Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovei A. G., nedalyvaujant atsakovui E. G., dalyvaujant institucijos teikiančios išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui E. G., institucijai teikiančiai išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė savo reikalavimus grindžia tuo, kad su atsakovu sudarė santuoką 2003-06-06, santuokoje gimė duktė. Atsakovas dažnai girtauja, ją tai trikdo, jaučiasi nesaugi. Nurodė, kad atsakovas neteikia šeimai materialinės paramos, neapmoka asmeninių kreditų, administracinių baudų. Ji viena prižiūri ir auklėja dukrą, teikia jai išlaikymą, padeda jos mama. Vaiko išlaikymui reikia apie 800 Lt per mėnesį, todėl prašo priteisti iš atsakovo pusę sumos – 400 Lt. Nereiškia reikalavimo dėl tarpusavio išlaikymo. Santuokoje jokio turto neužgyveno. Kreditorinių įsipareigojimų nei asmeninių, nei kartu su atsakovu neturi. Apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma.

Atsakovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimo ir prašymų nepateikė.

Institucijos teikiančios išvadą atstovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Sutikimą grindžia tuo, kad mergaitė nori gyventi su mama, mama mergaite tinkamai rūpinasi, apie atsakovą duomenų nėra. Pateikta išvada, jog įvertinus vaiko nuomonę gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ( b.l.22,23).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta 2003-06-06 Kauno miesto CMB, įrašo Nr.740. Šalys santuokoje 2003 09 24 susilaukė dukters G. G. (b.l. 7). Šalys nėra įgijusios nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto (b.l. 11-14). Iš 2011-12-12 darbo užmokesčio pažymos matyti, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 1300 Lt per mėnesį (b.l. 15).

Dėl santuokos nutraukimo

Teismas nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Nors ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, tačiau posėdžio metu patikslino reikalavimą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės.

CPK 178 str. įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalėjo pateikti atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymus, tačiau tokių įrodymų, išskyrus ieškovės paaiškinimus, pateikta nebuvo (CPK 177 str.). Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, į civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus bei įvertinus tai, kad atsakovo iniciatyva buvo skirtas terminas sutuoktiniams susitaikyti, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo šeima iširo dėl to, jog abu nedėjo pakankamai pastangų santuoką išsaugoti , todėl pripažintina, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo dėl abiejų kaltės (CK 3.61 str., CPK 177, 178, 197, 185 str.).

Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė – G., atsakovui – G. pavardė (CK 3.69 str.).

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys neturi dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, neturi kreditorinių įsipareigojimų.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos procesą, jos nagrinėjimu nesidomėjo, atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo, todėl laikytina, kad šiam reikalavimui neprieštarauja. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, įvertinat vaiko amžių, jo ir motinos gyvenimą kartu, atsakovui nepareiškus prieštaravimų, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. Šalių dukra yra nepilnametė. Jos sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai. Ieškovė, vykdydama savo pareigą dukrai užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, į gerą mitybą, apavą ir drabužius. Vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Darytina išvada, kad vaiko poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip pačio vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik padidėjo. Šiuo metu visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka ieškovei, kurios materialinė padėtis , įvertinus tai, kad šiuo metu ji viena tenkina būtiniausius vaiko poreikius ir gauna nedidelį darbo užmokestį, yra sunki.

Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos procesą, jos nagrinėjimu nesidomėjo, atsiliepimo nepateikė, posėdyje nedalyvavo, todėl laikytina, kad šiam reikalavimui neprieštarauja.

Be to, pažymėtina, kad tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas net gi kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, neturintis kitų išlaikytinių, priešingų duomenų nepateikta, iš jo priteistinas nepilnamečiui vaikui išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskirtina įstatyminė nepilnametės mergaitės atstovė motina– ieškovė

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Teismas šioje byloje patyrė 15 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 140 Lt žyminio mokesčio. Ieškinys turėtų būti papildomai apmokėtas 144 lt žyminiu mokesčiu išlaikymo dalyje, 139 Lt gyvenamosios vietos nustatymo dalyje –viso 283 Lt (CPK 80 str., 88 str., 93 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesidomėjo procesu, nepateikė atsiliepimo, posėdyje nedalyvavo, prašymų nepateikė, laikytina, kad atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas dėl neatliktų procesinių pareigų (CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 15 Lt pašto išlaidų, 283 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai, 140 Lt ieškovės naudai (CPK 3 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 7 d., CK 1. 5 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės A. G., a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. G., a.k(duomenys neskelbtini) įregistruotą 2003-06-06 Kauno miesto CMB, įrašo Nr.740, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei A. G., a.k(duomenys neskelbtini) pavardę – G., atsakovui E. G., a.k(duomenys neskelbtini) G..

Nustatyti dukters G. G., gim.2003-09-24, gyvenamąją vietą su ieškove A. G., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. G., a.k(duomenys neskelbtini) dukters G. G., gim.2003-09-24, išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litų) periodinių kasmėnesinių išmokų nuo 2011-12-20 iki vaiko pilnametystės.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš E. G., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei pašto išlaidas – 15 Lt (penkiolika litų) ir 283 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija (kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, „Swedbank“ AB bankas, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovo E. G., a.k(duomenys neskelbtini) 140 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų) žyminio mokesčio ieškovės A. G., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.