Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2010-11-25 · Civilinė byla Nr. 2-8563-810/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-11-25
Bylos Nr.
2-8563-810/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pareiškėjas
G. V., G.
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė
Kategorijos
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-8563-810/2010Procesinio sprendimo kategorija 113.1; 116.4; 128.2 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 25 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Editai Petrevičienei,dalyvaujant pareiškėjui G. V. ir jo atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. V. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio A. V. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė V. V., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjas G. V. teismo posėdžio metu prašymą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad jo tėvai A. V. ir V. V. susituokė 1987-04-10. Tėvai turėjo du vaikus: pareiškėją G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo brolis A. V. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini), motina V. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai, gyvendami santuokoje, 1992-03-10 iš bendrų lėšų įsigijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors tai buvo bendroji jungtinė nuosavybė, butas nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas V. V. vardu, nenurodant nuosavybės rūšies ir tėvo daiktinių teisių į šį butą. Kito nekilnojamojo turto tėvai neįgijo, daugiau vaikų neturėjo, po mirties testamento nepaliko. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo tėvui A. V., jo palikimą priėmė pareiškėjo motina V. V., faktiškai pradėjusi jį valdyti. Motina mokėjo visus mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi butu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina V. V.. Po jos mirties pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių miesto 3-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet notaras atsisakė jį išduoti ir pasakė, kad reikia susitvarkyti motinos paveldėjimą, ko ji nebuvo padariusi po pareiškėjo tėvo mirties. Be to, motina nesusigaudė teisiniuose reikaluose, todėl laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas mano, kad jo motina priėmė savo sutuoktinio A. V. palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Prašė pareiškimą tenkinti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Pareiškėjo atstovė advokatė Jurgita Šlapaitienė pareiškėjo prašymą palaikė bei prašė jį tenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjo tėvo mirties V. V. priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, tai yra,- vienu iš įstatyme nustatytu būdu.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodė, kad, neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio santuokos liudijimo nuorašo (b.l. 7) matyti, kad A. V. ir V. V. susituokė 1987-04-10 Šiaulių miesto CMS (Įrašo Nr. 337). Iš gimimo liudijimo nuorašų (b.l. 8) matyti, kad pareiškėjo tėvai yra A. V. ir V. V.. Iš mirties liudijimų nuorašų (b.l. 4,5,6) matyti, kad V. V. mirė (duomenys neskelbtini), o A. V.- (duomenys neskelbtini), A. V.- (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai po mirties testamentų nepaliko, daugiau vaikų neturėjo, kitų įpėdinių nėra. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 9-10) matyti, kad butą, esantį Tilžės g. 45-10, Šiauliai, A. V. ir V. V. įgijo gyvendami santuokoje 1992-03-10 ir užregistravo nekilnojamojo turto registre V. V. vardu. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad po tėvo mirties motina liko gyventi minėtame bute, rūpinosi paliktu butu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina liudytojos A. V. parodymai.

Pareiškėjo tėvas A. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas- tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėjas G. V., kreipdamasis į teismą, nurodė, kad jo tėvas A. V. testamento nebuvo sudaręs, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta, o pareiškėjo motina V. V. palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiškėjo motina V. V. įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinio A. V. mirties (LR CK 573 str. 1 d. 1 p., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (LR CK 587 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (LR CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (LR CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. V. testamento nepaliko, jo sutuoktinė V. V. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes liko gyventi jų santuokoje įgytame bute, juo naudojosi, t.y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. V. V. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (LR CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad V. V. mirusio sutuoktinio A. V. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

nuspr endžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Dambrauskienė