- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- II-593-1010/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00581-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Pareiškėjas
- S. Ž.
- Pažeidėjas
- S. Ž.
institucijos priėmusios nutarimą Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos atstovei G. V. – Sakalienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. VMI-03-AMR_N-530-2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos (toliau ir VMI) 2022 m. spalio 17 d. nutarimu, dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, S. Ž. už administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalį, padarymą paskirta administracinė nuobauda įspėjimas, už tai, kad 2022 m. spalio 17 d. 00:37, nustatyta, kad S. Ž., būdamas S. Ž. firma „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), toliau ir juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini), toliau ir Deklaracija) už 2021 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2022 m. birželio 15 d. Tuo, vadovas S. Ž., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, S. Ž. skundu prašo šį nutarimą panaikinti. Skunde nurodo, kad jis administracinio nusižengimo nėra padaręs, nes pelno/nuostolio mokesčio ataskaitai Form_(duomenys neskelbtini) pateikti už 2021 metus negali, nes įmonė laiku neatgavo paimtų iš Tauragės VMI specialistės. Pažymima, jog visoms įmonėms yra suteikiamas solidus 6 mėnesių ir 15 dienų terminas užpildyti šią metinę Form_(duomenys neskelbtini) formą, kuri pildoma už visus praėjusius metus. Tačiau jo atveju yra bandoma pritaikyti išimtinai baudžiamąsias priemones ir tam yra paaiškinimas, nes tarp įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir Šiaulių VMI operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo S. S., kuris buvo pasisavinęs ir negrąžinęs įmonės turtą, vyko teisminis ginčas. Šiam asmeniui pralaimėjus bylas Nr. e2-6031-1028/2020, e2A-97-357/2021, buvo surengtas tendencingas operatyvus patikrinimas, kuris baigėsi pažymos surašymu ir įskundimu FNTT, kuri patikrinus per du mėnesius dokumentus už 5 metus perdavė įmonės dokumentus Tauragės VM1 specialistei. Tačiau įmonė nebuvo nubausta. FNTT yrimas buvo baigtas 2022 m. rugpjūčio mėnesį, o VMI operatyvus tyrimas baigtas 2021 m., rudenį už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. Nors įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nežymiai ir pavėlavo pateikti nurodytą formą, tačiau ją pateikė žymiai anksčiau, nei analogiškai būtų teikusios kitos įmonės. Pastebima, kad iš VM1 specialistų nebuvo gauta jokių priminimų, įspėjimų, užklausimų, kodėl yra vėluojamą pateikti šią formą iki pat 2022 m. spalio 17 d. Vien tik subjektyvus, galimai asmeninis VMI specialistės ar juos įtakojančių viršininkų nusiteikimas skirti baudą nagrinėjamoje byloje negali būti teisėtu pagrindu ir negali teismo įpareigoti skirti baudą, jei tam buvo objektyvių pateisinamų priežasčių. Skunde pažymima, jog patikrinimą atliko būtent Operatyvios kontrolės ir patikrinimų Tauragės skyrius, nes buvusios sutuoktinės tėvas dirba Šiaulių VMI, todėl mano, kad galimai buvo piktnaudžiauta tarnybine padėtimi, tokiu būdu jį žlugdant. Kadangi dirba per kelis darbus ir turi išlaikyti tris mažamečius vaikus, objektyviai negalėjo peržiūrėti per kelias dienas visų atgautų dokumentų už 5,5 metų. O užpildyti metinės formos bet kaip, kad tik spėtų į terminą, taip pat negalėjo, nes tai būtų dokumentų klastojimas, neteisingų duomenų pateikimas. Šiuo atveju įmonė turi didelę permoką, todėl net pateikus deklaraciją, įmonei nereikės mokėti pelno mokesčio, nes bus atlikta užskaita. Taip pat nebus skaičiuojami delspinigiai. Todėl jokios žalos nėra ir bausti nėra pagrindo. Pažymi, kad