Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nepilnamečio kaltinamojo R. P. atstovui pagal įstatymą R. P., nepilnamečio kaltinamojo R. Ž. atstovui pagal įstatymą N. J.,

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) technologijos, verslo ir žemės ūkio mokyklos 11 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., teistas 2015-07-07 Rokiškio r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), 178 str. 2 d. laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu;

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., teistas 2014-09-08 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. (dvi veikos) laisvės atėmimo bausme 1 metams 2 mėnesiams, kurios vykdymas BK 92 str. pagrindu atidėtas dvejiems metams, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. ir R. Ž. 2015 m. gegužės 14 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) m., veikdami kartu, R. Ž. sugadinant medinio lango rėmą, per langą įsibrovė į S. B. gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė R. Ž. priklausančius daiktus televizorių „Samsung“ 290 eurų vertės, mikrobangų krosnelę „Samsung“ 60 eurų vertės, padarydami nukentėjusiajai R. Ž. 350 eurų žalą.

Kaltinamasis R. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis (duomenys neskelbtini) mieste ėjo pro aludę ir susitiko jam nepažįstamą vyrą, kuris jam pasiūlė užsidirbti pinigų, sakė, kad reiks parduoti televizorių ir mikrobangų krosnelę. Tuomet jie abu nuėjo prie (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr.15. Įėjus į šio namo kiemą vyras pro langą, kuris jau buvo atidarytas, pateko į šio namo vidų. Jam pasirodė keista, kad taip pateko į namą, tačiau vyras sakė, kad neturi raktų. Vyras atnešęs pro langą jam padavė televizorių ir mikrobangų krosnelę. Jis paėmęs šiuos daiktus juos padėjo prie namo po krūmais. Kad daiktai buvo vagiami nesuprato, galvojo, kad tai vyro daiktai. Tuomet vyras jam paliko telefono numerį, pasakė paskambinti kai parduos daiktus ir tuomet jie išsiskyrė. Kitą dieną televizorių su mikrobangų krosnele nuvežė į mišką. Tą pačią dieną suradęs skelbimą laikraštyje televizorių pardavė už 50 Eur. Tam vyriškiui nepaskambino ir jam pinigų neatidavė. R. Ž. su juo prie minėto namo nebuvo ir niekur nedalyvavo. R. Ž. valyti pirštų pėdsakų nuo lango neprašė. Kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu nepamena, nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus ir prisipažindamas, kad įvykdė vagystę kartu su R. Ž. taip sakė, nes taip liepė sakyti policijos pareigūnai, tai yra tuomet melavo.

Kaltinamasis R. P. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus (t. 1, b. l. 137-138) buvo nurodęs, kad 2015-05-14 apie 19 val. R. Ž. pasiūlius nuėjo iki (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. esančio mūrinio namo aptverto sugriuvusia tvora. Namo durys buvo užrakintos. R. Ž. priėjęs prie namo lango iš kiemo pusės su rankom atidarė langą (langai dvigubi). Langui atsidaryti kliudė viduje buvęs stalas, todėl R. Ž. šį stalą nustūmė ir įlipo į vidų. Paskui R. Ž. į namą pro langą įlipo ir jis. Kambaryje ant spintos rado mikrobangų krosnelę, kuri buvo kartoninėje dėžėje, bei ant stalo stovėjo televizorius. Šiuos daiktus paėmė. Pro tą patį atidarytą langą išlipo ir išnešė daiktus.

Kaltinamasis R. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tuomet, kai R. P. buvo paleistas iš sulaikymo policijoje sužinojo, jog R. P. jį apkalbėjo apkaltindamas jį dalyvavimu vagystėje. R. P. teigė, kad apkalbėjo jį, nes jo pateikta versija niekas nepatikėjo. Tuomet jis liepė R. P. sakyti tiesą. Dėl paties vagystės fakto nieko nežino ir vagystėje nedalyvavo. Kiek pamena, praėjus porai dienų, po to kai R. P. paleido iš policijos, R. P. prašymu buvo nuėjęs prie to namo, kurį nurodė R. P., kur buvo įvykdyta vagystė, nes R. P. sakė, kad ten pametė raktą. Atėjus prie nurodyto namo matė, kad namo abu langai buvo atidaryti. R. P. prašė nuvalyti lango staktas, nes ten galėjo likti jo piršto pėdsakų, todėl jis taip ir padarė. Po to kieme surado pamestą R. P. raktą ir iš šio namo kiemo išėjo.

