- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-03
- Bylos Nr.
- 2S-142-619/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14333-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- UAB „Palink“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Palink“ dėl vienašališkai priskaičiuotų ir įskaitytų netesybų sumažinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismas su ieškiniu, kuriuo prašė sumažinti atsakovo vienašališkai priskaičiuotą netesybų sumą 136 987,04 Lt, priteisti iš atsakovo 136 987,04 Lt, 6 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad remiantis šalių sudaryta 2007-10-19 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 07/10/19 atsakovas neapmokėjo už patalpų nuomą pagal 2010-01-04 d., 2010-02-02 d., 2010-03-01 d. išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, skola sudaro 177 184,41 Lt. Atsakovas atsisakymą mokėti už patalpų nuomą motyvavo tuo, kad remiantis Sutarties 10.2 ir 10.8 punktais paskaičiavo ieškovui baudas ir atliko jų įskaitymus. Ieškovas teismine tvarka ginčijo įskaitymo teisėtumą. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-319/577/2012 buvo konstatuotas 2010 m. sausio mėn. nuomos mokesčio įskaitymo pagrįstumas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1006-467/2011 konstatuotas 2010 m. vasario mėn. įskaitymo teisėtumas; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-295-590/2012 konstatuotas 2010 m. kovo mėn. nuomos mokesčio įskaitymo pagrįstumas. Tačiau, ieškovo teigimu, pripažindami įskaitymo teisėtumą, teismai nesvarstė ir nenagrinėjo netesybų dydžio pagrįstumo klausimo. Ieškovo įsitikinimu, atsakovo vienašališkai paskaičiuotos ir vėliau įskaitytos netesybos - 92 253,04 Lt bauda už neva ne laiku įjungtą šildymą patalpose bei 48 811,13 Lt bauda už sniego nenuvalymą automobilių stovėjimo aikštelėje yra aiškiai per didelės ir visai neproporcingos atsakovo realiai patiriamiems nuostoliams. Ieškinį grindė CK 6.73 str. 2 d., CK 6.258 str. 3 d..
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, tame tarpe nurodydamas, kad netesybų klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiais ieškovo nurodytais teismų sprendimais, todėl prašė bylą nutraukti CPK 293 str. 3 p. pagrindu. Kartu pasisakė ir dėl ieškinio nepagrįstumo iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. nutartimi bylą pagal pareikštą ieškovo ieškinį nutraukė CPK 293 str. 3 p. pagrindu. Teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais dokumentais (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-282-833/2011; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-5377-141/2010; Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-8356-574/2010) šalių kilęs ginčas jau yra išnagrinėtas, ieškovas antrą kartą, sumažinęs netesybas, siekia prisiteisti skolą pagal tas pačias sąskaitas – faktūras. Už tą patį laikotarpį, pagal tą pačią nuomos sutartį. Teismo vertinimu, ieškovas siekia revizuoti teismo priimtus sprendimus, bylose neginčijo netesybų dydžio, galutiniuose procesiniuose dokumentuose teismai įvertino atsakovo veiksmus taikant netesybas, įskaitymus. Konstatavo, kad įsiteisėjusių sprendimų motyvuose teismai pasisakė dėl netesybų įskaitymo į prievolės įvykdymą teisėtumo, klausimas apėmė tame tarpe ir netesybų dydį, kurio ieškovas neginčijo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, bei patenkinti jo ieškinio reikalavimus. Nurodo, kad jis nekelia klausimo, kuris buvo išspręstas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Ieškovas siekia sumažinti įskaitytas netesybas ir šią jo teisę patvirtina tiek CK 6.73 str. 2 d., CK 6.258 str. 3 d. bei kasacinio teismo praktika. Nors prievolė sumokėti netesybas pasibaigė įskaitymu vienašalių atsakovo ir teismas patvirtino šio įskaitymo teisėtumą, ieškovas kitoje byloje turi teisę ginčyti ne ginčo tvarka išieškotų ir įskaitytų aiškiai per didelių ir neproporcingų netesybų dydį. Nors netesybų mažinimo klausimas ir nebuvo keltas bylose dėl įskaitymo teisėtumo, atsakovo priskaičiuotos netesybos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos atsakovo patirtiems nuostoliams. Toks apribojimas aiškiai prieštarauja CPK 5 str. 1 d. įtvirtintiems principams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Priešingai nei teigia apeliantas, dėl netesybų įskaitymo vyko ginčas, kuris baigėsi atsakovui palankiais teismo sprendimais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl ginčijamos nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Bylos duomenys tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
Bylos nutraukimas šiuo pagrindu reiškia tai, kad galutinai baigta bylinėtis ir tapatūs reikalavimai teisme pakartotinai negali būti nagrinėjami. Taigi kiekvienu atveju būtina nustatyti ieškinio (pareiškimo ypatingosios teisenos tvarka) tapatumą ankstesnėje byloje išnagrinėtam ieškiniui (pareiškimui). Ieškiniai (pareiškimai) pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalies tapatumas nustatomas išsiaiškinus, ar tas pats asmuo nepareiškė pakartotino ieškinio tam pačiam atsakovui. Ieškinio dalyku laikomas ieškovo reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas. Tapataus reikalavimo tenkinimas reikštų ne ką kitą, o jau įsiteisėjusio teismo sprendimo revizavimą ar net jo pakeitimą. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-352/2005).