kaip įmonės savininkas 25 metus tinkamai vykdė pareigas ir įmonė neturėjo bėdų su VMI, baudų, tačiau prasidėjus skyrybų procesui, staiga iš VMI yra sudaromos kliūtys. Atkreipiamas teismo dėmesys, kad VMI turi informuoti ir padėti mokesčių mokėtojui tinkamai vykdyti pareigas, tačiau šiuo atveju mato tik norą nubausti asmenį, nors galėjo jį įspėti paprastu el. laišku ir paraginti bei informuoti, kad nepateikus bus skirta bauda. Tokiu atveju būtų prašęs pratęsti terminą šios metinės ataskaitos pateikimui. Tačiau jokių pranešimų nei jis asmeniškai, nei įmonė negavo. Mano, kad baudos skyrimas yra kraštutinė ir perteklinė priemonė. Pažymima, jog Tauragės VMI specialistė K. R. dokumentus įmonei perdavė tik 2022 m. birželio 9 d., todėl buvo objektyvus vėlavimas, esant pateisinamoms aplinkybėms, jis neturėtų būti baudžiamas. Todėl yra pagrindas nutraukti administracinę teiseną pagal ANK 591 straipsnį, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo palikti nutarimą nepakeistą ir S. Ž. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad priešingai nei teigia S. Ž. skunde, nurodydamas, kad deklaraciją vėlavo pateikti 1 dieną, iš Elektroninio deklaravimo sistemos išrašų matyti, kad Metinė pelno mokesčio deklaracija pateikta tik 2022 m. lapkričio 9 d. Taip pat S. Ž. skunde įvardija, kad minimu nutarimu skirtos neadekvačios prievartos priemonės, tačiau jam skirta švelniausia ANK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl vėlavimo laikotarpio ir neadekvačių prievartos priemonių nepagrįsti. Atsiliepime nurodoma, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos nusikaltimų skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo aktu bei 2021 m. gegužės 28 d. dokumentų lydraščiu paėmė S. Ž. buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. 25/12- 1-16-10606 perdavė mokesčių administratoriui (reg. 2021-07-16 Nr. GAP-474). 2022m. sausio 21 d. S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ vadovui išsiųsti kvietimai Nr. KD11-7 ir Nr. KD11-8 atvykti į Klaipėdos AVMI dėl apskaitos dokumentų atsiėmimo. Tačiau S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas vengė atvykti kvietimuose nurodytu laiku, teikdamas pranešimus apie laiko atidėjimą. Tai įrodo susirašinėjimai el. paštu, kuriuose matyti, kad 2022 m. sausio 12 d. siūloma suderinti laiką dokumentų atsiėmimui ir pačio pareiškėjo atsakymai, nurodant, kad dokumentus galės atsiimti 2022 m. vasario 10 d., 2022 m. vasario 9 d. el. laišku nurodant, kad dokumentus galės atsiimti 2022 m. kovo 2 d., 2022 m. kovo 1 d. el. laišku nurodant, kad dokumentus galės atsiimti tik 2022 m. balandžio 1 d., 2022 m. balandžio 1 d., el. laišku nurodant, kad dokumentus galės atsiimti 2022 m. balandžio 29 d. S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ vadovui išsiųstas kvietimas Nr. KD11-29, 2022 m. gegužės 31 d. atvykti į Klaipėdos AVMI administracinio nusižengimo protokolo surašymui dėl padaryto pažeidimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį. S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas atvyko į Klaipėdos AVMI 2022 m. birželio 9 d., tada ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMI-03-ANR_P-233-2022 bei grąžinti S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, matyti, kad pats pareiškėjas nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2022 m. birželio 9 d. neatsiėmė apskaitos dokumentų, o Klaipėdos AVMI operatyvų patikrinimą atlikusi specialistė S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus turėjo tik nuo 2021 m. liepos 16 d. Atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, t. y. akcentuojamas buvęs operatyvus patikrinimas, nesusijęs su šiuo konkrečiu pažeidimu ir neturėjo įtakos nutarimo priėmimui.
