Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. K., R. K., G. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos I. Š. ir suinteresuotų asmenų V. K., R. K., G. K. mama N. K.. Po N. K. mirties liko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Kauno raj. Po N. K. mirties į notarą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Šias aplinkybes patvirtina rašytinė bylos medžiaga: santuokos liudijimai, gimimo liudijimas, medicininis mirties liudijimas, Kauno rajono savivaldybės administracijos Taurakiemio seniūnijos pažyma, gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, testamentų registro išrašas. Pareiškėjos teigimu, po motinos mirties ji priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu, nes rūpinosi nekilnojamuoju turtu, juo naudojosi kaip savo, jį išlaikė, mokėjo mokesčius. Tai patvirtina mokesčių dokumentai.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Nagrinėjamu atveju, po N. K. mirties nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys – įstatyminiai įpėdiniai, įstatyme nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, byloje nėra duomenų, kad po N. K. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime bei suinteresuotų asmenų atsiliepime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog I. Š. liko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Kauno raj. bei visi mirusiosios asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą I. Š. išreiškė aktyviais veiksmais, nes ji turtą valdė ir valdo savo nuožiūra, kaip vienintelė savininkė naudojasi, moka mokesčius, jį prižiūri. Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Kadangi į palikėjos N. K. palikimą niekas daugiau nepretenduoja, laikytina, kad ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais.

Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad I. Š. po savo motinos N. K. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas – ji galės kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir jį gauti iš notaro biuro. Todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str. 8 p., LR CK 5.51 str.).

Teismo patirtos išlaidos 31,36 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnio 6 dalis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (su vėlesniais pakeitimais)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjai I. Š., paveldėjimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 31,36 Eur (trisdešimt vieną eurą 36 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Kvitą pristatyti į 119 k.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.