- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-03
- Bylos Nr.
- 2A-1219-567/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- V. L.
- Advokatai
- Sabina Petraškaitė, Vincas Zenonas Bendinskas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-290-779/2007 pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. L. pateikė ieškinį ir patikslintą ieškinį, prašydama:
1) Pripažinti, kad jos ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir ją nutraukti, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes;
2) Po santuokos nutraukimo paveldėtą ir iš ieškovės asmeninių lėšų įgytą turtą: 0,55 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 866 Lt vertės; 1,89 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 2462 Lt vertės; 0,132 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 136,53 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)– bendros 86092 Lt vertės ir automobilį VOLVO 440 v/n (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės, palikti ieškovės asmeninėje nuosavybėje;
3) Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą - automobilį FIAT FIORINO, v/n (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui;
4) Priteisti iš atsakovo 5000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1987-09-03 Vilniaus m. su atsakovu įregistravo santuoką (akto įrašas Nr. 3949). Bendro gyvenimo santuokoje metu paaiškėjo, kad atsakovas linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, girtavo labai dažnai, nesirūpino šeima ir namų ūkio vedimu, didžiąją savo pajamų dalį išleisdavo alkoholiui ir savo poreikių tenkinimui. Atsakovas, būdamas neblaivus, buvo agresyvus, nepagrįstai priekabiavo, įžeidinėjo ieškovę, naudojo smurtą. Tokiu elgesiu atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Be to, atsakovas buvo neištikimas, nuo 2007-02-18 gyveno su kita moterimi, todėl tolesnis bendras gyvenimas bei santuokos išsaugojimas buvo neįmanomas. Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo, savo asmeninėmis, iš paveldėto turto gautomis lėšomis, ieškovė 2005-07-20 įsigijo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Visas nekilnojamasis turtas buvo įgytas paveldėjimo būdu ir už ieškovės asmenines lėšas, atsakovas nei asmeninėmis, nei bendromis lėšomis nusipirkto nekilnojamojo turto nepagerino. Visą kitą kilnojamąjį turtą (baldus ir buities prietaisus) šalys pasidalino gera valia. Jie, kaip įgyti už ieškovės asmenines lėšas, liko ieškovės asmeninėje nuosavybėje. Automobiliu FIAT FIORINO, įgytu santuokos metu iš bendrų lėšų, naudojosi atsakovas. Dėl atsakovo neteisėtų ir amoralių veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą (LR CK 3.27 str., 3.59 str., 3.60 str., 3.70 str. 2 d., 3.89 str. 1 d. 7 p. ir 2 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas V. L. atsiliepime į ieškinį prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, ieškovei nepalikti santuokinės pavardės, priteisti atsakovui ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo prie namo, 10865 Lt už atliktus darbus ir pirktas medžiagas minėto namo užbaigimui pagal jo pateiktus paskaičiavimus, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas ir kilnojamuosius daiktus: automobilį „Fiat Fiorino“ – 700 Lt vertės, televizorių „Vido“ su staliuku – 1000 Lt vertės, muzikinį centrą – 600 Lt vertės, sekciją – 300 Lt vertės, minkštų baldų kampą – 2000 Lt vertės, sofą-lovą – 700 Lt vertės, mikrobanginę krosnelę – 500 Lt vertės, benzininę žoliapjovę – 1500 Lt vertės, benzopjūklą „Husqvarna“ – 1200 Lt vertės, Krizo stalą – 200 Lt vertės, ąžuolinį pietų stalą ir 4 kėdes – 1000 Lt vertės, oda dengtų baldų komplektą – 3000 Lt vertės, įvairių instrumentų komplektą – 2000 Lt vertės – viso turto už 17400 Lt. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškovei priteisti automobilį „Volvo 440“ – 6000 Lt vertės, sekciją – 3000 Lt vertės, minkštų baldų kampą – 1200 Lt vertės, ąžuolinę sekciją – 2000 Lt vertės, skalbimo mašiną „Bosch“ – 1400 Lt vertės, šaldytuvą – 1200 Lt vertės, virtuvės komplektą – 2500 Lt vertės, du televizorius – 1800 Lt bendros vertės, dujinę plytelę – 600 Lt vertės, elektrinę plytelę – 1500 Lt vertės, oro gaiviklį – 100 Lt vertės, dušo kabiną – 1000 Lt vertės, 7 plastikinius langus su palangėmis – 6000 Lt vertės, vyšnių spalvos stalą – 150 Lt vertės – viso turto už 26650 Lt. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė daugelį metų girtavo, atsakovą įžeidinėjo, išvarydavo iš namų, apšaukdavo. Ieškovės sūnus iš pirmos santuokos iki pilnametystės gyveno su jais, atsakovas padėjo jį auklėti ir rėmė materialiai. Per visą santuokinio gyvenimo laiką jie gyveno Vilniuje, Elektrėnuose, Kernavėje ir Širvintose. Iki persikeliant į Kernavę, atsakovas visą laiką dirbo, o Kernavėje nesant galimybės įsidarbinti beveik visą laiką dirbo atsitiktinius, daugiausia miškotvarkos darbus. Gyvendami Kernavėje, vertėsi ir ūkine veikla, prižiūrėjo ir tvarkė namus. Pradėjus gyventi su ieškove, atsakovas išmokėjo jos įsiskolinimą už butą Vilniuje, visą bendro gyvenimo laiką ieškovę ir jos sūnų išlaikė atsakovas. Pardavus butą Vilniuje, šeima nusipirko butą Elektrėnuose ir butą ieškovės sūnui Ukmergėje. Visus butus remontavo atsakovas. Bendru sutarimu nupirkto 2005-07-20 nebaigto statyti namo (duomenys neskelbtini), visus užbaigimo darbus atliko jis asmeniškai (LR CK 3.27 str., 3.54 str., 3.60 str., 3.69 str. 2 d., 3.84 str., 3.85 str., 3.87 str.).