Teismo posėdyje ir papildomame rašytiniame paaiškinime S. Ž. prašė skundą tenkinti ir nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad tik 2022 m. gegužės 1 d. šalyje nustojo galioti valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl COVID-19 pandemijos, todėl, VMI kontrolės departamento direktorė yra neteisi ir bando klaidinti teismą dėl tuo metu galiojusių apribojimų ir dokumentų atsiėmimo aplinkybių. Pažymi, kad VMI nėra uždrausta komunikuoti ir teikti prašymus laiko derinimui. Tai, kad Tauragės VMI specialistė pati nesiekė atvežti į įmonę dokumentų be kažkokių papildomų kontaktų, tik patvirtina, jog šis baudos skyrimas yra nukreiptas kryptingai prieš mokesčių mokėtoją, nes įmonė yra persekiojama susigalvojant smulkmeniškas priežastis, vadovaujantis buvusios sutuoktinės skundais, nerandant, kaip nubausto mokestine prasme. Tauragės VMI specialistė nepatvirtindavo atvykimo, nederino laiko ir datos, todėl natūralu, kad jei laikas nesuderintas, nepatvirtintas, keičiasi darbuotojų planai ir laikas derinamas iš naujo. Jei laiko nenorėjo suteikti, galėjo ir parašyti, kad nesutinka su pasiūlyta data ir laiku, kad būtina atvykti tik konkrečiu laiku. VMI Operatyvus patikrinimas buvo baigtas 2021 m. gruodžio 30 d., todėl Tauragės VMI galėjo operatyviai atvykti ir perduoti dokumentus, nes Operatyvus patikrinimo pažyma surašyta ir ją, kaip ir dokumentus, galėjo atsiųsti iš Tauragės. Atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos VMI pateikė visai kitos įmonės – UAB Skaitmeninių inovacijos, kurioje jis dirba samdomu darbuotoju, el. susirašinėjimą, bet ne su S. Ž. firma „(duomenys neskelbtini)“. Jei Klaipėdos VMI būtų tinkamai – paprastai el. laišku priminus ar informavus, kad dar nėra pateikta forma, ar suformavus mokestinį nurodymą per 10 dienų ar per nustatytą terminą visgi pateikti tokią formą, tai įmonė būtų bandžiusi spėti į duotą terminą iš turimų duomenų tinkamai užpildyti tokią forma. Tačiau jokio įspėjimo/priminimo ar mokestinio nurodymo tokią formą pateikti nebuvo gauta, nors nei jis, nei įmonė per 25 metus nėra bausta VMI. Įmonė atgavusi dokumentus dėjo visas pastangas paskaičiuoti ir užpildyti PLN formą kiek įmanoma greičiau. Mano, kad Klaipėdos VMI specialistų praktika persekioti ir bausti, verčia spręsti dilemą ar vėluoti ir teikti teisingus duomenis, ar nevėluoti, bet teikti neteisingus duomenis ir vėliau juos koreguoti. Nors Tauragės ir Klaipėdos VMI teikė el. laiškus dėl galimybės atsiimti dokumentus, tačiau dėl ataskaitos nepateikimo ar vėlavimo priminimo ar raginimo el. paštu neteikė, o net nesuteikiant galimybės pateikti paaiškinimo, paskiriama nuobauda. Pareiškėjas nurodo, kad po to, kai aukštas pareigas užėmęs Šiaulių VMI operatyvios kontrolės buvęs vedėjas pralaimėjo dvi bylas prieš įmonę, prasidėjo neteisėtas įmonės ir jo persekiojimas. Pareiškėjas nurodo, kad teisme yra nagrinėjamas kitas susijęs atvejis – II-538-972/2022, kuri patvirtina VMI specialistų netinkamo procesinio elgesio prieš pareiškėją mastą. Jam nesupranta, kodėl buvo laukiama spalio 17 d. nuobaudai paskirti, o ji nebuvo skirta suėjus 1 dienai po termino ataskaitai pateikti suėjimo. Tai tik patvirtina, kad ataskaitos nėra jau tokios aktualios. Jo nuomone, VMI privalėjo suteikti įmonei laiko pateikti ataskaita, nediskriminuoti mokesčio mokėtojo, ir nepersekioti įmonės savininko, ypač kai įmonė dokumentus iš pačios VMI atgavo tik 2022 m. birželio 9 d., kai po karantino juos atsiėmė nuvykęs į Klaipėdos VMI Liepų g. Pripažįsta, kad ataskaitas turėjo pateikti 2022 m. birželio 15 d., tačiau jas pateikė 2022 m. liepos 9 d., užtruko dėl Covid taikyto karantino ir dėl to, kad VMI nederino laiko, kada jis gali pasiimti dokumentus. Mano, kad jeigu VMI išsivežė dokumentus į Tauragę, nors galėjo atlikti patikrinimą vietoje, tai privalėjo juos patys ir grąžinti. Atskaitų pateikti pagal turimus sąskaitas faktūras negalėjo, nes jeigu yra duodamas toks ilgas terminas, tai reiškia, jog jų pateikimas nėra formalus veiksmas. Mano, kad turėjo būti įspėtas apie vėlavimą, nes tada būtų prašė pratęsti terminą. Dėl persekiojimo kreipėsi į Centrinę administraciją, be atsakymo dar negavo.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė teismo posėdyje prašė netenkinti skundo atsiliepime nurodytas motyvais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas galėjo pateikti ataskaitas pagal turimas sąskaitas faktūras. Pareiškėjas pats vengė atsiimti dokumentus ir jokio persekiojimo nebuvo, nes nutarimas buvo surašytas robotizuotu būdu, jokie fiziniai asmenys procese nedalyvauja. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, ataskaita buvo pateikta tik 2022 m. lapkričio 9 d., o nutarimas buvo surašytas 2022 m. spalio 17 d., taigi pareiškėjas turėjo pakankamai laiko ataskaitai pateikti net ir suėjus terminui.
