Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, civilinėje byloje Nr. 2-20872-887/2013 spręsdama K. V. prašymą dėl skyrybų proceso pradėjimo, rašytinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismas gavo K. V. (pats pareiškėjas buvo nurodęs savo vardą Kęstutis) prašymą dėl skyrybų proceso pradėjimo.

Prašymas nebuvo priimtas, kadangi K. V. prašymas visiškai neatitiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, numatytų CPK 111 str. 1 d. 2 p., 3 p., 113 str., 114 str., ir 135 str., ir 382 str., todėl 2013 m. spalio 21 d. teismo nutartimi K. V. buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus. K. V. taip pat buvo nurodyta, kad nurodytu terminu nepašalinus trūkumų prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

2013 m. spalio 21 d. nutartyje teismas K. V. nurodė konkrečius prašymo trūkumus, taip pat įstatymo normas, kurių reikalavimų pateiktas K. V. prašymas neatitinka, t. y. teismas nutartyje nurodė:

„K. V. nurodo, kad reiškia prašymą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, taip pat nurodo, kad šiam prašymui jo sutuoktinė N. V. neprieštarauja. Pažymėtina, kad įstatymas numato galimybę sutuoktiniams nutraukti santuoką bendru sutikimu, tačiau tokiu atveju į teismą bendru pareiškimu turi kreiptis abu sutuoktiniai, bendras sutuoktinių prašymas turi būti abiejų sutuoktinių pasirašytas, taip pat sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarti visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai (vaiko gyvenamosios vietos, vaiko ir tarpusavio išlaikymo klausimai, turto, prievolių padalijimo klausimai ir pan.). Visi prašymui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu keliami reikalavimai nurodyti CPK 539 str.

Įstatymas taip pat numato galimybę santuoką supaprastinto proceso tvarka nutraukti vieno sutuoktinio prašymu, tačiau šiuo atveju turi būti viena iš CK 3.55 str. 1 d. numatytų salygų. Prašymui keliami reikalavimai taip pat numatyti CPK 539 str. Kaip jau minėta, K. V. prašymas neatitinka CPK 539 str. keliamų reikalavimų.

Sutuoktiniams nesutariant dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismui turi būti reiškiamas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (-ių) kaltės, kuris turi atitikti CPK 111 str. 1 d. 2 p., 3 p., 113 str., 114 str., 135 str. ir 382 str. reikalavimus. Jei K. V. pateiktu prašymu reiškia ieškinį dėl santuokos nutraukimo, tai jis visiškai neatitinka tokiam ieškiniui keliamų reikalavimų.

K. V. nenurodė dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties (ieškovo, atsakovo), jų gyvenamųjų vietų, nepateikė tiek ieškinio kopijų, kad po vieną tektų teismui ir priešingai šaliai. Prie prašymo nėra pateikta jokių priedų, t. y. K. V. su prašymu teismui nepateikė nei santuokos, nei vaiko gimimo liudijimo, net nenurodė kada ir kur sudaryta santuoka, nenurodė nepilnamečio vaiko vardo, pavardės. Nors nurodė, kad bendro turto neturi, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad nesant duomenų apie dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamąją vietą, iškyla teismingumo klausimas.

Be to, šios kategorijos bylose privalomai turi dalyvauti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, todėl ji ieškinyje turi būti nurodyta dalyvaujančiu byloje asmeniu, jai taip pat turi būti paruoštas ieškinio ir jo priedų egzempliorius.

Įstatymas numato, kad kiekvienas ieškinys yra apmokamas žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Todėl K. V. kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo turi sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str. ).

Be to, nesuformuluotas ieškinio dalykas, t. y. galutinis reikalavimas teismui. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas - nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų. Asmuo, pareiškiantis ieškinį, skundą ar pareiškimą, privalo tinkamai jį surašyti pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio, skundo ar pareiškimo dalyką ir pagrindą. Nesant ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas, nes nėra teisminio nagrinėjimo dalyko. Atsižvelgiant į tai, kad teisme nėra gauto K. V. ieškinio, kuriame būtų konkrečiai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas, K. V. nustatytinas terminas pašalinti trūkumus – pateikti teismui ieškinį, kuris atitiktų CPK 111 str., 113 str., 114 str., 135 str. ir 382 str. reikalavimus, nes reikalavimas teismui turi būti suformuluotas raštu aiškiai, konkrečiai ir tai yra ieškovo pareiga. Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti K. V. advokatu ir už jį suformuluoti procesinio dokumento dalyką ir pagrindą. K. V., pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens“.

Be to, teismas nutartyje K. V. pasiūlė teisinės pagalbos kreiptis į advokatą ar kitą teisines paslaugas teikiantį asmenį. Išaiškino, kad asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Nurodė, kad Kaune dėl tokios teisinės pagalbos suteikimo galima kreiptis į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, Kęstučio g. 21, Kaunas. Taip pat nurodė, kad K. V., nepriklausomai nuo to, kad jis atlieka bausmę (duomenys neskelbtini)pataisos namuose, dėl valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos turėtų kreiptis į minėtą advokatų kontorą, kadangi jo gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini).

Nors teismas K. V. nurodė konkrečius trūkumus, išaiškino kaip jie turėtų būti pašalinti, taip pat išaiškino kur K. V. galėtų kreiptis teisinės pagalbos, tačiau K. V. dėl teisinės pagalbos nesikreipė, o šalindamas prašymo trūkumus, 2013 m. lapkričio 11 d. pateikė teismui prašymą dėl skyrybų proceso pradėjimo, kuris vėl visiškai neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, kuriame nepašalinti 2013 m. spalio 21 d. nutartyje teismo nurodyti konkretūs prašymo trūkumai, išskyrus tai, kad kartu su prašymu pateikė gimimo liudijimų ir santuokos liudijimo nepatvirtintas kopijas. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad K. V. 2013 m. spalio 21 d. teismo nutarties neįvykdė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas nenumato pakartotinio trūkumų šalinimo, prašymas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas K. V. su pridėtais dokumentais. Kartu išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti prašymą nurodytu pagrindu, tai yra neištaisius trūkumų, nekliudo vėl kreiptis į teismą, jeigu yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios jį priimti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka ir kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Todėl dar kartą K. V. išaiškintina, kad teismas negali tapti K. V. advokatu ir už jį suformuluoti procesinio dokumento dalyką ir pagrindą. K. V., pats to nesugebėdamas padaryti, gali prašyti teisinės pagalbos advokato ar kito asmens. K. V. išaiškintina, kad valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą Kauno mieste teikia Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontora, Kęstučio g. 21, Kaunas. Kadangi K. V. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, kad jis atlieka bausmę (duomenys neskelbtini)pataisos namuose, dėl valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos jis turėtų kreiptis į minėtą advokatų kontorą. Pažymėtina, kad jei K. V. turi galimybę raštu kreiptis į teismą, tai jis turi galimybę raštu kreiptis ir į valstybės garantuojamą Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontorą, Kęstučio g. 21, Kaunas, kurios paskirtas advokatas paruoštų procesinius dokumentus teismui ir surinktų reikiamus įrodymus.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 115 str. 3, 5 d., 290 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. V., gim. 1991-04-27, prašymą, nepašalinus trūkumų, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui su pridėtais dokumentais.

Nutartį su grąžintinais dokumentais, išskyrus registruotus teisme, siųsti K. V..

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, padavus atskirąjį skundą Kauno apylinkės teisme.