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2007-10-02 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė:
1) Nutraukti G. L. ir V. L. santuoką, įregistruotą 1987-09-03 Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3949), dėl sutuoktinio V. L. kaltės ir po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes;
2) Po santuokos nutraukimo ieškovės paveldėtą ir iš jos asmeninių lėšų įgytą turtą: 0,55 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 866 Lt vertės; 1,89 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – 2462 Lt vertės; 0,132 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 136,53 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) – bendros 86092 Lt vertės; automobilį VOLVO 440 v/n (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės, palikti ieškovės asmeninėje nuosavybėje.;
3) Padalinti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą: automobilį FIAT FIORINO, v/n (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės, priteisti atsakovui V. L. ;
4) Priteisti iš atsakovo V. L. ieškovės G. L. naudai 2000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1650 Lt bylinėjimosi išlaidų.
5) Priteisti valstybei iš atsakovo V. L. 22 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Teismas nustatė, kad 2005-11-14 atsakovas notariškai patvirtino sutikimą, kad ieškovė savo nuožiūra parduotų jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius Kernavės m., Širvintų raj., patvirtindamas, kad minėtas turtas nėra pagerintas iš jam ar jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų. Teismas, įvertinęs liudytojų B. K. , A. K. , K. R. , N. V. , V. R. , D. P. , J. G. parodymus, nustatė, kad atsakovas dažnai vartodavo alkoholį, dėl to kildavo konfliktai šalių šeimoje, kad ieškovė, bijodama atsakovo ir jo smurto, dažnai nakvodavo pas kaimynus. Teismas, įvertinęs 2005-05-18 pažymą, nustatė, kad atsakovas privačioje narkologijos klinikoje „Varpas“ buvo užkoduotas nuo alkoholinių gėrimų vartojimo. Teismas konstatavo, jog atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismas padarė išvadą, jog nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad atsakovas buvo neištikimas. Teismas nustatė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kad ji piktnaudžiavo alkoholiu ir atsakovą įtraukė į girtavimą. Teismas pažymėjo, kad negali svarstyti atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytų prašymų padalinti santuokoje įgytą turtą, kadangi atsakovas nepasinaudojo savo teise pareikšti priešieškinį. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos metu įgyto turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kaip santuokinio turto teisinio režimo, ir padarė išvadą, kad jis negali būti tokiu pripažintas, nes tam nėra teisinio pagrindo. Teismas nustatė, jog ieškovė šį namą su žeme įsigijo, pardavusi paveldėtą turtą bei asmeniškai pasiskolinusi pinigų pagal paskolos raštelį. Be to, ieškovė iš savo asmeninių lėšų pirko įvairius namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, samdė darbininkus, gimines, pažįstamus namo remontui, skolinosi pinigus langų pirkimui. Teismas nustatė, jog atsakovas šeima ir šeimos gerove nesirūpino, ūkio ir žemės darbus ieškovei padėdavo atlikti kaimynai, pats savo darbu ar lėšomis turto iš esmės nepagerino, ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo ieškovės asmeninės nuosavybės turto pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad santuokos metu iš esmės pagerino sutuoktinių bendromis lėšomis ar savo darbu ieškovės asmenine nuosavybe priklausantį turtą. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad sutuoktiniai jau seniai negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio, gyvena atskirai, atsakovas smurtauja ieškovės atžvilgiu, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, pripažino, jog šalių sudaryta santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir santuoką nutraukė. Teismas pažymėjo, kad atsakovo girtavimas ir smurtas ieškovei sukėlė fizines ir emocines kančias, todėl atsakovas privalo nors iš dalies atlyginti ieškovei neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, jog atsakovo neištikimybės faktas neįrodytas, taip pat nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, susiję su ieškovės atžvilgiu taikyto smurto pasekmėmis, atsakovas neturi nuosavo būsto, jo darbo užmokestis yra 130 Lt per mėnesį, atsakovas yra darbingas ir gali uždirbti daugiau. Teismas padarė išvadą, jog galima priteisti iš atsakovo ieškovei neturtinei žalai atlyginti 2000 Lt sumą (LR CK 3.26 str. – 3.29 str., 3.35 str., 3.36 str., 3.60 str., 3.66 str., 3.69 str., 3.70 str. 2 d., 6.250 str., CPK 80 str. 1 d. 2 p., 88 str. 1 d. 6 p.).
