- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-13
- Bylos Nr.
- e2YT-3014-1093/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34409-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- S. K., valstybės įmonė ,,Turto bankas“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. K., valstybės įmonė ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. priėmė palikimą po savo vyro S. K. mirties (duomenys neskelbtini)., faktiškai pradėdama valdyti turtą.
2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas S. K., o (duomenys neskelbtini) mirė motina A. K.. Jie santuoką buvo sudarę (duomenys neskelbtini)., susilaukė dviejų vaikų – A. K. ir brolio S. K.. Tėvai turėjo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Po S. K. mirties A. K. (motina) nesikreipė oficialiai priimti palikimo, tačiau žemės sklypu naudojosi bei jį valdė – sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) mokėjo tikslinius narių mokesčius. Mirus A. K., palikimą perėmė pareiškėja. Pareiškėjos brolis S. K. oficialiai notarine tvarka atsisakė palikimo po A. K. (motinos) mirties. Taigi pareiškėja yra vienintelė paveldėtoja. Pareiškėjai šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikšmingas tuo, kad patvirtinus jį, pareiškėja galės kreiptis į notarą dėl viso A. K. palikto žemės sklypo paveldėjimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo S. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
5. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesiui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).
6. Iš byloje esančio mirties įrašų ir 2025 m. gruodžio 8 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini)., A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Taip pat iš 2025 m. gruodžio 8 d Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad S. K. ir A. K. turėjo du vaikus – S. K. ir A. K.. Pareiškėjos tėvų S. K. ir A. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini).
7. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2025 m. gegužės 3 d. išrašu), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), savininke nurodoma A. K., nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi šis turtas buvo įgytas S. K. ir A. K. santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine jų nuosavybe.
8. Palikimas po S. K. mirties atsirado (duomenys neskelbtini). Po jo mirties pagal į bylą pateiktus duomenis bei pareiškėjos paaiškinimus liko turtas – ½ žemės sklypo.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
10. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kartu su pareiškimu pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad A. K. po vyro S. K. mirties mokėjo (duomenys neskelbtini) tikslinius narių mokesčius, taigi ji valdė ir naudojosi visu žemės sklypu. Taigi A. K. po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį valdyti kaip savo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po S. K. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad A. K. po sutuoktinio S. K. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad A. K. po savo vyro S. K. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu paveldėti po motinos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) likusį turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.