- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- 2-8-314/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00047-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- N. J.
- Atsakovas
- N. L., Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas A.Šeštokas, sekretoriaujant L. Žukevičiūtei, dalyvaujant ieškovei N. J., jos atstovei adv. N.Raulušaitienei, atsakovams N. L., jos atstovei adv. R.Katilovskienei, notarei J. K., V. I., J. I., vertėjai T.Čėsnienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovams N. L., Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarei J. K., „Swedbank“ AB, V. I., J. I., tretysis asmuo VĮ Registrų centro Alytaus filialas dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, nuosavybės teisių į buto dalį pripažinimo, hipotekos sandorio dalinio panaikinimo, piniginės kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pareikštu ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo:
1). pripažinti negaliojančia 2005-01-10 sutartį, reg. Nr.93, kuria ieškovė padovanojo atsakovei N. L. 5/8 dalis garažo bokso Nr. 90, unik Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 20,87 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 6 340 Lt vidutinės rinkos vertės, dalies vertė 3 963,50 Lt, kaip neatitinkančią įstatymo reikalavimų ir sudarytą asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės;
2). pripažinti negaliojančia 2005-01-10 sutartį, reg. Nr. 94, kuria ieškovė padovanojo atsakovei N. L. ¼ dalį trijų kambarių buto su rūsiu 2,54 kv. m. pažymėtu R-46, unik Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 69,78 kv. m., 153 192 litų vidutinės rinkos vertės, esančio (duomenys neskelbtini), dalies vertė 38 298 Lt, kaip neatitinkančią įstatymo reikalavimų ir sudarytą asmens negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės;
3). panaikinti iš dalies 2008-02-27 įregistruotą hipotekos sandorį (hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pagrindu buvo įregistruota hipoteka butui su rūsiu 2,54 kv. m. pažymėtu R-46, unik Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 69,78 kv. m., 153 192 litų vidutinės rinkos vertės, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje dėl ¼ dalies buto įkeitimo;
4). pripažinti iš dalies negaliojančia 2009-02-16 sutartį, reg. Nr 194, kuria atsakovė N. L. pardavė, o V. I. ir J. I. nupirko 5/8 dalis garažo bokso Nr. 90, unik Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 20,87 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), 6 340 Lt vidutinės rinkos vertės., kaip neatitinkančią įstatymo reikalavimų;
5). pripažinti ieškovei N. J. nuosavybės teisę į 1/4 dalį trijų kambarių buto su rūsiu 2,54 kv. m. pažymėtu R-46, unik Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 69,78 kv. m., 153 192 litų vidutinės rinkos vertės, esančiam (duomenys neskelbtini), turto dalies vertė 38 298 litai;
6). priteisti ieškovei N. J. iš atsakovės N. L. piniginę kompensaciją už 5/8 garažo bokso Nr. 90, unik Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 20,87 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės – 3 963,50 litų sumoje;
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad po sutuoktinio V. J. mirties kartu su atsakove dukra N. L. įstatymo pagrindu paveldėjo mirusiajam priklausiusį turtą - trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir l/2 dalį garažo bokso Nr. 90, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovei atiteko 1/4 dalis buto ir 1/8 dalis garažo. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą išdavė atsakovė notarė J. K.. Ieškovė nesupranta lietuvių kalbos, todėl kartu su ja, tvarkant dokumentus, visada būdavo dukra N. L.. Praėjus keletui savaičių po paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, N. L. ieškovei paaiškino, kad nėra pilnai sutvarkyti paveldėjimo teisės reikalai, pasakė, kad dar kartą teks vykti į notarų biurą ir papildomai pasirašyti dokumentus, užbaigiant paveldėjimo procesą. Kartu su dukra N. L. 2005-01-10 nuvyko į notarės J. K. biurą, kur ir pasirašė jai pateiktus dokumentus. Sudarant ginčijamus dovanojimo sandorius ir pasirašant juos, nebuvo daromas teksto vertimas, dėl ko nesuprato sudaromų sutarčių ir pasirašomų dokumentų turinio bei esmės. Atvykus į notarų biurą, galvojo, kad tvarko tuos pačius reikalus, paveldint turtą po sutuoktinio mirties. Sudarant dovanojimo sandorius, pasitikėjo atsakovės N. L. bei notarės paaiškinimais, kad tvarko paveldėjimo dokumentus ir neatlieka sau nenaudingų veiksmų. Po kurio laiko sužinojo, kad dukrai padovanojo dalį buto ir garažo. Tada kreipėsi į Druskininkų m. savivaldybę dėl teisinės pagalbos, norėdama nuginčyti sudarytus sandorius. Ieškovė 2006-06-29 su atsakove N. L. surašė susitarimą, dalyvaujant advokatei R. Katilovskienei, kuriuo atsakovė N. L. įsipareigojo jai iki 2006-08-10 padovanoti butą. Atsakovė nustatytu terminu susitarimo nevykdė, tačiau ilgą laiką ieškovė tikėjosi, kad atsakovė vis dėlto įvykdys susitarimo sąlygas ir perleis butą jos nuosavybėn, tą ji vis žadėdavo. Kadangi buto ir garažo dalys jai neperleisti, todėl kreipiasi į teismą, ginčydama šiuos sandorius.