Nors kaltinamieji R. P. ir R. Ž. savo kaltės nepripažįsta, jų kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje visiškai įrodyta:

Nukentėjusiosios R. Ž. parodymais. Ji parodė, kad prižiūri savo motinos S. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g.. Šiuose namuose niekas negyveno, todėl ji atvažiuodavo į šiuos namus pora kartų į savaitę jų prižiūrėti, be to buvo prašiusi kaimynų stebėti namus. Prieš tai šiuose namuose nebuvusi dvi ar tris dienas, 2015-05-16 ryte ji atvažiavusi prie motinos namo pamatė atidarytą namo virtuvės langą. Buvo atidarytas virtuvės langas, o virtuvės viduje prie lango esanti spintelė buvo atstumta, nes ji trukdė langą atidaryti ir įlipti į vidų. Namų viduje viskas buvo suversta. Už virtuvės esančiame kambaryje ji pasigedo ten paliktų savo daiktų – televizoriaus „Samsung“ stovėjusio kambaryje ant stalo ir mikrobangų krosnelės, kuri buvo nauja įpakuota dėžutėje ir padėta kambaryje ant spintos. Atėję netoliese gyvenę žmonės, kurių ji buvo prašiusi prižiūrėti namą, pasakė, kad dieną prieš tai matė iš namo kiemo išeinant du jaunuolius, kurie išsinešė ir į automobilį pasikrovė dvi dėžes. Šie žmonės įsidėmėjo ir pasakė automobilio numerį. Apie įvykį iš kart pranešus policijai, atvykę pareigūnai apžiūrėjo namą, po ko atidarytus namo langus užkalė. Vėliau policija pagrobtus daiktus surado ir jai gražino. Taip pat gali patvirtinti, kad į namą buvo įsibrauta pro virtuvės langą, todėl iš lauko pusės neįlipus į namo vidų nebuvo galima matyti, kad mikrobangų krosnelė buvo padėta kambaryje ant spintos, o televizorius stovėjo ant stalo.

Liudytojo K. S. parodymais. Jis parodė, kad tikslios datos nepamena, būnant mokykloje jam paskambino R. P. ir paprašė padėti pervežti daiktus. Jis sutiko ir susitikus su R. P. kartu nuėjo prie kažkokio namo. Tie daiktai, tai yra televizorius įsuktas į medžiaga ir mikrobangų krosnelė su dėže, buvo namo kieme už krūmų. Šiuos daiktus paėmė ir prinešė prie tvoros. Tuomet privažiavo R. P. draugas su automobiliu „Citroen“ į kurio automobilį įkrovė minėtus daiktus. Vėliau R. P. susisiekė su pirkėju, kuriam pardavė televizorių. Jam už pagalbą R. P. davė 15 Eur.

Liudytojo D. S. parodymais. Jis parodė, kad jis tikslios datos nepamena, jam paskambino R. P. ir paprašė padėti pervežti daiktus. Su jo automobiliu „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko prie R. P. nurodyto namo, esančio (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g.. R. P. su draugu peršoko namo tvorą ir atsinešė bei į automobilį įkrovė televizorių, kuris buvo įsuktas į maršką ir mikrobangų krosnelę su dėžute. Šiuos daiktus R. P. prašymu nuvežė į miškelį, kur juos paslėpė. Po poros valandų jam dar kartą paskambino R. P., kuris prašė paimti televizorių iš miškelio ir atvežti į degalinę. Jis paėmęs televizorių jį atvežė į sutartą vietą, kur R. P. su draugu paėmė televizorių ir jį rodė kažkokiam žmogui. Po to jis R. P. su draugu bei televizorium pavežė į Respublikos gatvę ir juos palikęs išvažiavo.

Liudytojo V. K. parodymais. Jis parodė, kad buvo įdėjęs skelbimą laikraštyje, kad perka televizorių. Tikslios datos nepamena, jam į telefoną kažkas parašė žinutę, kad parduoda televizorių. Susirašius sutarė susitikti ir susitiko su trim jaunuoliais (nurodo, kad vienas iš jų buvo R. P.). Po to sutarė susitikti (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur jam atnešė ir parodė televizorių „Samsung“, kurį jis nupirko už 50 Eur. Vaikinas teigė, kad televizorius yra jo močiutės. Kitą dieną šį televizorių iš jo paėmė policija.