Iš Elektroninės deklaravimo sistemos (toliau – EDS) duomenų 2022 m. spalio 18 d. išrašo matyti, kad paskutinė S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini)) pateikta 2021 m. kovo 25 d., už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (b. l 7).
Taip pat EDS duomenų matyti, kad 2022 m. birželio 21 d. įmonei išsiųstas priminimas per 5 dienas nuo priminimo gavimo dienos pateikti formą (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (b. l. 8-10).
Iš EDS pranešimo kortelės matyti, kad S. Ž. firmai „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokestis buvo apskaičiuotas mokesčių administratoriaus iniciatyva ir nustatytas mokesčio suma 141 Eur (b. l. 12-13), pranešimas S. Ž. išsiųstas 2022 m. liepos 26 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. sausio 21 d. raštai patvirtina, kad S. Ž. adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsti pranešimai 2022 m. sausio 27 d., 10.30 val. atvykti į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekciją pas vyr. specialistę K. R. dėl dokumentų atsiėmimo (b. l. 59, 63).
Iš VMI vyr. specialistės K. R. ir S. Ž. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad K. R. 2022 m. sausio 3 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) pranešė, kad reikia suderinti datą ir laiką dėl bendrovės dokumentų grąžinimo. Analogiškas paklausimas išsiųstas ir 2022 m. sausio 12 d. S. Ž. el. laišku, išsiųstu iš „(duomenys neskelbtini)“ el. pašto (duomenys neskelbtini), VMI vyr. specialistei K. R., informavo specialistę, jog dėl sergamumo ir didelio darbo krūvio dokumentus abi įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Firma „(duomenys neskelbtini)“) galės atsiimti tik 2022 m. vasario 10 d., 9 val. Klaipėdos AVMI patalpose nurodytu adresu.
2022 m. vasario 9 d., el. laišku S. Ž. informavo VMI specialistę, kad dėl sergamumo ir kontakto su užsikrėtusiais asmenimis, dokumentus abi įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Firma „(duomenys neskelbtini)“) galės atsiimti tik 2022 m. kovo 2 d., 10 val. 2022 m. balandžio 1 d. el. laišku S. Ž. informavo VMI specialistę, kad dėl sergamumo ir kontakto su užsikrėtusiais asmenimis bei dėl kojos traumos negalės šiandiena atvykti pasiimti dokumentų. Dokumentus abi įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Firma „(duomenys neskelbtini)“) galės atsiimti tik 2022 m. balandžio 29 d., 9 val. (b. l 65-74).
Iš dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo akto nustatyta, kad S. Ž. S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus atsiėmė 2022 m. birželio 9 d. (b. l. 75-77).
Iš EDS duomenų 2022 m. lapkričio 30 d. išrašo matyti, kad S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pateikta 2022 m. lapkričio 9 d. (b. l 79).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 187 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą.
Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 2 ir 5 punktus mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. O šio Įstatymo 76 straipsnio 1 dalis nurodo, jog mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalis nurodo, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų „Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių“ 22.1, 22.2 punktuose nurodoma, kad deklaracijos pateikimo terminas gali būti pratęstas atsiradus tokioms svarbioms aplinkybėms, dėl kurių mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas negali pateikti deklaracijos, t. y. einamojo mokestinio laikotarpio dokumentų praradimas, kuris yra patvirtintas atitinkamos institucijos dokumentais (policijos komisariato, priešgaisrinės apsaugos tarnybos ir pan.) arba tam turinčių teisę institucijų dokumentų poėmis. Taip pat, kai deklaracija negali būti pateikta dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti (pvz., avarijos, stichinės nelaimės) ar kitų svarbių aplinkybių (pvz., sulaikymas įkalinimo vietose ir pan.). Prašymas gali būti pateikiamas ir pasibaigus atitinkamos deklaracijos pateikimo terminui.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Ž. skunde neneigė faktinių bylos aplinkybių, t. y., kad būdamas S. Ž. firma „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini)) už 2021 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2022 m. birželio 15 d. Tačiau S. Ž. tokį delsimą teisina objektyviomis, nuo jo nepriklausiusiomis aplinkybėmis – kad Tauragės VMI specialistė K. R. įmonei dokumentus, kuriuos buvo paėmusi patikrinimui atlikti, grąžino tik 2022 m. birželio 9 d., todėl per kelias likusias iki termino suėjimo dienas jis neturėjo jokių galimybių užtikrinti, kad Metinė pelno mokesčio deklaracija būtų pateikta laiku. Be to, VMI nėra linkusi bendradarbiauti, informuoti, teikti pagalbą, nes net neperspėjus apie vėlavimą įvykdyti prievolę, iš karto baudžia.
Tačiau, priešingai nei nurodo S. Ž., iš EDS duomenų matyti, kad 2022 m. birželio 21 d. įmonei išsiųstas priminimas per 5 dienas nuo priminimo gavimo dienos pateikti formą (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (b. l. 8-10). Vis tik, EDS duomenų 2022 m. lapkričio 30 d. išrašas patvirtina, kad S. Ž. firma „(duomenys neskelbtini)“ Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pateikė tik 2022 m. lapkričio 9 d. (b. l. 79). Taigi, S. Ž. į priminimą apie termino praleidimą nereagavo ir deklaraciją pateikė tik praėjus beveik mėnesiui po to, kai buvo nubaustas 2022 m. spalio 17 d. nutarimu. Kita vertus, pareiškėjas jau ne pirmi metai teikia šią deklaraciją, ką pats pripažįsta, todėl aiškiai žinojo jos pateikimo terminus ir tvarką, bei tai, kad negalėdamas laiku pateikti deklaracijos, esant objektyvioms priežastims, gali prašyti termino pratęsimo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs pratęsti deklaracijos pateikimo terminą ir šis prašymas nebūtų tenkintas. Kita vertus, nežiūrint to, kad pareiškėjas ir neprašė pratęsti termino deklaracijai pateikti, už šios deklaracijos nepateikimą S. Ž. firmos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nubaustas tik 2022 m. spalio 17 d., t. y., tik po 6 mėnesių nuo termino suėjimo, taigi pareiškėjui buvo suteikta pakankamai laiko deklaracijai pateikti, net pareiškėjui to neprašius. Tačiau deklaraciją įmonė pateikė tik 2022 m. lapkričio 9 d., praėjus beveik mėnesiui po nutarimo priėmimo ir nuobaudos paskyrimo. Todėl pareiškėjo argumentai, kad VMI nėra linkusi bendradarbiauti, informuoti, teikti pagalbą, o vien tik bausti, yra nepagrįsti ir atmetami. Dėl to galima daryti išvadą, kad S. Ž. ne tik buvo pranešta apie praleistą terminą pareigai pateikti valstybės įgaliotai institucijai būtiną deklaraciją, bet ir suteiktas ganėtinai ilgas papildomas laikas šiai pareigai įvykdyti, tačiau pareiškėjas šios pareigos net per nurodytą papildomą terminą neįvykdė.
Minėtos „Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklės“ suteikia galimybę, esant svarbioms aplinkybėms, prašyti pratęsti deklaracijos pateikimo terminą.
Pareiškėjas S. Ž. nepateikė duomenų, kad būtų prašęs Institucijos pratęsti terminą metinei pelno mokesčio deklaracijai pateikti ir šis jo prašymas nebuvo tenkintas.