Ieškovė sandorių negaliojimo pagrindą nurodo, jog notarė ir atsakovė sandorių sudarymo metu nepaaiškino ir neišvertė iš lietuvių kalbos į rusų kalbą sutarčių prasmės. Nors ji ir buvo veiksni, tačiau sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir pasirašė dovanojimo sutartis, nors turto padovanoti nesiekė ir nenorėjo (LR CK 1.89 str.). Taip pat ieškovė nurodo ir kitą sandorių negaliojimo pagrindą. Atsakovė N. L. pradėjo kalbėti, kad ji ruošiasi parduoti butą, o ieškovei teksią išsikelti iš buto, vykti gyventi į senelių namus, prasidėjo skambinimai dėl buto pardavimo. Tai visiškai nepriimtina, nes nurodytame bute prabėgo didžioji dalis ieškovės gyvenimo, butas įgytas dar santuokoje su velioniu vyru. Grąžintą dalį buto jos nuosavybėn, nori palikti sūnui S. J.. Toks atsakovės elgesys yra smerktinas ir geros moralės požiūriu, todėl sudarytos dovanojimo sutartys turi būti panaikintos LR CK 6.472 str. pagrindu. Kadangi atsakovės N. L. elgesys ieškovės atžvilgiu ypač pablogėjo 2008 m. pabaigoje, ji neteikia priežiūros nuo 2008 m. gruodžio mėnesio, todėl dovanojimo sutarčiai ginčyti ieškovė nepraleidusi termino, numatyto LR CK 6.472 str. 4 d. Pripažinus dovanojimo sandorius neteisėtais, turi būti panaikinti ir kiti atsakovės atlikti sandoriai su ginčo turtu - panaikintas iš dalies įregistruotas hipotekos sandoris; pripažinta iš dalies negaliojančia sutartis, kuria atsakovė pardavė V. I. ir J. I. dalį garažo; priteista ieškovei iš atsakovės N. L. piniginė kompensacija už dalį parduoto garažo.
Atsiliepimas
Atsakovė N. L. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad notarės patvirtintos 2005-01-10 dovanojimo sutartys yra sudarytos teisėtai, tuo metu atitiko ieškovės išreikštą valią, ji pati buvo sandorių iniciatorė. Su ieškove gyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl rūpinosi ir dabar rūpinasi savo motina. Pati ieškovė 2008-06-04 teikė Socialinių paslaugų centrui prašymą nutraukti pagalbą į namus, nurodydama, kad su ja gyvena ir rūpinasi dukra N. L.. Atsakovei persikėlus į gyvenamąjį namą, buvo pasiūlyta ir ieškovei persikelti gyventi kartu jai skirtame kambaryje. Ieškovė atsisakė persikelti, tačiau santykiai tarp jų nenutrūko, atsakovė lankydavo motiną, rūpinosi, vėliau su ja apsigyveno atsakovės dukra O. L. (ieškovės anūkė). Motinai nekalbėjo ir negalvoja niekur jos iškeldinti, buto nesiruošia parduoti, motina gyvens bute visą likusį gyvenimą. Mano, kad pasiūlymą persikelti gyventi į namą motina suprato iškreiptai, priimdama tokius žodžius, kaip užuominą apie galimą iškeldinimą prieš jos valią. Mano, kad bylą dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis iniciavo brolis S. J., dirbantis jūreiviu ir gyvenantis Klaipėdos mieste, įkalbėdamas motiną kreiptis į teismą, kadangi jo šeimoje kilo materialinių problemų. CK 1.76 str. reglamentuojantis rašytinės formos sandorių pasirašymą, numato, jog rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Remiantis CK 6.156str. 2d., draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai arba savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Tvirtinant sandorį, notaras atliko teisėtus veiksmus, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, dovanojimo sutartys yra galiojančios, sudarytos nepažeidžiant imperatyvių įstatymo normų (CK 1.80 str., 1.89, CK 1.76 str. 1 d., CK 6.156 str.. LR Notariato įstatymo). Kadangi dovanojimo sandoriai teisėti, todėl nėra pagrindo naikinti ir kitus atsakovės atliktus sandorius su ginčo turtu - hipotekos sandorį, dalies garažo pardavimą.
Atsakovė notarė J. K. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovę pažįsta apie 20 metų, atėjusi į notarų biurą, ieškovė visada pradeda kalbėti lietuviškai, o tik po to rusiškai. Ieškovė žinojo apie dovanojamų sandorių turinį ir esmę, nes prieš ateidama į notarų biurą, ji turėjo pateikti pažymą iš nekilnojamojo turto registro dovanojimo sandoriui sudaryti. Tokiai pažymai gauti ji kreipėsi į minėtą tarnybą ir pažymą užsisakė iš anksto. Pateikus tokią pažymą, buvo sudaryti dovanojimo sandoriai, kurie prieš pasirašant buvo išversti į rusų kalbą. Ieškovė patvirtino, kad sandorio turinį suprato ir pasirašė. Sudarant dovanojimo sandorius, nebuvo pažeista jų sudarymo tvarka, todėl naikinti sandorius nėra pagrindo.
Atsakovai V. I., J. I. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad perskaitę vietiniame laikraštį apie garažo pardavimą, paskambino nurodytu numeriu. Sutarta kaina – 5 000 Lt jiems tiko, todėl garažą iš atsakovės N. L. nusipirko. Kadangi pirkdami garažą jokių pažeidimų nepadarė, pirkimo sandorio naikinti nėra pagrindo.
Atsakovo „Swedbank“ AB atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo ieškinį atmesti.
Trečiojo asmens VĮ Registrų centro Alytaus filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo pranešta tinkamai, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Proceso dalyvių paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis, o atsakovės N. L. tėvas V. J. mirė (duomenys neskelbtini) Druskininkų mieste (t1, b.l. 10;). V. J. turi du vaikus – atsakovę N. L. ir liud. S. J.. Sūnus S. J. 2004-12-20 Klaipėdos miesto notarų biurui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad mirus tėvui atsisako palikimo (t1, b.l. 31;). Likus dviems paveldėtojams (ieškovei ir atsakovei N. L.), atsakovė notarė J. K. 2004-12-22 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į mirusiojo turtą (t1, b.l. 20;). Pagal liudijimą ieškovė paveldėjo - ¼ dalį trijų kambarių buto su rūsiu 2,54 kv. m. pažymėtu R-46, unik Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 69,78 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalį garažo bokso Nr. 90, unik Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 20,87 kv.m. bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (t1, b.l. 20-22;). Praėjus 19 dienų, 2005-01-10 atsakovė notarė J. K. patvirtino dovanojimo sandorius sudarytus tarp ieškovės (dovanotojos) ir atsakovės N. L. (apdovanotosios). Šių sandorių pagrindu ieškovė padovanojo dukrai atsakovei N. L. visą paveldėtą ¼ dalį trijų kambarių buto su rūsiu 2,54 kv. m. esančio (duomenys neskelbtini) (t1, 34;) ir kartu su savo anksčiau turėta dalimi bei visa paveldėta, tokiu būdu 5/8 dalis garažo bokso Nr. 90, esančio (duomenys neskelbtini) (t1, b.l. 35;). Atsakovė N. L., būdama skolininkė kreditoriui „Swedbank“ AB turimą butą įkeitė. Hipotekos sandoris įregistruotas 2008-02-27 (hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini)) (t2, b.l. 33-35;), o garažą už 5 000 Lt 2009-01-16 pardavė atsakovams V. I. ir J. I. (t1, b.l. 65;).
Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad sudarydama dalies buto ir dalies garažo dovanojimo sutartis nesuprato, kokius sandorius pasirašo. Ji patikėjo dukra, kuri paaiškino, jog ne visi paveldėjimo dokumentai buvo sutvarkyti, todėl reikia nuvažiuoti dar kartą pas notarę jų pasirašymui. Jeigu būtų žinojusi, kad perleidžia dalį buto ir garažo, nebūtų dovanojimo sandorių pasirašiusi. Pati perskaityti ir suprasti, kokius sandorius sudarė negalėjo, kadangi nesupranta lietuvių kalbos, o notarė pasirašytos sutarties neišvertė. Tačiau sutikti su tokiais ieškovės teiginiais pagrindo nėra.
Sutinkamai su CK 1.89str. 1d. sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Byloje ieškovė pateikė invalidumo ir neįgalumo pažymėjimus (t1, b.l. 7-9;), kurie liudija, kad jai neterminuotai nustatyta 1 invalidumo grupė dėl bendrų susirgimų. Kad ir būdama dalinai darbinga, pati ieškovė neteigia ir neįrodinėja, kad sandorių sudarymo metu buvo praradusi nuovoką dėl savo sveikatos būklės. Atsakovė N. L. bylos nagrinėjimo metu, taip pat neteigia ir neįrodinėja, kad motina gali būti praradusi nuovoką dėl amžiaus ar sveikatos. Todėl aptarto pagrindu teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu būtų turėjusi psichinių ar fizinių negalių, kurios būtų apsunkinę jos sąmoningumą. Be to pažymėtina, kad tai, jog sandorių sudarymo metu ieškovei buvo 77 metai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Negalėjimą suprasti sandorių turinio ieškovė grindžia aplinkybe, kad sandoriai buvo sudaryti jai nesuprantama lietuvių kalba ir notarės nebuvo išversti į rusų kalbą, o atsakovė N. L. ją apgavo, nes patikėjo jos paaiškinimu, kad pas notarę kontoroje tęsiamas paveldėjimo dokumentų tvarkymas. Ieškovės argumentų nepatvirtina bylos duomenys. Ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvena Druskininkų mieste seniai, paskutinius penkerius metus iki pensijos (1989-1990 metais) dirbo Druskininkų miesto kino teatre kasininke. Savaime suprantama, kad kino teatro kasininkė turi mokėti lietuvių kalbą arba bent suprasti lietuvių kalbą, nes kitaip nesugebėtų atlikti savo darbo tinkamai. Byloje Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro pateiktoje ieškovės socialinių paslaugų poreikio vertinimo anketoje (t1, b.l. 188-191;), kurią 2004-12-21 pildė centro darbuotoja L. B., nurodyta (12 punktas), kad ieškovė gali bendrauti ne tik rusų, bet ir lietuvių kalba. Apklausta liudytoja L. B. patvirtino, kad anketos duomenys dėl mokėjimo bendrauti ir lietuvių kalba buvo užpildyti pagal ieškovės duotus jai paaiškinimus. Liudytojos parodymai sutampa su kita bylos medžiaga, todėl jie priimami. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės notarės J. K. paaiškinimu, kad pažįsta ieškovę apie 20 metų, yra daug kartų sudarinėjusi įvairius sandorius, žino, kad ieškovė supranta lietuvių kalbą, tačiau lietuviškai kalba sunkiai, todėl bendrauja su ja rusų kalba. Prieš pasirašant dovanojimo sandorius, ieškovei jų turinys buvo išverstas į rusų kalbą, ieškovė patvirtino, kad sandorių turinį suprato ir po to pasirašė, vienas sutarties egzempliorius buvo perduotas ieškovei. Notarės paaiškinimų nepriimti teismas taip pat neturi pagrindo, šie paaiškinimai atitinka ir sutampa su kita bylos medžiaga. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti ieškovės teigimu, kad jai yra žinoma tik rusų kalba, o lietuvių kalbos ji visiškai nesupranta. Ieškovė 2010-08-10 teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikrai nesikreipė į „Registrų centrą“ dėl pažymų užsakymo dovanojimo sandoriams sudaryti (t1, b.l. 148;). Išsireikalavus duomenis iš VĮ Registrų centro Alytaus filialo dėl pažymos ieškovei išdavimo, teismo posėdyje 2010-09-15 ieškovė pripažino, kad buvo nuvykusi į šią įstaigą dėl pažymos gavimo (t1, b.l. 165;), taip pat ieškovė patvirtino, kad prašymuose išduoti pažymas sandoriams sudaryti su butu ir garažu yra jos parašai (t1, b.l. 160-161;). Todėl ir šios išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą abejoti ieškovės kitu teiginiu, kad dukra ją apgavo sakydama, jog pas notarę važiuoja tęsti paveldėjimo dokumentų tvarkymo, nes ieškovė užsisakydama pažymas buto ir garažo sandoriams sudaryti iš anksto žinojo ir suprato, kokiam tikslui tokias pažymas užsisako. Išdėstytos aplinkybės neįrodo, kad ginčijami sandoriai nebuvo išversti į rusų kalbą, kad ieškovė nesupranta lietuvių kalbos ir, kad ieškovė nesuprato ir nežinojo, jog su dukra N. L. atvažiavo pas atsakovę notarę J. K. sudaryti dalies buto ir garažo dovanojimo sandorių (CPK 178 str.).
