Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-28 · Administracinė byla Nr. A-556-1221-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-28
Bylos Nr.
A-556-1221-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,NBG grupė“
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Kategorijos
  • 6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A17 – 1221/2007Procesinio sprendimo kategorija 6.2.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Giedrei Telksnienei,dalyvaujant atsakovo atstovei Eglei Lazauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,NBG grupė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,NBG grupė“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,NBG grupė“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,NBG grupė) kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 2-3), prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius) direktoriaus 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 34366, kuriuo nuspręsta iš bendrovės priverstine tvarka išieškoti 11 593 Lt skolos.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, priimtas pažeidžiant Civilinio proceso kodekso, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatas. Paaiškino, kad laikotarpiu, už kurį atsirado įsiskolinimas, bendrovės direktorius sirgo. Kadangi įmonė nedidelė, jam susirgus, ilgą laiką nebuvo kam direktoriaus pavaduoti. Pažymėjo, kad prašė įsiskolinimą padengti dalimis, tačiau VSDFV Vilniaus skyrius atsisakė, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos negavo atsakymo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 18-19) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2006 m. pradžios pradėjo pavėluotai mokėti priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas, todėl jau 2006 m. I ketvirtį susidarė įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Bendrovės direktorius VSDFV Vilniaus skyriui nuolat teikdavo prašymus dėl įmokų įsiskolinimą sumokėti dalimis per vieną ar du mėnesius, tačiau prašymuose nurodytų terminų, mokėdamas valstybinio socialinio draudimo įmokas, laikėsi tik iš dalies. Todėl draudėjui pilnai nevykdant savo įsipareigojimų, įmonei buvo taikomos priverstinio poveikio priemonės, t. y. kredito įstaigoms buvo pateikiami mokėjimo nurodymai dėl išieškojimo į valstybinio socialinio draudimo biudžetą ne ginčo tvarka, įpareigojant nurašyti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas iš draudėjo UAB „NBG grupė“ sąskaitų. Bendrovės direktorius kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą raštu dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, prašydamas leisti sumokėti valstybinio draudimo įmokų įsiskolinimą, susidariusį už 2006 m. liepos-rugpjūčio mėnesius, pagal rašte nurodytą mokėjimo grafiką. Įvertinus bendrovės rašte nurodytas aplinkybes, nustatyta, jog jis neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių reikalavimų, t. y. draudėjas per 3 paskutinius mėnesius iki prašymo pateikimo nesumokėjo 3 vidutinių šių mėnesių apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 5 d. sprendimu (b. l. 37-38) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau –ir VSD įstatymas), nauja redakcija nuo 2005-01-01, Žin., 2004, Nr. 171-6295) 4, 5, 7, 9 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 punktu. Teismas konstatavo, kad UAB „NBG grupė“ pažeidė paminėtas VSD įstatymo ir Taisyklių nuostatas. Bendrovė nuo 2006 m. pradžios pavėluotai pradėjo mokėti priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas, todėl 2006 m. I ketvirtyje susidarė įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Paminėtą aplinkybę patvirtina valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitos (b. l. 20-23). VSDFV Vilniaus skyrius, esant tokioms aplinkybėms bei priimant ginčijamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi VSD įstatymo 17 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjo nuomonė dėl socialinio draudimo įmokų atidėjimo (b. l. 2, skundo motyvai) neatitiko socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo pagrindų (Taisyklių VIII skyrius). Atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimą ir priskaičiuotų delspinigių išieškojimo laiką, atleisti nuo delspinigių, baudų yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teisė, o ne pareiga (VSD įstatymo 29 str. 2 d. 8 p.). Teismas nurodė, kad atsiliepime į skundą šios aplinkybės motyvacija yra teisinga (b. l. 18-19).

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 41-42) prašo: 1. Spręsti, ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnis, 29 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 61 punktas neprieštarauja kitiems galiojantiems įstatymams ar teisės aktams, taip pat Konstitucijos 5 straipsniui, 46 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, 109 straipsnio 1 daliai; 2. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimą; 3. Įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių derėtis dėl įmokų įsiskolinimo atidėjimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje žodinio proceso tvarka metu buvo pateiktas pareiškėjo reikalavimas, kad teismas įpareigotų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą derėtis dėl įmokų įsiskolinimo atidėjimo, tačiau į šį pareiškimą nebuvo atsižvelgta.

2. Teismas be pagrindo nevertino (neprijungė) byloje pateikto svarbaus įrodymo - rašto Nr. 76, kuriuo pareiškėjas 2006 m. spalio 2 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, prašydamas leisti padengti įsiskolinimą dalimis - ta apimtimi, kuri galėjo turėti įtakos teismo sprendimo priėmimui. Atsakovas sąmoningai vilkino UAB ,,NBG grupė“ 2006 m. spalio 2 d. prašymo svarstymą ir pažeisdamas Viešojo administravimo teisės aktus nepersiuntė dokumentų tai institucijai, kuriai pareiškėjo jis buvo adresuotas, bei iškart ėmėsi neadekvačių situacijai išieškojimo procedūrų.

3. Teismas neatsakė į klausimus, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba neviršijo kompetencijos, taip pat, ar skundžiamas sprendimas išieškoti skolą priverstine tvarka neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, ar suteikta teisė patiems spręsti kai kuriuos klausimus atitinka tos institucijos veiklos nuostatas.

4. Teismui yra pateikti įrodymai, kad įmokų nemokėjimo problemos susidarė ne nuo UAB ,,NBG grupė“ valios priklausančių aplinkybių ir yra svarbios byloje.

