Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro J. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kaltinamasis R. B. 2023 m. kovo 9 d. apie 15:00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,11 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su kartu gyvenančiu šeimos nariu - sūnumi J. B., tyčia, stumdė jį rankomis, suėmęs už rankų parvertė jį ant grindų, o J. B. atsistojus ir išbėgus į laiptinę, jį pasivijo ir suėmęs jam už kairės rankos tampė, kol J. B. nukrito ant grindų, jam gulinčiam sudavė nemažiau vieno smūgio į veido sritį ir šiais fiziniais smurtiniais veiksmais padarė J. B. nubrozdinimus kairės rankos dilbio vidinės pusės srityje ir kairės rankos plaštakos ties smiliaus krumpliu, sukėlė J. B. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. B. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo. Parodė, kad 2023 m. kovo 9 d. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, jis vartojo alkoholinius gėrimus, namuose buvo taip pat jo sūnus J. B., su kuriuo jis gyvena kartu. Apie 15.00 val. tarp jo ir sūnaus įvyko žodinis buitinis konfliktas dėl netvarkos namuose, jis pyko, kad sūnus nėra savarankiškas. Žodinio konflikto metu galėjo būti, kad jis pastūmė sūnų, paėmė už rankų ir parvertė jį ant grindų, o sūnui atsistojus ir mėginant išbėgti į laiptinę, jis pasivijo J. B. ir suėmęs už jo kairės rankos patempė norėdamas, kad jis grįžtų namo. Tačiau sūnus nukrito ant grindų ir, jam begulint, galėjo būti, kad jis sudavė nemažiau vieno smūgio jam į veido sritį, tačiau tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių negali, nes buvo neblaivus. Mano, kad viskas buvo tiksliai taip, kaip nurodyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, kuriems sūnus papasakojo įvykio aplinkybes. Kadangi jis buvo labai susijaudinęs, todėl pareigūnams nenurodė įvykio aplinkybių. Ant jo veido ir kaklo buvo nubrozdinimai, kurie atsirado, jam pačiam netyčia apsidraskius. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, su sūnumi jis susitaikė, jo atsiprašė, sūnus jam atleido, jie kartu toliau gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune. Esat galimybei, prašo kaip bausmę už padarytą nusikalstamą veiką jam paskirti laisvės apribojimą (b. l. 92-98).

3. Kaltinamojo R. B. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

3.1. Nukentėjusiojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su tėvu R. B. ir jo žmona N. M.. Namuose jis turi savo kambarį. Su tėvu santykiai nėra geri, nes jis dažnai girtauja, o būdamas girtas kabinėjasi prie jo, stumdo jį rankomis be jokios priežasties. Kiek jam yra žinoma, tėvas yra bandęs smurtauti ir prieš savo žmoną, tačiau, ar naudojo fizinę jėgą, pasakyti negali, nes pats to nematė. Kodėl tėvas naudoja smurtą jo atžvilgiu, jis nežino, nes tam priežasčių nėra. 2023 m. kovo 9 d. apie 15.00 val. be jokios priežasties jo neblaivus tėvas R. B. savo rankomis jį stumdė, paėmęs jam už rankų ir panaudodamas fizinę jėgą parvertė jį ant grindų. Tuomet savo kojomis bandė jį spardyti, tačiau jis nuo spyrių apsigynė. Atsistojęs nuo grindų jis bandė išbėgti iš buto į laiptinę, tačiau tėvas jėga atėmė iš jo raktus, kurie nukrito ant grindų. Jis spėjo raktus pasiimti ir išbėgo į laiptinę. Būnant laiptinėje, tėvas jį pagavo ir suėmęs jam už kairės rankos tempė jį į buto vidų, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą bei padarydamas kūno sužalojimą, nubrozdinimą ant kairės rankos riešo. Kai tėvas tempė jį paėmęs už rankos į buto vidų, jis nukrito koridoriuje. Tuo metu jis pajuto nemažiau vieno smūgio į veido sritį, dėl ko taip pat juto fizinį skausmą. Konflikto metu namuose bei namo laiptinėje jie buvo dviese, įvykio pašaliniai asmenys ar kiti šeimos nariai nematė. Kiek jam yra žinoma, prieš įvykį tėvas vartojo alkoholį, jis iš pažiūros buvo akivaizdžiai neblaivus. Anksčiau prieš jį yra buvę smurto artimoje aplinkoje atvejų, tačiau policija dėl to informuota nebuvo. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 7-18, 129).

