Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Č. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys M. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo M. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Posėdis byloje buvo paskirtas 2024-12-09, 13:00 val. apie posėdžio datą ir laiką šalims pranešta specialiame tinklalapyje bei išsiunčiant teismo pranešimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 5.1 straipsnio 1 dalis)). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t.y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas M. G. Aplinkybę, kad M. G. yra pareiškėjos S. Č. tėvas patvirtina byloje esantis (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas, kuriame nurodyta, kad V. G. ir M. G. yra S. G. (pavardė po santuokos sudarymo – Č.) tėvai. 2024-06-11 VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro išrašo duomenimis M. G. mirė ištuokoje, nepilnamečių vaikų neturi, pilnamečiai vaikai S. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), ir M. G., gimęs (duomenys neskelbtini). Klaipėdos rajono 1 – asis notarų biuras 2024-07-03 raštu „Dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo“ Nr. S-41 kreipėsi į pareiškėją, kuriame nurodė, jog į notarų biurą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po M. G. mirties. Klaipėdos rajono 1 – ojo notaro biuro 2024-09-04 raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-54 patvirtina, kad paveldimą turtą po M. G. mirties sudaro 34,43 Eur, saugomi (duomenys neskelbtini) globos namų depozitinėje sąskaitoje ir 48,00 Eur, esantys AB „Swedbank“ banko sąskaitoje. Taip pat nurodė, jog duomenų apie mirusiojo skolas ar galimus kreditorinius reikalavimus nėra. 2024-11-22 teisme gautas Klaipėdos rajono 1 – ojo notaro biuro raštas „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-90, kuriame nurodyta, jog po M. G. mirties (duomenys neskelbtini), 2024-06-11 į notarų biurą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimas neišduotas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo po savo tėvo mirties, nes yra praleistas įstatymų nustatytas terminas palikimui priimti. Pareiškėja yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė paveldint palikimą po savo tėvo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Priimti palikimą pareiškėja turėjo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra per tris mėnesius skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.57 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, todėl ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui po savo tėvo mirties priimti iš esmės praleido, kadangi su tėvu nebendravo daugiau nei 20 metų. Byloje esantis 2024-06-11 Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad pareiškėjos tėvai santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos bendravimas su tėvu iš esmės nutrūko po to, kai jos tėvai išsituokė. Apie tėvo mirtį pareiškėja sužinojo tik gavusi Klaipėdos rajono 1 – ojo notaro biuro 2024-07-03 pranešimą. Iki tol apie tėvo mirtį pareiškėjos niekas neinformavo.

Vertinant pareiškėjos pareiškimo pagrįstumą svarbiu įrodymu laikytinas Klaipėdos rajono 1 – ojo notaro biuro 2024-07-03 raštas „Dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo“ Nr. S-41, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjai nesiėmus veiksmų dėl palikimo priėmimo, teisę paveldėti mirusiojo turtą įgytų mirusiojo nepilnametė vaikaitė. Todėl atsižvelgiant į geriausios nepilnamečio vaiko interesų apsaugos principą notaras turės perduoti informaciją apie tėvus, kurie nesikreipia dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Įvertinus šias notaro biuro rašte išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, siekia apsaugoti ir nepilnamečio vaiko interesus.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, dėl ko pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą, vadovaudamasis byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, kurie patvirtina, kad pareiškėja jau daug metų su tėvu jokio ryšio nepalaikė, todėl pareiškėjai apie tėvo mirtį nebuvo žinoma iki tol, kol gavo notaro biuro 2024-07-03 raštą, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas pažeidžia kitų asmenų interesus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais yra pagrindas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti atnaujinti, kadangi pripažintina, kad terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl objektyvių priežasčių (CK 5.57 straipsnis ir CK 1.5 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui atsiradusiam po jos tėvo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priimti ir šį terminą pratęsti trims mėnesiams, pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.