Ieškovė ieškinį grindžia ir kitu pagrindu, kad apdovanotasis asmuo dukra N. L. atliko prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini moralės požiūriu. Ieškovė nurodo, kad N. L. prieš ją atliko tokius smerktinus veiksmus – dukra neteikia reikalingos jai pagalbos ir nepadeda buityje; dukra pasakė, kad butą parduos, o ją į senelių prieglaudos namus išveš. Tačiau sutikti su tokiais ieškovės teiginiais pagrindo taip pat nėra.
Sutinkamai su CK 6.472str.1d. dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Teismas sprendžia, kad tarp motinos (ieškovės) ir dukros (atsakovės) susidariusi konfliktinė situacija nėra pakankamas pagrindas pripažinti dovanojimo sandorius negaliojančiais sutinkamai su CK 6.472str.1d. nuostatom. Tokią išvadą suponuoja faktinės bylos aplinkybės. Tarp šalių (motinos ir dukros) kilusi konfliktinė situacija yra ne pirma. Ir anksčiau kilo panašaus pobūdžio nesutarimų, kurių iniciatorė buvo ieškovė. Atsakovė N. L. paaiškino, kad jau kartą tą patį butą jai padovanotą tėvo, dovanojimo sandoriu grąžino atgal motinos pageidavimu. Dabar grąžinti buto negali, kadangi jis įkeistas bankui gauto kredito prievolei užtikrinti. Ieškovė neginčija teigiamos aplinkybės, kad jau kartą butas buvo atidovanotas. Atsakovės N. L. paaiškinimą patvirtina registro duomenų išrašas ir buto dovanojimo sutartis (t1, b.l. 16-17; 36;). Iš šių dokumentų matyti, kad V. J. ginčo butą 1996-12-24 padovanojo dukrai atsakovei N. L., tačiau praėjus 4 metams, 2000-09-25 tas pats butas atsakovės buvo atidovanotas atgal tėvui. Praėjus 10 metų ta pati situacija pasikartojo ir su ginčijamu dalies buto dovanojimo sandoriu. Atsakovė N. L. paaiškino, kad prieš kurį laiką jos dukra O. L. gyveno Airijoje, turėjo gimdyti, todėl išvyko pagyventi pas dukrą iki pagimdys ir kūdikio pirmų mėnesių priežiūrai. Dėl šito veiksmo motina supyko ir panoro, kad dovanotą buto dalį ji atidovanotų atgal. Žinodama motinos būdą, ji sutiko, surašė susitarimą, kad buto dalį atidovanos atgal. Ieškovė teigiamų aplinkybių neginčija. Atsakovės aiškinamas aplinkybes patvirtina rašytinis susitarimas 2006-06-29 sudarytas tarp ieškovės ir atsakovės N. L. (t1, b.l. 64; 100;). Iš šio susitarimo matyti, kad praėjus 1 m. ir 5 mėn. po buto dalies dovanojimo sandorio sudarymo, ieškovė ir atsakovė, dalyvaujant advokatei ir socialinių paslaugų centro darbuotojai, surašė susitarimą, kuriuo dukra N. L. įsipareigojo atidovanoti atgal dalį buto motinai N. L. iki 2006-08-10 dienos. Atsakovė paaiškino, kad susitarimas nebuvo įvykdytas, nes pati motina atsisakė sudaryti tokį sandorį, kadangi persigalvojo susitaikius. Ieškovė ir šio teiginio neginčija. Atsakovės aiškinamas aplinkybes patvirtina ir bylos duomenys. Iš ieškovės prašymo, rašyto 2008-06-04 Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų centrui, matyti, kad ieškovė atsisakė pagalbos į namus paslaugų, kadangi su ja gyvena dukra N. L., kuri ja rūpinasi (t1, b.l. 181; t2, b.l. 16;). Prašymas buvo patenkintas (t1, b.l. 180;). Tokiu būdu nurodyti duomenys liudija, kad šalims 2006m. vasarą susitaikius, ieškovė su atsakove N. L. sugyveno gerai mažiausiai iki 2008m. gruodžio 01d., kai ieškovė vėl paprašė atnaujinti socialinių paslaugų teikimą (t1, b.l. 177;). Apie nenuoseklų ieškovės būdą liudija ir kita aplinkybė, išaiškėjusi bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė po dviejų metų 2010-08-13 vėl kreipėsi į Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų centrą, prašydama nutraukti teikiamas paslaugas (t1, b.l. 171;). Šis prašymas buvo patenkintas (t1, b.l. 154;). Teismo posėdžio metu, kuris vyko 2010-09-15, ieškovė paaiškino, kad socialinių paslaugų atsisakė, kadangi kartu su ja gyvena anūkė – N. L. dukra O. (t1, b.l. 166;), tačiau kitame teismo posėdyje, praėjus mėnesiui, 2010-12-22 (t2, b.l. 76;) paaiškino, kad su anūke santykiai pasidarė blogi dėl įvykusio šeiminio konflikto, nenori kartu su ja gyventi. Šiuo metu anūkė su šeima persikėlė gyventi pas motiną (atsakovę N. L.). Tokios bylos aplinkybės liudija ieškovės nenuoseklų būdą, sprendžiant tarpusavio sugyvenimo klausimus su artimais giminaičiais. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovė N. L. su motina santykių nenutraukė, bendrauja ir toliau. Šios aplinkybės ieškovė neginčija. Byloje nustatyta, kad atsakovė N. L. moka buto komunalinius ir kitus mokesčius (t1, b.l. 63; 69-85; 96;), nė viena iš apklaustų liudytojų A. A., J. Č., L. B., A. G., S. B. (socialinės darbuotojos) nepatvirtino, kad atsakovė netinkamai rūpinasi savo motina. Išdėstytos aplinkybės paneigia ieškovės aiškinimą, kad „dukra neteikia reikalingos jai pagalbos ir nepadeda buityje“. Taip pat kredito sutarties duomenys, hipotekos lakštas (t1, b.l. 66-68; t2, b.l. 33-35;) paneigia ieškovės aiškinimą kitoje dalyje, kad „dukra pasakė, jog butą parduos, o ją į senelių prieglaudos namus išveš“. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo butas yra įkeistas trečiajam asmeniui „Swedbank“ AB su tikslu užtikrinti kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (t2, b.l. 33-35;), todėl parduoti butą atsakovė neturi teisinio pagrindo. Dėl to tikėti ieškovės teiginiais, kad kažkas skambina į butą, domisi buto pirkimu, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ieškovės nenuoseklumą patvirtina ir jos pačios paaiškinimai, surašyti ieškinyje ir jo patikslinime, o taip pat duoti teismo posėdžių metu dėl dėstomos aplinkybės, kokiu momentu ji sužinojo apie sudarytus ginčijamus sandorius. Pradiniam ieškinyje 2009-12-28 ieškovė dėl aplinkybės, kada ji sužinojo apie sudarytą dovanojimo sandorį nurodo, jog „... Tik prieš kurį laiką sužinojau, kad mano interesai ir teisės šių sandorių sudarymo metu buvo pažeisti. Turtiniais reikalais pradėjau domėtis po to, kai atsakovė N. L. pradėjo kalbėti apie tai, kad man būsią geriau gyventi kokiuose tai senelių namuose, kad butą gal teksią parduoti ir panašiai ...“. Iš šio teksto galima suprasti, kad ieškovė kalba apie dovanojimo sandorius sužinojusi ne anksčiau, kaip 2009 metais. Tačiau, kai atsakovė N. L. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė aukščiau minėtą 2006-06-29 surašytą susitarimą dėl buto atidovanojimo (t1, b.l. 64;), kas patvirtina, kad ieškovė apie dovanojimo sandorius sužinojo dar 2006 metais, ieškovė rašytame patikslintame ieškinyje (t1, b.l. 196-200;) šią aplinkybę pripažino ir niekuo nepaaiškino, dėl kokių priežasčių pradiniame ieškinyje klaidino teismą. Ieškovės nenuoseklumas dėl sužinojimo momento apie sudarytus sandorių tuo nesibaigia. Teismo posėdžių metu šią aplinkybę aiškina vėl kitaip: 2010-03-10 aiškino (t1, b.l. 102;), kad po sandorių sudarymo, grįžus į namus, tą pačią dieną 2005-01-10, atsivežtus dokumentus parodė savo kaimynei M. Č., kuri jai sutartį išvertė į rusų kalbą; teismo posėdyje 2010-12-22 aiškino (t2, b.l. 76;), kad iš pradžių du metus su dukra santykiai buvo geri, viskas buvo gerai „kol nesužinojau, kad atėmė iš manęs ¼ dalį buto“. Ieškovės paaiškinimų prieštaringumą ir nenuoseklumą patvirtina ir kita aplinkybė. Ieškinyje ir teismo posėdžių metu tvirtina, kad ne tik dukra, bet ir notarė J. K. ją apgavo, nepaaiškindama ir neišversdama į rusų kalbą, kokį dovanojimo sandorį sudarė, tačiau dėl įgaliojimo sūnui S. J. išdavimo tvarkyti jos turtinius ir kitus reikalus, ji 2009-11-10 kreipėsi būtent į tą pačią notarę, neabejodama jos tinkamu pareigų atlikimu (t1, b.l. 12-13;). Aptartų aplinkybių pagrindu, teismas laiko nustatytu, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad dukra N. J. nesuteikia reikalingos jai pagalbos, nepadeda buityje, ruošiasi parduoti butą, ir nori ją patalpinti į senelių prieglaudos namus, bet dovanojimo sandorius ginčija remdamasi tik savo prielaidom ir samprotavimais. Atsižvelgiant į ieškovės individualias savybes (ūmus būdas, nenuoseklumas), šalių tarpusavio santykius (atsakovė, būdama ieškovės dukra, nors ir vyksta ginčas teisme, su motina santykius palaiko, rūpinasi jos buitimi), teismas sprendžia, kad ieškovė ginčija dovanojimų sandorius, kadangi liko nepatenkinta tuo, jog dukra išsikėlė į gyvenamąjį namą, palikdama ieškovę gyventi bute, tačiau tokio pobūdžio nesutarimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad atsakovės veiksmai yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Nesant pagrindų pripažinti dovanojimo sandorius neteisėtais, nėra pagrindo naikinti ir kitus sandorius, atsakovės sudarytus su ginčo turtu: 2008-02-27 įregistruotą hipotekos sandorį (hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2009-02-16 sutartį, kuria atsakovė N. L. pardavė, o V. I. ir J. I. nupirko 5/8 dalis garažo bokso. Kadangi ieškinys neįrodytas, jis atmestinas (CPK 178str.).
Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės N. L. naudai nepriteisiama bylinėjimosi išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti, kadangi tokio prašymo neteikiama (CPK 98str. 1d.). Byloje ieškovę atstovavo advokatė N.Raulušaitienė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. (1.7.)-APS-41-10 pagrindu (t1, b.l. 107;), kuriuo suteikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20str. 1d. numatyta, kad asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88str. 1d. 6-8 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Įvertinus išdėstytą, teisinio pagrindo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas - valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas bei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nėra. Taip pat ieškinį atmetus, panaikintinos 2010m. sausio 13d. teismo nutartimi (t1, b.l. 49;) taikomos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150str.4d.).
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 263str., 264str., 265str., 268str., 270str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjo 2010m. sausio 13d. nutartimi taikomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei N. L., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės N. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymui užtikrinti, areštuojant atsakovei nuosavybės teise priklausantį 69,78 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 20,87 kv. m. bendro ploto garažo boksą Nr. 90, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) – panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.