3.2. Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo - J. B., ant kurio kairės rankos riešo buvo matomi sužalojimai-įdrėskimai. J. B. pareigūnams paaiškino, kad į kambarį atėjo tėvas R. B. ir trenkė jam su dešinės rankos kumščiu į veido sritį du kartus. Tada J. B. atstūmė tėvą bei išėjo iš kambario, uždarė kambario duris ir bandė išeiti į laiptinę. Tėvas R. B. griebė už kaires rankos ir įsitempė į butą. Alkoholio kiekio matavimo prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0355, metrologines patikros sertifikato Nr. 1752416, patikrinus R. B. neblaivumą, nustatyta 3,11 promilių neblaivumas. J. B. nustatyta 0,00 promilių alkoholio (b. l. 64-67).

3.3. Tarnybiniu pranešimu dėl sužalojimų fiksavimo, kuriame nurodyta, kad 2023 m. kovo 9 d. nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, ir atliekant tolimesnį informacijos patikslinimą dėl smurto artimoje aplinkoje ant pareiškėjo J. B., gim. 2003m., kairės rankos riešo vizualiai matėsi fizinis sužalojimas, todėl, siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, buvo padarytos asmens išorinių fizinių sužalojimų fotonuotraukos. Šie veiksmai atlikti vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 5-V-611 „Dėl policijos pareigūnų reagavimo į pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje, teismo sprendimo dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo vykdymo ir šio sprendimo vykdymo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. Nukentėjęs J. B. buvo visiškai blaivus. Alkotesterio parodymai saugomi alkotesterio vidinėje atmintyje ir papildomai prie bylos medžiagos nepridedami. Sužalojimų fotonuotraukos pridedamos tarnybinio pranešimo prieduose (b. l. 54-55).

3.4. Foto lentele, kurioje esančiuose nuotraukose užfiksuoti nubrozdinimai ant J. B. kairės rankos dilbio vidinės pusės srities ir kairės rankos plaštakos ties smiliaus krumpliu (b. l. 26-35).

3.5. 2023 m. kovo 9 d. alkotesteriu R. B. nustatytas 3,11 promilių girtumas (b. l. 56-59).

4. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą.

5. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. B. naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sūnaus J. B. atžvilgiu, jis ikiteisminio tyrimo nustatytu metu ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, stumdė jį rankomis, suėmęs už rankų parvertė jį ant grindų, o J. B. atsistojus ir išbėgus į laiptinę, jį pasivijo ir suėmęs jam už kairės rankos tampė, kol J. B. nukrito ant grindų, jam gulinčiam sudavė nemažiau vieno smūgio į veido sritį, taip sukeldamas sūnui fizinį skausmą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra artimieji giminaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

6. Skiriant kaltinamajam R. B. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

7. Kaltinamojo R. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), baigta, nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis neteistas, nebaustas administracine tvarka (b. l. 117-119, 120-121). Kaltinamasis dėl psichikos ir priklausomybės ligų nėra lankęsis ambulatoriškai ar gydęsis stacionare.

8. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, su šios bausmės rūšimi ir dydžiu kaltinamasis sutiko, todėl įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, teismo manymu, laisvės apribojimas yra teisinga bausmės rūšis (BK 50 straipsnis). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, skiriant laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės numatytos BK 72² straipsnyje, per teismo nustatytą terminą įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir BK 71 straipsnyje, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 48 straipsnio 6 dalis).

10. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

11. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

12. Civilinis ieškinys nepareikštas. Nukentėjusysis informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 (penkių šimtų) eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią turi sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pasirinktame banke į Teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, sąskaitą Luminor Bank AS LT88 4010 0510 0467 0332, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti R. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

R. B. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.