Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-06-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-662-285-10

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-23
Bylos Nr.
N-662-285-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas, Audrius Bakaveckas (pran.)
Administracinė byla Nr. N662–285/2010Procesinio sprendimo kategorija 46 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. U. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nutarimo V. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento įgaliotas pareigūnas V. U. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis Anykščių regioninio parko teritorijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių seniūnijoje, Anykščių rajone, jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto statinio projekto ir statybos leidimo, stato ūkio paskirties (8,70 x 25,66 m) pastatą. Pažymėta, kad 2008 m. lapkričio 17 d. savavališkos statybos fiksavimo aktu Nr. 115A-10 buvo užfiksuoti šie atlikti darbai: padėti stulpiniai pamatai, sumūrytos sienos, sumontuota stogo konstrukcija, uždengtas stogas, įstatytos durys bei dalis langų. Tuo V. U. pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 1 skyriaus 2 punktą. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 1 dalyje.

II.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 30 d. nutarimu V. U. už pažeidimo, numatyto ATPK 159 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 5000 litų baudą.

Teismas, išklausęs V. U. , administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį pareigūną, kitus liudytojus, ištyręs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatavo, kad V. U. savo žemės sklype, savavališkai, neturėdamas statinio projekto ir statybos leidimo, pastatė visiškai naują ūkinį pastatą. Nurodė Statybos įstatyme apibrėžtas „statinio statybos“, „statinio rekonstravimo“ sąvokas, pažymėjo, kad tiek pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek apklausti liudytojai patvirtino, jog seną ūkinį pastatą V. U. visiškai iki žemės nugriovė ir vietoje jo pastatė naują ūkinį pastatą. Konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog V. U. rekonstravo seną ūkinį pastatą. Atkreipė dėmesį, kad Registrų centro duomenimis V. U. žemės sklype tokio dydžio pastatas nebuvo įregistruotas. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad V. U. pripažįsta savo kaltę, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudžiamas pirmą kartą, išlaiko tris vaikus, jo atlyginimas nedidelis.

III.

V. U. apeliaciniu skundu prašo sumažinti jam paskirtą baudą. Nurodo, kad neginčija pažeidimo padarymo fakto, gailisi dėl jo padarymo. Pažymi, kad iki tol nebuvo padaręs teisėtvarkos pažeidimų. Paaiškina, kad yra (duomenys neskelbtini) jojimo klubo (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas, ūkinė veikla susijusi su arklių auginimu ir priežiūra. Buvę senieji pastatai buvo avariniai, netinkami laikyti gyvuliams, galėjo užgriūti, todėl, kol gyvuliai vasaros metu buvo ganomi lauke, senąjį pastatą nugriovė ir jo vietoje pastatė tų pačių išmatavimų pastatą, į kurį rudenį suginė arklius. Nurodo, kad vienas išlaiko tris vaikus, jo pajamos nedidelės, Utenos apskrities viršininkas įsakymu įpareigojo savo lėšomis nugriauti pastatą. Pabrėžia, kad jo veiksmuose nebuvo tikslo įvykdyti administracinį teisės pažeidimą.

Atsiliepimas

Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos nutarimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad Utenos apskrities viršininko pavaduotojas 2008 m. gruodžio 9 d. įpareigojo V. U. iki 2009 m. gegužės 18 d. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą ūkio pastatą ir sutvarkyti statybvietę, tačiau statytojas iki šiol įpareigojimo dar nėra įvykdęs. Atkreipia dėmesį, kad V. U. nepateikė jokių dokumentų, įrodančių jo gaunamų pajamų dydį bei šeimos sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

Byloje surinkti įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, statybos sustabdymo aktas, savavališkos statybos aktas, byloje esančios fotonuotraukos, liudytojų parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu) patvirtina V. U. kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 159 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia padaręs šį pažeidimą, tačiau tvirtina, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta.

ATPK 159 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statinio, išskyrus nesudėtingą statinį, statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint Statybos įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo užtraukia baudą nuo 5 000 iki 25 000 Lt.

2005 m. lapkričio 3 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą", kad „įstatymų leidėjas, pasirinkęs tokį sankcijos - piniginės baudos už teisei priešingą veiką padarymą konstravimo būdą, kai pačiame teisinę atsakomybę už nurodytą teisei priešingą veiką nustatančiame straipsnyje yra nustatyta tokia piniginė bauda, kuri yra išties didelė, t. y. tokia sankcija, kuri teisės pažeidėjams yra griežta, kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad teismas, taikydamas sankciją už šią teisei priešingą veiką - skirdamas piniginę baudą, galėtų atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme, ir jeigu yra tokių atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, paskirti jam mažesnę negu įstatymo nustatytoji piniginę baudą", ir kad „pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl piniginės baudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui butų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos išties didelės piniginės baudos, t. y. griežtos (teisės pažeidėjams) nuobaudos, dydžio ir teisės pažeidėjui skirti mažesnės piniginės baudos nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda", o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios - apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą".

Byloje nėra duomenų apie pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, pagrįstai vertino pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, kas, vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kita, pažeidėjo atsakomybę lengvinančia, tačiau įstatyme neįtvirtinta aplinkybe, nagrinėjamu atveju pripažintina tai, kad V. U. vienas išlaiko tris vaikus (b. l. 12), jo gaunamas darbo užmokestis nėra didelis (b. l. 11), V. U. baudžiamas pirmą kartą, administracinis teisės pažeidimas nepadarė realios žalos nei žmonėms, nei gamtai, pastato avarinė būklė kėlė grėsmę laikomiems žirgams.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, minėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. U. paskirtą 5000 litų baudą sumažinus iki 2000 litų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. U. apeliacinį skundą patenkinti.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. nutarimą pakeisti sumažinant V. U. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą 5000 litų baudą iki 2000 litų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasStasys GagysRomanas Klišauskas