Nepaisant to, pareiškėjas tvirtina, kad jis terminą pateikti metinę pelno mokesčio deklaraciją praleido dėl objektyvių priežasčių, nes jam ilgą laiką nebuvo grąžinti įmonės dokumentai, tačiau teismas pareiškėjo nurodytų priežasčių negali pripažinti objektyviomis.
Kaip matyti iš byloje pateiktų pareiškėjo ir VMI specialistės K. R. elektroninio susirašinėjimo, pareiškėjui dar 2022 m. sausio 3 d. buvo siūloma suderinti datą ir laiką dėl bendrovės dokumentų grąžinimo. Analogiškas paklausimas išsiųstas ir 2022 m. sausio 12 d. Pareiškėjas pats nurodė, kad įmonės dokumentus atsiims 2022 m. vasario 10 d., 9 val., tačiau 2022 m. vasario 9 d., el. laišku S. Ž. VMI specialistei pranešė, kad dėl sergamumo ir kontakto su užsikrėtusiais asmenimis, dokumentus abi įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Firma „(duomenys neskelbtini)“) galės atsiimti tik 2022 m. kovo 2 d., 10 val. Vėliau, 2022 m. balandžio 1 d. el. laišku S. Ž. informavo VMI specialistę, kad dėl sergamumo ir kontakto su užsikrėtusiais asmenimis bei dėl kojos traumos negalės atvykti pasiimti dokumentų. Dokumentus abi įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Firma „(duomenys neskelbtini)“) galės atsiimti tik 2022 m. balandžio 29 d., 9 val. (b. l 65-74). Taigi, priešingai nei nurodė pareiškėjas, ne VMI, o pats pareiškėjas nurodė datas, kada galės pasiimti įmonės dokumentus, tačiau kiekvieną kartą iki 2022 m. birželio 9 d. atvykimą perkeldavo motyvuodamas įvairiomis priežastimis, o dažniausiai sveikatos problemomis. Tačiau byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad pareiškėjas ilgą laiką sirgo ir negalėjo laiku atsiimti dokumentų. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo panaikintas. Kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas ar kitas jo įgaliotas asmuo negalėjo paimti dokumentų, pareiškėjas nenurodo ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikia.
Taigi, termino praleidimą lėmė ne objektyvios ir svarbios priežastys, o subjektyvios aplinkybės ir paties pareiškėjo pasyvumas, juo labiau, kad prašyti pratęsti terminą deklaracijai pateikti pareiškėjas galėjo net ir pasibaigus deklaracijos pateikimo terminui, tačiau tokio prašymo nepateikdamas, dėl ko už savo elgesį ir riziką turi prisiimti ir kilusias pasekmes.
Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad neturėjo tyčios neteikti Metinė pelno mokesčio deklaracijos, nes pelno mokesčio nesiekė išvengti, kadangi įmonė turi didelę permoką. Dėl šių argumentų pažymėtina, jog pagal ANK 7 straipsnį, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tuo atveju, jeigu jis nusižengimą padarė dėl neatsargumo. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad S. Ž. laiku nepateikdamas Metinės pelno mokesčio deklaracijos, būtų sąmoningai siekęs nesilaikyti teisės aktuose nustatytos tvarkos ir išvengti pelno mokesčio mokėjimo, juo labiau, kad pelno mokestis, nepateikus deklaracijos, buvo paskaičiuotas pagal ankstesnių metų deklaracijos duomenis, todėl bet kuriuo atveju, pelno mokesčio mokėjimo prievolės įmonė neišvengė. Tačiau net pripažinus, kad S. Ž. Metinės pelno mokesčio deklaracijos laiku nepateikė dėl neatsargumo (nerūpestingumo), tai nepanaikina jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nesudaro pagrindo administracinės teisenos nutraukimui, kadangi padarytame administraciniame nusižengime yra visi šio administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimas, kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu padarius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų, todėl teismas, įvertinęs tai, kas svarbu ir turi teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui, dėl kitų pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje išsakytų argumentų plačiau nepasisako, nes jie nėra šios bylos dalykas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto S. Ž. skundo netenkinti ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. VMI-03-AMR_N-530-2022 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.