Protokolu-pareiškimu, iš kurio žinoma, kad 2015-05-16 10.15 val. su pareiškimu į policiją kreipėsi R. Ž. pranešdama, kad 2015-05-16 apie 10 val. atvykusi į motinos S. B. pastoviai negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini) g., rado pravirą virtuvės langą ir namuose suverstus daiktus. Iš namų dingo televizorius plokščiu ekranu „Samsung“ ir mikrobangų krosnelė gamyklinėje pakuotėje. Nuostolis 350 Eur (t. 1, b. l. 3)

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015-05-16 11.30 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. Apžiūrint šiuo adresu esantį gyvenamąjį namą rastas atidarytas langas esantis rytinėje namo sienoje. Lango rėmo viduryje yra mechaninio pažeidimo pėdsakai. Panaudojus specialius miltelius buvo išryškinti rankų pėdsakai, kurie užfiksuoti keturiose daktiloskopinėse plokštelėse. Pirštų pėdsakai rasti ir paimti nuo virtuvės lango rėmo išorinės dalies vidinės pusės daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 1, nuo virtuvės vidinio lango išorinės pusės daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 2, nuo virtuvės vidinio lango vidurinės dalies išorinės pusės daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 3, Nr. 4. (t. 1, b. l. 4-18).

Daktiloskopinio tyrimo specialisto išvada (2015-06-17 Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad du rankos pirštų pėdsakai „A“ ir “B“ nukopijuoti daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 1 yra palikti įtariamojo R. Ž. kairės rankos atitinkamai bevardžiu ir didžiuoju pirštu. Trys rankos pirštų pėdsakai „C“, „D“ ir „E“ nukopijuoti daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 2 yra palikti įtariamojo R. Ž. kairės rankos atitinkami bevardžiu, didžiuoju pirštu ir smiliumi. Trys rankos pirštų pėdsakai „F“, „G“ ir „H“ nukopijuoti daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 3 yra palikti įtariamojo R. Ž. kairės rankos atitinkamai bevardžiu pirštu, didžiuoju pirštu ir smiliumi. Vienas rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje Nr. 4, yra paliktas įtariamojo R. P. kairės rankos nykščiu (t. 1, b. l. 28-40).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015-05-16 17.50 val. V. K. vykdydamas policijos tyrėjo reikalavimą pateikė televizorių „Samsung“ (t. 1, b. l. 50).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2015-05-16 12.15 val. D. S. vykdydamas policijos tyrėjo reikalavimą pateikė mikrobangų krosnelę „Samsung M1712NR“ (t. 1, b. l. 63).

Daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus V. K. pateiktą televizorių ir D. S. pateiktą mikrobangų krosnelė, apžiūroje dalyvavusi nukentėjusioji R. Ž. atpažino televizorių „Samsung“ ir mikrobangų krosnelę „Samsung“ kaip savo (t. 1, b. l. 64-68). Pakvitavimu šie daiktai gražinti R. Ž. (t. 1, b. l. 70).

Apibendrinant išdėstytus įrodymus laikytina nustatytu, kad kaltinamieji savo kaltę, įvykdę R. Ž. turto vagystę, neigia, tačiau surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visetas leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamieji neigdami savo kaltę tik siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas tokią išvadą daro ją argumentuodamas sekančiais motyvais. Kaltinamasis R. P. keitė savo parodymus - ikiteisminio tyrimo metu jis buvo pripažinęs savo kaltę dėl vagystės įvykdymo, tačiau vėliau pakeitė savo parodymus. Laikytina, kad R. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 137-138) buvo teisingi ir atitiko byloje nustatytas aplinkybes. R. P. duodamas minėtus parodymus nurodė pakankamai detalias nusikaltimo padarymo aplinkybes, nurodydamas, kad vagystę įvykdė kartu su R. Ž., kuris atidarė namo langą, nurodė namo kambaryje buvusias vietas iš kur paėmė televizorių ir mikrobangų krosnelę, netgi nurodė tokią smulkią aplinkybę kaip, kad stalas buvęs namo viduje, kuris kliudė langui atsidaryti. Kaip minėta šios aplinkybės sutapo su nustatytomis bylos aplinkybėmis, tai yra R. P. nurodytos grobiamų daiktų buvimo vietos kambaryje, stalo (spintelės) kliudymas langui atsidaryti, sutapo su nukentėjusiosios R. Ž. nurodytomis pagrobtų daiktų buvimo vietomis (mikrobangų krosnelė padėta ant spintos, televizorius kambaryje ant stalo), spintelės atstūmimas nuo lango. Darytina išvada, kad tik kambaryje buvęs ir minėtus daiktus paėmęs asmuo, t. y. šiuo atveju R. P. galėjo žinoti apie daiktų buvimo vietą. R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose buvo nurodęs, kad vagystę įvykdė kartu su R. Ž., kuris atidarė namo langą, pro kurį jie ir pateko į namo vidų. Tokie R. P. parodymai tik patvirtina tą aplinkybę, kad daugiausia rastų pirštų pėdsakų ant namo lango rėmo buvo palikta būtent R. Ž. rankų pirštais. Remiantis šiais argumentais, teismas tiki, kad R. P. būtent ikiteisminio tyrimo metu duodamus parodymus (t. 1, b. l. 137-138) nurodė teisingas įvykdytos veikos aplinkybes. Tuo tarpu R. P. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kad jam daiktus (televizorių ir mikrobangų krosnelę) perdavė ir prašė realizuoti visiškai nepažįstamas asmuo jį pasikvietęs prie namo, į kurį nepažįstamasis pateko pro langą, laikytini visiškai neįtikėtinais ir nelogiškais. Teismas tiki tik ta R. P. parodymų dalimi, kuri susijusi su pagrobtųjų daiktų paėmimu iš namo kiemo, jų pervežimu, slėpimu bei realizavimu.

