- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-18
- Bylos Nr.
- 1-88-439/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-93-1-00640-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Bartulienė
- Kaltinamasis
- H. D.
- Nukentėjusysis
- M. P., L. P.
- Advokatai
- Kęstutis Stankevičius
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Elena Bartulienė, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Žyliui, kaltinamajam H. D., gynėjui advokatui Kęstučiui Stankevičiui, nukentėjusiesiems M. P., L. P., nukentėjusiojo M. P. įgaliotam atstovui Algirdui Meiženiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, kaltinamas pagal BK 284 str. 1d., 138 str. 2d. 8p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. D. 2012m. gruodžio 22d., apie 3 val. 10 min., Šilalės r., Bytlaukio k., Kaltinėnų gatvėje, viešoje vietoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, įžūliais veiksmais, dėl chuliganiškų paskatų tyčia kumščiu sudavė M. P. du kartus į veidą, po to M. P. kumščiu sudavė vieną kartą į veidą ir vieną kartą į galvą, po ko sudavė vieną smūgį L. P. kumščiu į veidą ir, pastarajam nugriuvus ant žemės, sudavė jam dar 2-3 kartus, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, kumščiu į veidą. Taip padarė nukentėjusiesiems M. P. ir L. P. nežymius sveikatos sutrikdymus, o nukentėjusiajam M. P. dėl chuliganiškų paskatų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko dėl nosies kaulo lūžimo.
Kaltinamasis H. D. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012-12-22 naktį, apie 2 val., jo brolis M. D., kartu su draugu M. R., atvažiavo su mašina jo parvežti namo. Važiuojant Šilalės r., Bytlaukio k., prieš mašiną ant kelio keturi vaikinai išmetė fejerverką. Brolis sustojo, išlipo iš mašinos, kilo konfliktas tarp brolio ir keturių vaikinų, išmetusių fejerverką. Iš mašinos išlipo ir M. R.. Išgirdęs, kad jie šūkauja išlipo ir jis. Buvo tamsu, vaikinai plūdosi necenzūriniais žodžiais. Negali tiksliai pasakyti ar jis buvo pastumtas, ar jam buvo trenkta, jį puolė trys vaikinai, provokavo, vienas iš keturių vaikinų jam bandė suduoti, todėl gynėsi, buvo išsigandęs ir netyčia jiems sudavė kumščiu smūgius. M. P. sudavė kumščiu du kartus į veidą, M. P. kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, vieną kartą į galvą, L. P. sudavė vieną smūgį į veidą. Neigė, kad nugriuvusiam ant žemės L. P. sudavė dar 2-3 smūgius ir teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu pripažino sudavęs šiuos smūgius, nes buvo išsigandęs. Teigė, kad nukentėjusiuosius sužalojo netyčia, be to neigė kad buvo neblaivus ir gailėjosi dėl to, ką pripažino padaręs, sutiko, kad pasikarščiavo, kad buvo galima elgtis kitaip. Nukentėjusiesiems žalos neatlygino, nedirba, yra sveikas, neranda darbo, nėra registruotas darbo biržoje, nesimoko, jokio turto neturi, gyvena pas tėvus ir yra jų išlaikomas.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis H. D. kaltu prisipažino tik iš dalies, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, baudžiamojoje byloje surinktais dokumentais.
Nukentėjusysis L. P. parodė, kad iki 2012-12-22 H. D. pažinojo tik iš matymo, jokių piktumų su juo neturėjo. 2012-12-22 naktį kartu su M. P., M. P. ir E. B. ėjo keliu namo, kaimo centru. Pripažino, kad susprogo fejerverkas, kai iki mašinos buvo 10-15 metrų, tačiau teigė, kad jis sprogo ne į mašinos pusę. Privažiavęs automobilis sustojo, iššoko vairuotojas, kuris pradėjo šūkauti ką jie čia daro, rankose turėjo beisbolo lazdą, vaikščiojo, gąsdino, sakė necenzūrinius žodžius, tačiau smūgių nesudavė. Įvyko žodinis konfliktas. Iš mašinos išlipo keleivis, kuris buvo ramus ir su juo ramiai pasikalbėjo. Po kiek laiko iš mašinos išlipo H. D., kuris juos užsipuolė žodžiais, vartojo necenzūrinius žodžius. Kai kalbėjosi su vairuotoju išgirdo, jog kažkas sušuko ir tuo metu pamatė, kad M. P. parkrito ant žemės nuo H. D. smūgių. Negali pasakyti kur smūgiai buvo suduoti, nes nematė. Prieš tai H. D. jau buvo sudavęs M. P., tik jis nematė kaip prasidėjo muštynės. Norėjo prieiti prie M. P. ir jį pakelti nuo žemės. Prasilenkiant su H. D. šis trenkė jam su kumščiu į veidą, į dantis ir jis nugriuvo ant žemės, jam gulinčiam H. D. dar sudavė du ar tris smūgius su kumščiu į veidą. Jam buvo nuskeltas vienas priekinis dantis, kitas priekinis dantis nulaužtas, sutinusi lūpa, skaudėjo galvą. Tik laikinai susitvarkė dantis, nes neturėjo pinigų, prilipdė prie to paties danties, tačiau dantis kliba, skauda. Sumokėjo 280 litų už laikinus dantis, prašo priteisti 6000 litų neturtinę žalą, turėjo 500 litų advokato išlaidų už ieškinio surašymą. Kaltinamasis žalos neatlygino ir neatsiprašė. Nukentėjusysis pripažino, kad tą naktį buvo vartoję alkoholio ir žodiniame konflikte iš abiejų pusių buvo pasakyta necenzūrinių žodžių.
Nukentėjusysis M. P. parodė, jog kaltinamąjį iki įvykio pažinojo tik iš matymo. 2012-12-22 buvo kartu su E. B., L. P. ir M. P.. Vartojo alkoholį. Prisimena, kad buvo paleistas fejerverkas, sustojo automobilis, išlipo vairuotojas su beisbolo lazda, kuris sakė jiems „ką čia dirbat“, su lazda nieko nedarė, tik nešiojosi. Prisimena, kad buvo šurmulys, buvo pasakyti necenzūriniai žodžiai. Iš mašinos išlipo keleivis, bet jis nebuvo agresyvus. Paskutinis iš mašinos išlipo kaltinamasis, kuris klausė „kas čia vyksta, ką čia darot“. Netoli buvo brolis M. P., kuriam kaltinamasis sudavė į veidą. Jis pasakė kaltinamajam „ką darai“, tada kaltinamasis sudavė ir jam: vieną kartą į nosį, antrą kartą į galvos sritį, pasipylė kraujas iš nosies, toliau nieko nebematė. Jo kompanija niekam smūgių nesudavė, pats irgi smūgių nesudavė. Taip pat nematė, kad iš jo kompanijos kas nors būtų bandęs suduoti smūgius kaltinamajam. Žino, jog kaltinamasis sumušė ir L. P., tik to nematė. Negali pasakyti ar kaltinamasis buvo blaivus. Jam buvo sulaužyta nosis, tris savaites skaudėjo ir dabar paskauda. Prašo priteisti 15000 litų neturtinės žalos atlyginimą už nosies sulaužymą, 500 litų už advokato pagalbą surašant ieškinį.
Liudytojas M. D. parodė, kad 2012-12-22, 2 val. 30 min., nakties metu, su automobiliu vežė namo brolį H. D.. Matė, kad stovi keturi vaikinai. Privažiavus arčiau buvo išmestas fejerverkas. Sustojo ir išlipęs paklausė vaikinų kas metė fejerverką, išsitraukė beisbolo lazdą, nes vaikinai priėjo, buvo girti, priekabiavo žodžiais, vienas vaikinas (Betingis) vienam iš Petrokų parodė ženklą trenkti, provokavo, vienas iš vaikinų su kapišonu gąsdino. Tačiau tie keturi vaikinai jų nepuolė. Iš mašinos išlipo brolis H. ir vienam vaikinui sudavė į veidą. Tada jis brolį įsodino į į mašiną, kad toliau nesivystytų konfliktas, bet brolis išlipo iš mašinos per kitą pusę. Žino, kad trys vaikinai gavo smūgius nuo jo brolio, tik neprisimena įvykių sekos. Brolis iš vakaro buvo vartojęs alkoholinių gėrimų.