Atsakovas V. L. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-10-02 sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, visai nesvarstė ir nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 176 str., 185 str., 250 str. reikalavimus, neteisingai taikė CK 3.60 str. ir priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas nepagrįstai atsakovo pateiktą gydytojo pažymą, jog atsakovas 5 metams užsikodavo nuo alkoholio, ir šališkus ieškovės liudytojų parodymus įvertino kaip atsakovo kaltės įrodymus dėl santuokos iširimo, nes jokių kitų įrodymų apie atsakovo žiaurų elgesį šeimoje ieškovė teismui nepateikė. Teismas visiškai nevertino atsakovo atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu išdėstytų argumentų dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu, pykčio protrūkių ir smurtavimo atsakovo atžvilgiu. Atsakovo išdėstytas aplinkybes, jog dėl ieškovės keliamų konfliktų atsakovui tekdavo išeiti iš namų, patvirtino teismo posėdžio metu liudytoja G. G. , kuri pasisakė teisme trumpai, nes bijojo ieškovės ir jos giminių, gyvenančių kaimynystėje, keršto. Teismas neatsižvelgė, nevertino ir teismo sprendime nepasisakė dėl apklausto liudytoju Širvintų PK pareigūno J. R. paaiškinimų, jog budėjimo metu komisariate gavę pranešimą apie neblaivios ieškovės viešosios tvarkos pažeidimą Kernavės miestelyje, nuvyko į įvykio vietą, kur sulaikė siautėjančią ieškovę ir pristatė ją į komisariatą išblaivinimui. Šis faktas buvo užfiksuotas Širvintų rajono policijos komisariate, tačiau dokumentai apie šį įvykį iš policijos komisariato nebuvo išreikalauti. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas.
2) Teismas nevertino ir teismo sprendime neaptarė atsakovo atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu išdėstytų aplinkybių, jog didžiąją šalių gyvenimo santuokoje laiką ieškovė niekur nedirbo ir atsakovas ją pilnai išlaikė. Iš atsakovo pinigų buvo grąžinta banko paskola už 1 kambario kooperatinį butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas prisidėjo prie ieškovės sūnaus iš jos ankstesnės santuokos A. K. išlaikymo. Teismas nepagrįstai vertino 2005-11-14 atsakovo pasirašytą ir notariškai patvirtintą pareiškimą, jog ieškovės parduodamas jos paveldėtas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais Kernavės miestelyje nebuvo pagerintas iš atsakovo asmeninių ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų, kaip įrodymą, kad 2005-07-20 nupirktas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), nebuvo žymiai pagerintas abiejų sutuoktinių lėšomis ir atsakovo asmeniniu darbu. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog visus namo remonto darbus atliko ieškovės samdyti žmonės, kadangi liudytojų parodymai buvo prieštaringi. Liudytojai patvirtino, jog jie atliko tik kai kuriuos nedidelius remonto darbus. Kas atliko visų namo patalpų remontą ir aplinkos tvarkymo darbus nei vienas liudytojas nenurodė, ieškovė taip pat to negalėjo nurodyti. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kokias patalpas remontavo, kokius darbus atliko ir pateikė atliktų namo remonto darbų paskaičiavimą.
Ieškovė G. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2007-10-02 sprendimą nepakeistą, bei priteisti iš atsakovo 750 Lt už advokato teisinę pagalbą apeliaciniame procese.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo neįrodyta. Pirmosios instancijos teismo apklausti liudytojai nenurodė jokių aplinkybių dėl ieškovės kaltės, susijusios su santuokos iširimu. Tai, kad liudytojai vertino sutuoktinių kaltę dėl šeimos iširimo, yra teisiškai nereikšminga, nes tik teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė argumentus dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu, savaime nepatvirtina ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovas neįrodė aplinkybių dėl ieškovės piktnaudžiavimo alkoholiu, pykčio protrūkių ar smurtavimo atsakovo atžvilgiu.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino UAB Privačios narkologijos klinikos „Varpas“ 2005-05-18 pažymą (b.l. 48) dėl V. L. užkodavimo nuo alkoholinių gėrimų 5 metams, kaip patvirtinančią aplinkybę, kad V. L. dažnai vartojo alkoholį, nes visuotinai suprantama aplinkybė, kad būtinybę užsikoduoti nuo alkoholinių gėrimų turi tik tie asmenys, kurie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir turi priklausomybę nuo jų.
Pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų B. K. (ieškovės buvusio vyro dabartinė žmona), A. K. (ieškovės sūnus), K. R. (ieškovės sesers vyras), N. V. (šalių kaimynė iš Širvintų), V. R. (ieškovės draugė), D. P. ir J. G. (abi buvusios šalių kaimynės iš Kernavės) parodymai dėl to, kad V. L. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, yra nuoseklūs ir logiški, todėl nėra pagrindo jais abejoti. Vien ta aplinkybė, kad šiuos liudytojus prašė apklausti ieškovė, savaime neįrodo šių liudytojų šališkumo atsakovo atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą abejoti šių asmenų objektyvumu.
Kolegija konstatuoja, kad liudytojos G. G. (buvusi šalių kaimynė iš Kernavės) parodymuose nėra jokių bylai reikšmingų duomenų. Tai, kad atsakovas praeityje du mėnesius yra gyvenęs pas G. G. namuose Kernavėje, neįrodo ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo. Liudytojo J. R. (atsakovo draugo) parodymai apie tai, kad prieš 3-4 metus ieškovė, būdama neblaivi, barėsi su kita moterimi, neįrodo ieškovės kaltės dėl santuokos su atsakovu iširimo. Liudytojo J. R. nurodyta situacija nėra susijusi su ieškovės elgesiu atsakovo atžvilgiu, todėl yra teisiškai nereikšminga šios bylos nagrinėjimo dalykui. Dėl šio priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti medžiagos apie šį įvykį iš policijos komisariato.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliam ir gerbti ieškovę, nerėmė moraliai ieškovės, būdamas girtas, elgėsi agresyviai, kad dėl atsakovo girtavimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Spręsdamas kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes iš byloje esančių įrodymų visumos yra akivaizdu, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės naudai neturtinę žalą 2.000 Lt sumai. Neturtinės žalos dydis yra adekvatus faktinėms bylos aplinkybėms ir byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą jį mažinti (arba didinti). Tai, kad apeliantui nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176 str., 185 str., 250 str. reikalavimus ar neteisingai taikė CK 3.60 str., nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, iš esmės tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus.
Kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, kad didžiąją šalių gyvenimo santuokoje laiką atsakovas pilnai išlaikė ieškovę, kad iš atsakovo pinigų buvo grąžinta banko paskola už 1 kambario kooperatinį butą (duomenys neskelbtini), kad atsakovas prisidėjo prie ieškovės sūnaus iš jos ankstesnės santuokos A. K. išlaikymo, nes byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tai, kad atsakovas neteikė priešieškinio byloje ir neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus, sukūrė teisines pasekmes, nes kiekviena šalis turi rūpestingai ir laiku teikti reikalavimus ir įrodymus teismui, tuo užtikrinant savo interesų gynybą. Tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kokias patalpas remontavo, kokius darbus atliko ir pateikė savo paties paskaičiavimą dėl atliktų namo remonto darbų, nesudarė teisinio pagrindo konstatuoti, kad 2005-07-20 nupirktas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), buvo žymiai pagerintas atsakovo asmeniniu darbu ir lėšomis.
Kolegija neturi pagrindo abejoti ir remiasi 2005-11-14 atsakovo pasirašytu ir notariškai patvirtintu pareiškimu (b.l. 15), jog ieškovės parduodamas jos paveldėtas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais Kernavės miestelyje nebuvo pagerintas iš atsakovo asmeninių ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų, nes jame esantys duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Juolab, kad šis 2005-11-14 atsakovo pasirašytas ir notariškai patvirtintas pareiškimas (b.l. 15) buvo atliktas po to, kai atsakovas 2005-05-18 užsikodavo nuo alkoholinių gėrimų 5 metams UAB Privačios narkologijos klinikoje „Varpas“ (b.l. 48).
Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo ieškovės asmeninės nuosavybės turto pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nes atsakovas neįrodė, kad santuokos metu iš esmės pagerino sutuoktinių bendromis lėšomis ar savo darbu ieškovės asmenine nuosavybe priklausantį turtą. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Kolegija nevertina kitų argumentų ir ieškovės naujai pateiktų įrodymų (b.l. 178-182), kaip teisiškai nereikšmingų skundžiamo 2007-10-02 sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 80 str., 93 str., 98 str., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str., 189 str., 197 str., 270 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 376 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovas turi atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme 750 Lt sumai (b.l. 184) už advokatės teisinę pagalbą (LR CPK 79 str., 93 str., 98 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 2 d. sprendimą nepakeistą.
Išieškoti iš atsakovo V. L. 750 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. L. naudai.