5. Teismas nesiaiškino, ar VSD įstatymo 17 straipsnis, 29 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir Taisyklių 61 punktas neprieštarauja kitiems galiojantiems įstatymams ar teisės aktams, taip pat Konstitucijos 5 straipsniui, 46 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, 109 straipsnio 1 daliai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 53-55) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nuomonė dėl socialinio draudimo įmokų atidėjimo neatitiko socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo pagrindų (Taisyklių VIII skyrius). Taip pat nurodo, kad remiantis Taisyklių 61.1 punkto nuostatomis, UAB ,,NBG grupė“ neatitiko subjektams, galintiems kreiptis dėl socialinio draudimo įmokų sumokėjimo atidėjimo, reikalavimų. Atsakovo nuomone, beveik metai laiko, kuomet pareiškėjui buvo daromos nuolaidos ir nepriimamas sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka (nors tokią teisę VSDFV Vilniaus skyrius turėjo dar 2006 m. pradžioje), yra pakankamas laikas gražiuoju spręsti įsiskolinimo problemas ir įsiskolinimui padengti. Pareiškėjas nenurodė, kokie teisės aktai ar normos, reglamentuojantys vykdomųjų dokumentų priėmimą, buvo pažeisti, todėl VSDFV Vilniaus skyrius į šį teiginį dėl jo nekonkretumo ir neapibrėžtumo neturi galimybių atsikirsti. Teigia, kad, ar įstatymai neprieštarauja Konstitucijai, o Vyriausybės nutarimai neprieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, remiantis Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi, sprendžia ne administraciniai teismai, o Konstitucinis Teismas. Atkreipė dėmesį, kad skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas ir neprašė teismo vertinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų teisės aktų nuostatų atitikimo Konstitucijos nuostatoms, o tuo pačiu ir nenurodo, kokiems kitiems galiojantiems įstatymams ar teisės aktams prieštarauja VSD įstatymo 17 straipsnis, 29 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir Taisyklių 61 punktas bei kuo šios paminėtos teisės aktų nuostatos prieštarauja Konstitucijos 5 straipsniui, 46 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 3 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

Administracinėje byloje nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „NBG grupė“ nėra sumokėjusi Valstybinio socialinio draudimo fondui 11 593 Lt socialinio draudimo įmokų ir delspinigių už 2006 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius. Disputas kyla dėl viešojo administravimo subjekto 2006 m. lapkričio 17 d. priimto sprendimo Nr. 34366 „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“.

Aptariamus visuomeninius santykius apibrėžia Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, kurio 17 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d.) nurodyta, jog Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka tokiais būdais: 1) duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) duodami nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos ar pašalpos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudą į Fondą; 3) inicijuodami bankroto bylų iškėlimą. Fondo valdybos teritoriniai skyriai turi ir galimybę įmokų, delspinigių bei baudų išieškojimą perduoti antstoliams. Tai išsamūs teisės akto leidėjo numatyti būdai, siekiant priverstinai išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas. Veikiant kitaip, nei numatyta, būtų nepaisoma viešojoje teisėje dominuojančio principo, pagal kurį visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius priėmė sprendimą išieškoti skolą iš įmonės priverstine tvarka. Nors pastarasis teisės aktas ir nėra pakankamai tikslus paminėtų teisės normų atžvilgiu dėl priverstinio išieškojimo būdų, jis savo esme atitinka Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę dėl galimybės išieškojimą perduoti antstoliams. Jog būtent tokiu būdu apsispręsta priverstinai išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, patvirtina ir tos pačios kompetentingos institucijos tą pačią dieną surašytas prašymas antstolių kontorai dėl sprendimo išieškojimo priverstine tvarka vykdymo. Nekylant abejonių dėl skundžiamo akto teisėtumo atsakytina tik į klausimą, ar sprendimas dėl priverstinio išieškojimo buvo pagrįstas.

Prie bylos pridėti įrodymai patvirtina, kad bendrovės įsiskolinimas atsirado jau 2006 m. pradžioje. Fondui pateikinėti prašymai atidėti įsiskolinimus įsipareigojant skolą sumokėti dalimis, bet šie įsipareigojimai vykdyti tik iš dalies (b.l. 18, 20 - 23). Taigi minėti įrodymai leidžia tvirtinti, kad draudėjas uždaroji akcinė bendrovė „NBG grupė“ tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos, susijusios su valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, vykdydamas jam pavestus uždavinius, atsižvelgdamas į faktinę situaciją, pagrįstai pasielgė priimdamas sprendimą išieškoti skolą priverstine tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas neturėjo priežasčių atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl išdėstymo skolos, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi skundo dalykas (materialinis teisinis reikalavimas) ne atsisakymas tenkinti prašymą dėl leidimo padengti įsiskolinimą dalimis, o naikinti sprendimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Pasinaudodama apeliacijos teise bendrovė kartu pateikė ir prašymą spręsti, ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnis, 29 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 61 punktas neprieštarauja kitiems galiojantiems įstatymams ar teisės aktams, taip pat Konstitucijos 5 straipsniui, 46 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, 109 straipsnio 1 daliai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti pastarojo prašymo. Visų pirma, toks tyrimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nagrinėja bylas dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Respublikos Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams, Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams (LR Konstitucinio Teismo įstatymo 63 str. 1 d.).

Antra, šioje administracinėje byloje buvo taikytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnis. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreiptis į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, bet šiuo atveju nekyla abejonių dėl ginčo santykiams spręsti taikyto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio konstitucingumo. Tai reiškia, jog aptariama teisės norma nesukelia dvejojimų, kad savo turiniu, reguliavimo apimtimi ar forma prieštarautų Konstitucijai. Pareiškėjas taip pat nenurodė juridinio pagrindimo dėl šios teisės normos prieštaravimo Konstitucijai. Išdėstyti argumentai įtvirtina pareikšto prašymo nepagrįstumą ir visiškai paneigia teisinės intervencijos galimybę į skundžiamą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „NBG grupė“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė