Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-486-337-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-14
Bylos Nr.
1A-486-337-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Vanagas (pirm.), Eligijus Gladutis, Arnoldas Šukaitis
Nuteistasis
S. L.
Nukentėjusysis
G. L.
Civilinis ieškovas
G. L.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-486-337/2008

Teisėja Tatjana Butkienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teisėjų Arnoldo Šukaičio, Eligijaus Gladučio,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-06-19 nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš S. L. priteista 14 832,70 Lt turtinės žalos Valstybinės ligonių kasos naudai, 5000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiojo G. L. naudai, 13,65 Lt – proceso išlaidų valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n u statė:

S. L. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 22 d. apie 02 val., R. K. namuose, esančiuose Kęstučio g. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, gulinčiam lovoje G. L. tyčia spyrė koja ne mažiau, kaip 9 smūgius į galvą, padarydamas daugybinius galvos ir veido sumušimus, pasireiškusius poodinėmis kraujosrūvomis dešinės akies vokuose, nosies nugarėlėje ir kairės akies vokų vidiniame kampe, odos nubrozdijimus viršutinės lūpos kairėje, smakro kairėje ir dešinėje, kairėje momeninėje srityje ir kairio užausio srityje, muštinę žaizdą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio ir galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko nukentėjusysis ilgai sirgo, tuo G. L. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

S. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2008-06-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir civilinio ieškovo G. L. civilinį ieškinį sumažinti iki 1000 litų, o Valstybinių ligonių kasų ieškinį, pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat prašo sumažinti jam paskirtos laivės atėmimo bausmės terminą, atsižvelgiant į tai, kad jis pripažino savo kaltę.

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo tokius didelius civilinius ieškinius. Nurodo, kad nors jis teisme ir sutiko su pareikštais valstybės ligonių kasos ir G. L. civiliniais ieškiniais, tačiau teismas, neatsižvelgė į tai, kad jis turi tris vaikus, kuriuos pagal savo išgales padeda išlaikyti. Be to, teismas nuosprendyje nepagrįstai tvirtina, kad jis nesusaistytas šeimos santykiais ir yra pajėgus atlyginti padarytą žalą. Apeliantas teigia, kad nukentėjusysis G. L. savo ieškinyje nurodė, kad prašo priteisti 5000 litų turtinę ir neturtinę žalą, tačiau teismas priteisė visą 5000 Lt sumą kaip neturtinę žalą. Be to, nukentėjusiajam priteistina ne didesnė nei 1000 Lt neturtinė žala, nes G. L. buvo ir ankščiau sumuštas, todėl tam tikros pasekmės galėjo atsirasti ir nuo ankščiau buvusios traumos. Apeliantas S. L. mano, kad Valstybinių ligonių kasų ieškinys turėtų būti nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nes reikalinga papildoma medžiaga dėl sumokėtų sumų už G. L. gydymą, nes toks ilgas gydymas neatitinka sužalojimo sunkumo laipsniui, o be to, po nuosprendžio paskelbimo jam tapo žinoma, kad G. L. serga kepenų onkologine liga, todėl toks ilgas gydymas stacionare galėjo atsirasti ir dėl šios ligos.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau tvirtina nesutinkantis su priteistų civilinių ieškinių dydžiais. Apeliantas nepagrįstai skunde teigia, kad teismas neteisingai priteisė G. L. naudai 5000 Lt sumą kaip neturtinę žalą, nes nukentėjusysis nurodė, kad prašo priteisti 5000 litų turtinę ir neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismo posėdžių protokolų turinio matyti, kad nukentėjusysis teismo posėdžio metu patikslino ieškinį nurodydamas, kad prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos. Taip pat teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymą sumažinti minėtos neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas šį civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos išsprendė neperžengdamas civilinio ieškinio ribų, nepažeisdamas CK 6.250 nuostatų ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš G. L. priteistos neturtinės žalos dydis yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai, jos pasekmėms, todėl nėra pagrindo jo mažinti.

Taip pat atmestinas S. L. prašymas Valstybinių ligonių kasų ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į rašytiniais dokumentais pagrįstą Valstybinių ligonių kasų ieškinį bei S. L. ieškinio pripažinimą, pagrįstai ir teisingai, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, priteisė iš nuteistojo 14 832, 70 Lt žalos atlyginimą Valstybinių ligonių kasų naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo gydymas yra sąlygotas nusikalstamos veikos metu patirtų sužalojimų, o priešingą išvadą patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Nepagrįstas ir apelianto prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Tokių aplinkybių visumos byloje nėra. Nors iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis S. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jo nuoširdų gailėjimąsi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo - jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Apelianto tyčiniai, smurtiniai veiksmai įvykio metu bei jo elgesys po įvykio paneigia nuoširdų gailėjimąsi. Be to, nukentėjusysis G. L. parodė, kad S. L. už savo veiksmus jo neatsiprašė, neaplankė jo nei ligoninėje, nei išėjus iš jos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai S. L. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai atmestinas ir apelianto prašymas sumažinti jam paskirtos laivės atėmimo bausmės terminą, atsižvelgiant į tai, kad jis pripažino savo kaltę.

Tokiu būdu keisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-06-19 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

S. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas VanagasTeisėjai Arnoldas ŠukaitisEligijus Gladutis