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-319/577/2012 buvo konstatuotas 2010 m. sausio mėn. nuomos mokesčio 59 061,47 Lt įskaitymo pagrįstumas. Šioje civilinėje byloje ieškovas UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ prašė teismą priteisti iš atsakovo mokestį už patalpų nuomą pagal išrašytą sąskaitą – faktūrą 2010 m. sausio 4 d. Nr. NTV 2504, viso 59 061,47 Lt skolą, 200, 65 Lt delspinigių, 8,28 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas ieškinio nepripažino, nurodydamas, kad 92 253,04 Lt ieškovo mokėtiną baudą ir 48 811,13 Lt baudą atsakovui vienašališkai įskaito į nuomos mokestį už 2010 m. sausio ir vasario mėn. laikotarpį. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad atsakovo prievolė ieškovui pasibaigė atsakovo 2010-01-20 atliktu vienašaliu įskaitymu 92 253,04 Lt baudos už energetinių išteklių nepatekimą į patalpas, įskaitymui egzistavo visos CK 6.130 str. bei 6.131 str. numatytos sąlygos. Apeliacinio teismo nutartyje taip yra konstatuota, kad atsakovas pagrįstai skaičiavo ir taikė ieškovui baudas, jų dydis atitinka sutarties sąlygas; jų mažinti apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kaip nustatyta iš apelianto UAB “Nekilnojamo turto valdymas” apeliacinio skundo (civ. byla Nr. 2-282-833/11, b.l. 205) apeliantas prašė baudą ieškovui mažinti pagal CK 6.258 str. 3 d., nurodydamas, kad bauda yra neproporcinga, pažeidžianti ieškovo teises ir sukelianti žalos pačiam ieškovui. Taigi, laikytini nepagrįstais apelianto skundo teiginiai, kad bylose nebuvo keliami netesybų mažinimo klausimai.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pareikštu ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-5377-141/2010 ieškovas UAB “Nekilnojamojo turto valdymas” prašė priteisti iš atsakovo UAB “Palink” 59 061,47 Lt skolą už pagal išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. NTV 2646, 8,28 proc. palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, motyvuodamas, kad atliko įskaitymą 92 253,04 Lt sumai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas. Minėtas teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu buvo panaikintas ir ieškovo ieškinys atmestas. Kolegijos nutartimi konstatuotas įskaitymo teisėtumas.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-295-590/2012 konstatuotas 2010 m. kovo mėn. nuomos mokesčio įskaitymo pagrįstumas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo ieškinyje išdėstyti reikalavimai sumažinti atsakovo vienašališkai priskaičiuotų 136 987,04 Lt netesybų sumą bei priteisti iš atsakovo 136 987,04 Lt, procesines palūkanas nėra naujas ieškinio dalykas, nes iš esmės jie liečia lygiai tą patį ieškovo teisinį reikalavimą, kuris jau išspręstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Teismo procesiniais sprendimais jau yra konstatuota, kad nėra pagrindo mažinti atsakovo įskaitytą baudą pagal CK 6.258 str. 3 d., CK 6.73 str..
Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, kad iškėlus šią civilinę bylą yra pagrindas ją nutraukti.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.), o ieškovo atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.