Liudytojas M. R. parodė, kad 2012-12-22 naktį važiavo su M. D. parvežti H. D., buvo stipriai girtas, pamena, kad kažkas metė fejerverką prieš mašiną ir M. D. sustojo, išlipo iš automobilio. Įvyko apsižodžiavimas su vaikinais dėl mesto fejerverko. Išlipo ir jis, visi ginčijosi, jo niekas nepuolė. Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b.l.44) nustatyta, kad liudytojas parodė, jog M. D. sustabdė automobilį pasiaiškinti kuris vaikinas ir kodėl metė fejerverką į automobilį. Išlipę iš automobilio su vaikinais apsižodžiavo. Matė, kad H. trenkė vieną kartą vienam iš tų vaikinų kumščiu į veidą, tik nežino kuriam. Tuo metu jis kalbėjosi su vaikinu, kaip dabar žino E. B., kuriam H. smūgių nesudavė. Važiuojant namo H. pasakė, kad sudavė trims vaikinams smūgius. Mano, jog H. D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tai nustatė iš jo elgesio, nes kai būna išgėręs daugiau kalba.
Iš 2012- 12-22 įvykio vietos apžiūros protokolo, vaizdo lentelės nustatyta, kad įvykio vieta yra Šilalės r., Bytlaukio k., Kaltinėnų gatvėje. Įvykio vietos apžiūros metu ant sniego rastos dėmės, panašios į kraują.
Iš specialisto išvados Nr.G 13/13 (3) (b.l.18) nustatyta, kad L. P. padaryti šie sužalojimai: viršutinės lūpos sumušimas, viršutinio ir apatinio kaplių dantų lūžimas, kurie galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienos jėgos poveikyje. Nustatyta, kad L. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Iš specialisto išvados Nr.G 12/13 (3) (b.l.31) nustatyta, kad M. P. padarytas šis sužalojimas: apatinio žandikaulio dešinės pusės sumušimas, kuris padarytas ne mažiau kaip vienos jėgos poveikyje ir galėjo būti padarytas suduodant kumščiu. Įtariamas dešinės pusės apatinio žandikaulio lūžimas nepatvirtintas nei kliniškai, nei rentgenologiškai, todėl jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Iš specialisto išvados Nr.G 11/13 (3) nustatyta, kad M. P. padaryti šie sužalojimai: nosies kaulų lūžimas, ne mažiau kaip vienos jėgos poveikyje, kuo galėjo būti kumštis, sužalojimas padarytas iš priekio. Nustatyta, kad padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko dėl nosies kaulų lūžimo (b.l.37).
