedės, yra plaštakos įduba, rankenos viršūnė yra apvalios formos (b.l. 21-23). Po apžiūros peilis grąžintas nukentėjusiajai (b.l.24).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 2 dalyje, kurioje tokiems priskiriamas, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. R. žodinio konflikto su savo sugyventine metu, įdėjo į jos ranką peilį ir panaudodamas fizinę jėgą prispaudė peilį prie jos kaklo ir spaudė, tokiu būdu šeimos narei sukėlė fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kurie dalyje dėl smurtinių veiksmų visiškai sutampa su nukentėjusiosios parodymais. Abu jie vienodai nurodė, kad kaltinamasis koridoriuje įkišo savo sugyventinei S. J. į jos ranką nedidelį juodos spalvos virtuvinį peiliuką, paimtą virtuvėje, nukentėjusiosios ranką su peiliuku prispaudė prie nukentėjusiosios kaklo iš kairės pusės, po ko įtariamasis numetė tą peilį ant grindų. Nukentėjusioji dėl šios aplinkybės nuosekliai davė analogiškus parodymus tiek į įvykį atvykusiems pareigūnams, tiek apklausos metu. Buto apžiūros metu šis peilis rastas koridoriuje. Toks A. R. veiksmas vertintinas kaip BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą požymį – kitaip smurtaudamas atitinkantis veiksmas. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl tokio sugyventinio poelgio ji jautė fizinį skausmą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. R. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. A. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme ir jos dydžiu (b.l. 95-99).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į A. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

A. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas (b.l. 88-90), praeityje buvo teistas penkis kartus už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (b.l. 91-93), tačiau teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, paskutiniu metu už važiavimą keleivinėmis kelių transporto priemonėmis be bilieto, duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose ar priklausomybių ligų centruose, byloje nėra. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą vieną iš švelnesnių bausmių rūšį – laisvės apribojimą netaikant intensyvios priežiūros, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta bausmės trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam skirtinas įpareigojimas šešis mėnesius per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; vietoje intensyvios priežiūros A. R. uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. R. 2022 m. liepos 3 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. J. (b.l. 66-69), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina. A. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. liepos 2 d. 21.40 val. iki 2022 m. liepos 3 d. 15.22 val. (vieną dieną) (b.l. 53-55, 63-64), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką, prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. c) pp., 66 str., BPK 140 str. 9 d.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, S. J. nurodė atsisakanti reikšti ieškinį, neturinti nei turtinių, nei neturtinių pretenzijų A. R. (b.l. 45). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu A. R. (A. R.) skirti – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigoti A. R. (A. R.): 1) 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 2 d. 21.40 val. iki 2022 m. liepos 3 d. 15.22 val. (vieną dieną), prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su S. J., palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Išaiškinti A. R., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08221 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.