Teismas kaip visiškai nelogiškus ir neatitinkančius byloje nustatytų aplinkybių, atmeta ir R. Ž. parodymus. R. Ž. teisminio nagrinėjimo metu iš pradžių nurodęs, kad prie namo, iš kurio buvo įvykdyta vagystė, iš viso nebuvo, pagarsinus daktiloskopinio tyrimo išvadas, jau paaiškino, kad galimai po to kai R. P. buvo paleistas iš sulaikymo, buvo nuėjęs prie R. P. nurodyto namo ir R. P. prašymu valė nuo lango rėmo R. P. galimai paliktus pirštų pėdsakus. Iš byloje nustatytų aplinkybių žinoma, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta iš karto po R. Ž. pranešimo apie vagystę, pirštų pėdsakai užfiksuoti ant lango, pro kurį buvo įsibrauta į namą, rėmo, būtent tose vietose, kur langą patogiausia atidaryti paimant jį už rėmo kraštų, o po apžiūros langai buvo užkalti. Iš to seka, kad pėdsakus ant lango rėmų galėjo palikti tik tie asmenys, kurie įsibrovė į namą ir įvykdė vagystę.

Atmetęs kaltinamųjų parodymus kaip nepagrįstus, teismas atsižvelgia į byloje surinktus įrodymus, kurie pagrindžia, kad būtent R. P. su R. Ž. įvykdė R. Ž. turto vagystę įsibraudami į S. B. gyvenamąjį namą. Visų pirma daktiloskopinio tyrimo išvada patvirtina, kad būtent R. P. ir R. Ž. pirštų pėdsakai rasti įsibrovimo vietoje. Pagal rastų pirštų pėdsakų lokalizaciją akivaizdu, kad jie buvo paikti įsibrovimo metu ir jokiomis kitomis atsitiktinėmis aplinkybėmis jie likti ant lango rėmo negalėjo. Atsitiktinio apsirikimo galimybė atmestina, nes įsibrovimo vietoje rasti net šeši R. Ž. pirštų pėdsakai. R. P. rastas vienas piršto pėdsakas, tačiau jo veiksmai po veikos padarymo – rūpinimasis pagrobtų daiktų paėmimu iš nusikaltimo vietos, jų pervežimu, slėpimu, realizavimu bei gautų pinigų paskirstymu pagalbininkams rodo į tai, kad jis taip pat dalyvavo įvykdant vagystę.

Remiantis teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais ir išdėstytais motyvais, teismas laiko įrodytu, kad R. P. ir R. Ž. 2015 m. gegužės 14 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) m., veikdami kartu, R. Ž. sugadinant medinio lango rėmą, per langą įsibrovė į S. B. gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė R. Ž. priklausančius daiktus televizorių „Samsung“ 290 eurų vertės, mikrobangų krosnelę „Samsung“ 60 eurų vertės, padarydami nukentėjusiajai R. Ž. 350 eurų žalą, todėl tokia R. P. ir R. Ž. veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė abiejų kaltinamųjų atžvilgiu yra ta, kad jie nusikalstamą veiką darė veikdami kaip bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Sprendžiant R. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra nepilnametis, nors jau yra teistas, tačiau veikos padarymo dieną jis dar buvo neteistas, todėl laikytina, kad teisiamas pirmą kartą, teisiamas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, todėl, teismo manymu, bausmės paskirtis gali būti pasiekta R. P. parenkant kriminalinę bausmę, kuri nesusijusi su laisvės atėmimu.

Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad R. P. padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, jo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis kaip asmenybė apibūdinamas iš neigiamos pusės: yra baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 115), iš informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (t. 1, b. l. 120-121) žinoma, kad R. P. sudarytos geros gyvenimo sąlygos, tačiau jis tingi mokytis, motina ne visada gali sukontroliuoti jo elgesį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes R. P. parinktinas bausmės dydis artimas parinktos bausmės vidurkiui.

R. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-05-16 14.10 val. (t. 1, b. l. 150) iki 2015-05-18 13.30 val. (t. 1, b. l. 151), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę (BK 66 str. 1 d.).

R. P. po to kai padarė nagrinėjamą nusikaltimą 2015-07-07 Rokiškio r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu už kito analogiško nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d. padarymo ir nuteistas laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, todėl šiuo nuosprendžiu ir ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu R. P. paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 str. 1, 4, 9 d. pagrindu jas iš dalies sudedant.

Sprendžiant R. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra nepilnametis, tačiau praeityje jau yra teistas už analogiškų nusikaltimų nuosavybei padarymą ir šį naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl jam parinktina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis, tai yra laisvės atėmimo bausmė.

Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad R. Ž. padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, jo atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis kaip asmenybė apibūdinamas iš neigiamos pusės: teistas, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 18), iš informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (t. 2, b. l. 25-27) žinoma, kad R. Ž. sudarytos pakankamos gyvenimo sąlygos, motina pagal sugebėjimus juo rūpinasi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes R. Ž. parinktinas bausmės dydis mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

R. Ž. nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu, tai yra 2014-09-08 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam skirtos laisvės atėmimo bausmės 1 metams 2 mėnesiams, todėl šiuo ir ankstesniu nuosprendžiu R. Ž. paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 64 str. 1, 3 d.).

R. Ž. nusikaltimą padarė jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau kaip minėta jis yra nepilnametis (16 metų amžiaus), tai yra jo asmenybė dar nepilnai subrendusi. Iš byloje pateiktos Rokiškio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro R. Ž. charakteristikos (t. 2, b. l. 22) žinoma, kad R. Ž. elgesys mokykloje buvo labai blogas, tačiau pritaikius griežtas priemones pastebimas R. Ž. elgesio pagerėjimas. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes mano, kad R. Ž. dar galima bandyti pataisyti jo neizoliavus iš visuomenės, o jam taikant griežtesnes auklėjimo priemones, todėl jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas dar kartą atidėtinas jam paskiriant ilgesnės trukmės auklėjamojo poveikio priemones, kurios darytų teigiamą poveikį jo elgesiui.

Iš kaltinamųjų nepriteistina ir neišieškotina 5,95 Eur proceso išlaidų valstybei, kadangi kiekvienam proporcingai tenkanti proceso išlaidų dalis yra mažesnė nei 2011-11-07 teisingumo ministro kartu su finansų ministru įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (įsakymo pakeitimas 2014-09-23 Nr.1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų sumą (tai yra 3 Eur).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nuspren d ė:

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti laisvės apribojimo bausme vieneriems metams, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kiekvieną dieną būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val.; mokytis; per 7 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2015-07-07 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu R. P. pagal BK 178 str. 2 d. skirta laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir R. P. paskirti galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kiekvieną dieną būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val.; mokytis; per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės laiką visiškai įskaityti laisvės apribojimo bausmę R. P. atliktą pagal 2015-07-07 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į R. P. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-05-16 14.10 val. iki 2015-05-18 13.30 val. (dvi laikino sulaikymo paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

R. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti jas panaikinti.

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie 2014-09-08 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. Ž. pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. (dvi veikos) paskirtos laisvės atėmimo bausmės 1 metams 2 mėnesiams iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, ir R. Ž. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu R. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviems metams šešiems mėnesiams, paskiriant BK 82 straipsnio 3, 4, 5 dalyse numatytas auklėjamojo poveikio priemones: 90 (devyniasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį įpareigojant juos atlikti per šešis mėnesius; elgesio apribojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant šiuo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 iki 6 val. būti namuose; mokytis (tęsti mokslą); atidavimą tėvams E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ugdyti ir prižiūrėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, be ne ilgiau iki kol R. Ž. sueis aštuoniolika metų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus jas panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.