Iš visumos surinktų įrodymų nustatyta, kad M. D. 2012-12-22 naktį, apie 3val.10 min., Šilalės rajone, Bytlaukio kaime, Kaltinėnų gatvėje vairavo automobilį, kuriame sėdėjo H. D. ir M. R.. Pamatęs, kad keturi vaikinai išmetė fejerverką M. D. sustabdė automobilį ir su beisbolo lazda išlipo iš automobilio bei pradėjo žodinį konfliktą su L. P., M. P., M. P. ir E. B., norėdamas išsiaiškinti kuris iš jų metė fejerverką ir kodėl. Konflikto metu L. P., M. P., M. P. buvo sunkiame girtumo laipsnyje, apsvaigę nuo alkoholio (b.l.11,26,32). Prie žodinio konflikto prisijungė iš automobilio išlipęs M. R., po jo iš automobilio išlipo ir į žodinį konfliktą įsijungė H. D., kuris konflikto metu M. P. kumščiu sudavė du smūgius į veidą, po to kumščiu sudavė M. P. smūgį į veidą ir smūgį į galvą, po to sudavė kumščiu vieną smūgį L. P. į veidą, o pargriuvusiam ant žemės dar sudavė kumščiu 2-3 kartus į veidą. Nenustatyta, kad nukentėjusieji konflikto metu būtų sudavę smūgius H. D., ar M. D., M. R., ar pastūmę kaltinamąjį H. D.. Taip pat nenustatyta, jog prieš konfliktą nukentėjusieji būtų trukdę pravažiuoti M. D. vairuojamam automobiliui, kuriame sėdėjo kaltinamasis H. D., ar dėl išmesto ir sprogusio fejerverko būtų buvęs apgadintas M. D. vairuojamas automobilis. Byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kad išmestas fejerverkas sprogo važiuojamojoje gatvės dalyje, prieš pat M. D. vairuojamą automobilį, t.y. nesurinkta duomenų, kad nukentėjusieji būtų atlikę neteisėtus veiksmus. Nukentėjusysis L. P. pripažino, kad fejerverkas susprogo kai iki atvažiuojančios mašinos buvo likę 10-15 metrų, tačiau teigė, kad fejerverkas buvo išmestas ne į mašinos pusę. Teismo nuomone M. D., M. R. ir kaltinamajam H. D. nebuvo priežasties priekabiauti prie nukentėjusiųjų. Nors žodinio konflikto metu abi konfliktuojančios pusės (ir nukentėjusieji) vartojo necenzūrinius žodžius, o nukentėjusieji buvo apsvaigę nuo alkoholio, tačiau kaltinamajam H. D. nebuvo būtinybės gintis nuo nukentėjusiųjų ir nebuvo jokio reikalo smurtauti prieš nukentėjusiuosius, tai patvirtino liudytojai M. D., M. R.. Be to pažymėtina, jog liudytojas M. D. parodė, kad jis, norėdamas nutraukti brolio H. D. smurtinius veiksmus, įsodino jį į automobilį, bet šis vėl išlipo iš automobilio, pro kitą automobilio pusę ir toliau smurtavo. Todėl kaltinamojo argumentai, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, kad smūgius nukentėjusiesiems sudavė netyčia, yra paneigti byloje surinktais įrodymais.
Nusikaltimai įrodyti. Kaltinamojo H. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, kaip apimantys jo veiksmus nukentėjusiųjų M. P. ir L. P. atžvilgiu. Kaltinamasis viešoje vietoje (kaimo centre apšviestoje gatvėje) įžūliu elgesiu (suduodamas nukentėjusiesiems smūgius kumščiu į gyvybiškai svarbiausią ir pažeidžiamiausią kūno vietą – galvą), demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (nukentėjusiųjų, aplinkinių atžvilgiu), bei niekinamąjį požiūrį į juos, dėl menkavertės priežasties (nepatiko nukentėjusiųjų elgesys) sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (gatve bet kada galėjo pravažiuoti automobilis, pasirodyti praeiviai), tokiais veiksmais sužalojo nukentėjusiuosius M. P. ir L. P., padarydamas jiems nežymius sveikatos sutrikdymus. Kaltinamojo H. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip apimantys kaltinamojo veiksmus nukentėjusiojo M. P. atžvilgiu. Kaltinamasis dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. P., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nosies kaulo lūžimo. Kaltinamasis dėl menkaverčio preteksto, kitų žmonių akivaizdoje, t.y. dėl chuliganiškų paskatų, sudavė nukentėjusiajam M. P. du smūgius su kumščiu: vieną į veidą ir vieną į galvą. Nusikalstama veika padaryta dėl aiškaus žmogaus, visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Kaltinamasis H. D. teisiamojo posėdžio metu nepripažino sudavęs pargriuvusiam ant žemės nukentėjusiajam L. P. kumščiu 2-3 kartus į veidą. Davė prieštaringus paaiškinimus, nes tuo pačiu aiškino, jog vienam vaikinui tyčia trenkė, kai apsivertė ant žemės, tik nežino kuriam. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, du kartus apklausiamas kaip įtariamasis, pripažino, kad nuo suduoto smūgio nugriuvusiam ant žemės L. P. dar sudavė 2-3 smūgius kumščiu į veidą (b.l.78, 83). Kaltinamasis teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išsigandęs, todėl taip kalbėjo, tačiau motyvuotai negalėjo paaiškinti dėl ko buvo išsigandęs. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sulaikytas, todėl tokie kaltinamojo paaiškinimai vertintini kritiškai, kaip jo pasirinktas gynybos būdas. Nukentėjusiojo L. P. duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu yra nuoseklūs, sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamojo parodymais, be to specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti ne mažiau kaip vienos jėgos poveikyje.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat nepripažino, jog konflikto metu buvo neblaivus. Liudytojas M. R.parodė, jog mano, kad H. D. buvo išgėręs, apsvaigęs nuo alkoholio, nes jis daugiau kalba, kai būna išgėręs. Liudytojas M. D. parodė, kad brolis iš vakaro, apie 22-23 val., buvo gėręs alkoholio, tai sužinojo iš brolio, kai su juo kalbėjosi telefonu. Nukentėjusysis M. P. parodė, kad nežino ar kaltinamasis buvo blaivus. Nukentėjusysis L. P. parodė, kad, jo nuomone, kaltinamasis buvo neblaivus. Kitokių parodymų nesurinkta, todėl abejonės dėl kaltinamojo H. D. blaivumo aiškintinos kaltinamojo naudai. Nesant neginčijamų įrodymų iš kaltinimo pašalintina faktinė aplinkybė, jog nusikalstamus veiksmus H. D. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Skiriant bausmę kaltinamajam H. D. atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2d.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3d., 4d.), teisiamas pirmą kartą (b.l.89-90), baustas administracine tvarka (b.l.95-97), charakterizuojamas kaip ūmaus ir karšto būdo (b.l.101), nedirba, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes kaltinamajam pagal BK 284str. 1d. skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už numatytą šios bausmės vidurkį, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 str. 1d., 2d., 3d. 1p.). Pagal BK 138 str. 2d. 8p. skirtina sankcijoje nustatyta bausmė - laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei nustatytas jos vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintino apėmimo būdu, kadangi nustatyta ideali nusikalstamų veikų sutaptis, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 1d., 2d., 5d. 1p.). Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 1d., 2d. 7p., 4d.). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.
Ieškovo - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys dėl 86,78 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas visiškai. Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo (b.l.51) nustatyta, kad nukentėjusysis M. P. dėl kaltinamojo H. D. nusikalstamų veiksmų buvo gydomas VšĮ Šilalės rajono ligoninėje ir už jo gydymą sumokėta 86,78 Lt iš PSDF biudžeto lėšų. Todėl iš kaltinamojo H. D. ieškovo naudai priteistinas 86,78 Lt dydžio turtinės žalos atlygimas, turėtas dėl nukentėjusiojo M. P. gydymo.
Nukentėjusiojo M. P. ieškinys dėl 15000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nukentėjusiojo L. P. ieškinys dėl 6000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tenkintini iš dalies, nukentėjusiojo M. P. ieškinys dėl 1000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas visiškai. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.250 str. 2d.). Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, į šią žalą padariusio asmens kaltę, į jo turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1d., 2d.), į susiformavusią teismų praktiką. Byloje nustatyta, kad H. D. veiksmais nukentėjusiajam M. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. padarytas šis sužalojimas: nosies kaulų lūžimas (b.l.37), dėl kurio ateityje nukentėjusiajam gali reikėti operuoti nosį; nukentėjusiajam L. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y. padaryti šie sužalojimai: viršutinės lūpos sumušimas, viršutinio ir apatinio kaplių dantų lūžimas (b.l.18), nukentėjusysis nulaužtus dantis susitvarkė tik laikinai, nes neturėjo tam lėšų; nukentėjusiajam M. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y. padarytas šis sužalojimas: apatinio žandikaulio dešinės pusės sumušimas (b.l.31), tikėtina, kad nukentėjusiajam sužalojimo pasekmių neliko. Nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą dėl labiausiai matomoje kūno vietoje – veide padarytų sužalojimų, patyrė nepatogumus, nes turėjo vykti į gydymo įstaigą, pas teismo medicinos ekspertus, nukentėjusysis L. P. patyrė nepatogumus dėl nulaužtų dviejų priekinių dantų, nukentėjusysis M. P. ilgą laikė patyrė nepatogumus dėl nosikaulio lūžio. Nukentėjusieji M. P. ir M. P. turtinės žalos nepatyrė. Nukentėjusysis L. P. turėjo 280 litų išlaidų už nulaužtų dantų laikiną taisymą (b.l.23-24). Kaltinamasis H. D. neturtinę žalą nukentėjusiesiems padarė tyčia, nedirba, neturi turto, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas ir gali uždirbti lėšų padarytai žalai atlyginti. Turtinė žala padaryta tik vienam nukentėjusiajam ir yra nedidelė (280 Lt). Teismo nuomone nėra pagrindo taikyti CK 6.282 str. 2d. ir mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį dėl nukentėjusiųjų kaltės. Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji įvykio metu neatliko jokių neteisėtų veiksmų nei kaltinamajam H. D., nei bet kuriam kitam įvykio vietoje buvusiam asmeniui. Atsižvelgiant į nustatytas šios bylos aplinkybes, į kaltinamojo ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, iš kaltinamojo nukentėjusiojo M. P. naudai priteistinas 7000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas ir 500 litų turėtų išlaidų už advokato pagalbą byloje, vadovaujantis BPK 106str. 2d., pagal pateiktą kvitą (b.l.41). Nukentėjusiojo L. P. naudai iš kaltinamojo priteistinas 3000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas, 280 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimas (b.l.23-24), be to, vadovaujantis BPK 106 str. 2d., priteistina 500 litų turėtų išlaidų už advokato pagalbą byloje, pagal pateiktą kvitą (b.l.22). Nukentėjusiojo M. P. naudai iš kaltinamojo priteistinas 1000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimas ir 300 litų turėtų išlaidų, už įgalioto atstovo pagalbą byloje, pagal pateiktą kvitą (b.l. 169), vadovaujantis BPK 103 str. 6p., 105 str. 1d. Likusioje dalyje civiliniai ieškiniai, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-308 str. teismas
nusprendžia:
H. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d., 138 str. 2d. 8p. ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2d. 8p. laisvės atėmimu vieneriems metams šešeriems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 2d., 5d. 1p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinai H. D. nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams šešeriems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1d., 2d. 8p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešeriems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą H. D., iki nuosprendžio įsiteisimo palikti nepakeistą.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš H.D. V. ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai, kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b.k. 73000, 86,78 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus 78 centus) turtinės žalos atlyginimą už nukentėjusiojo M. P. gydymą.
Nukentėjusiojo M. P. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš H. D. M. P.naudai: 7000 (septynis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimą ir 500 (penkis šimtus) litų išlaidų, turėtų už advokato pagalbą byloje. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo L. P. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš H. D. L. P.naudai: 280 (du šimtus aštuoniasdešimt) litų turtinės žalos atlyginimą ir 3000 (tris tūkstančius ) litų neturtinės žalos atlyginimą, bei 500 (penkis šimtus ) litų išlaidų, turėtų už advokato pagalbą byloje. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo M. P. ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš H. D. M. P. naudai: 1000 (vieną tūkstantį) litų neturtinės žalos atlyginimą ir 300 (tris šimtus) litų išlaidų, turėtų už įgalioto atstovo pagalbą byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.