- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-1773-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05368-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- V. Š.
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. (A. P.) ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 8 000 EUR (27 622,40 Lt) dydžio įsiskolinimą, 2 179,73 EUR (7 526,17 Lt) palūkanų už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2005-04-22, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas – 1 054 Lt žyminio mokesčio, 200 Lt už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, 400 Lt už ieškinio parengimą, 28,45 Lt už notaro pareiškimo parengimą ir išsiuntimą, 22 Lt už notaro liudijimo parengimą ir atstovavimo teisme išlaidas. Ieškovas nurodė, kad tarp jo ir atsakovo 2004-10-22 buvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis. Tą pačią dieną tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta dar ir pavedimo sutartis. Sutarties pasirašymo metu ieškovas sumokėjo atsakovui avansą – 11 000 EUR. Atsakovas įsipareigojo iki 2005-10-22 atlikti sutartyje nurodytus teisinius veiksmus, susijusius su žemės sklypo nuomos sutarties sudarymu. Avansas turėjo būti įskaičiuotas į atsakovo atlyginimą už tinkamai atliktą pavedimą. 2005-10-22 atsakovo įsipareigojimai nebuvo tinkamai įvykdyti. Atsakovas grąžino ieškovui tik 3 000 EUR dydžio avanso dalį, todėl pagal sutartį liko skolingas ieškovui 8 000 EUR .
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2004-10-22 tarp šalių buvo sudaryta pavedimo sutartis, jis visus sutartyje numatytus įsipareigojimus įvykdė. Tam, kad įteisinti žemės sklypo nuomą ieškovo vardu, būtini jo įgaliojimai, kurių jis nesuteikė net ir atsakovui to reikalaujant, bei pats ėmėsi spręsti nenaudojamos žemės sklypo nuomos klausimą, neįspėjęs pavedimo sutarties kontrahento – atsakovo. Sutartyje numatyta, kad jeigu įgaliotojas nutraukia šią sutartį iki pavedimo visiško įvykdymo, jis privalo sumokėti įgaliotiniui 51 460 EUR baudą. Ieškovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, nesuteikdamas jokių įgaliojimų įgaliotiniui ją tinkamai įvykdyti ir nutraukė ją iki pavedimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 8 000 EUR yra nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai nurodė, kad jis pirko iš atsakovo žemės sklypą, kadangi tikėjosi, jog atsakovas padės įsigyti šalia esantį 30 arų žemės sklypą, priklausantį valstybei. Atsakovas per sutartą laiką neatliko jokių veiksmų, todėl privalo grąžinti sumokėtą avansą. Atsakovas nurodė, kad 8 000 EUR pasiliko kaip užmokestį už atliktus žemės tvarkymo darbus, o 3 000 EUR grąžino (b. l. 106, 107).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-05 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti. Teismas nustatė, kad 2004-10-22 šalys sudarė Sutartį pagal kurią atsakovas buvo įgaliotas ieškovo vardu sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ne mažesniam kaip 50 metų laikotarpiui ir ją įregistruoti viešame registre (b. l. 6). Sutarties 1.2 punktu numatyta, kad pavedimas turi būti įvykdytas iki 2005-10-22. Atsakovas pats patvirtino, kad pavedimo neįvykdė (b. l. 64). Atsakovo argumentai, kad Sutartimi prisiimti įsipareigojimai nebuvo įvykdyti dėl ieškovo kaltės, nėra pagrįsti jokiais įrodymais (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178,185 straipsniai). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas nuo 2006-11-28 ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įsigyti bendro naudojimo žemės ūkio paskirties sklypą (b. l. 74-76), esantį šalia nusipirkto iš atsakovo žemės sklypo (b. l. 42-47). Ieškovas Sutarties 3.1 punkto pagrindu išmokėjo atsakovui 11 000 EUR avansą. Byloje esantis ieškovo pasirašytas pakvitavimas patvirtina, kad atsakovas 2007-05-02 grąžino jam 3 000 EUR iš 11 000 EUR (b. l. 101). Ieškovas 2011-03-04 pareikalavo grąžinti likusią avanso dalį (b. l. 5). Atsakovas ir ieškovas patvirtino, jog šalys nesitarė, kad nereikės grąžinti 8 000 EUR (b. l. 107). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756 straipsnio 1 dalis numato, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Sutarties 4.1 punktas patvirtina, kad šalys sudarė atlygintinę pavedimo sutartį (CK 6.758 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas pavedimo sutartu laiku neįvykdė. Teismui pareikšto ieškinio dalykas yra reikalavimas priteisti 8 000 EUR avanso. Pagal Sutarties 4.1 punktą avansas įskaičiuojamas į įgaliotinio atlyginimą. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, jog turi teisę į atlyginimą. Sutarties 5.1 punktu numatyta pareiga grąžinti gautą avansą tuo atveju, jei per nustatytą terminą neįvykdomas pavedimas. Pagal CK 6.63 straipsnio 1 punktą skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei neįvykdomos sutartyje numatytos sąlygos. Pagal Sutartį yra aiškiai apibrėžtas prievolės įvykdymo terminas. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovas sumokėjęs avansą, atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, jis, kaip kaltoji šalis, turi atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 8 000 EUR (CK 6.63 straipsnio 1 punktas, 6.200 straipsnio 4 dalis, CK 6.205 straipsnis). Teismas nustatė, kad Sutartimi nėra aptartas palūkanų dydis. Atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškovu, ieškovui iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už atsiskaityti uždelstą laikotarpį nuo 2005-10-22 iki 2011-04-04, iš viso 2 179,73 EUR (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 171, 185 straipsniai), ieškovui priteistina iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (10 179,73 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Teismas nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių dėl baudos išieškojimo (b. l. 65), jam sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ suteikto leidimo privatizuoti žemės ūkio paskirties sklypą (b. l. 68, 69), sklypo tvarkymui patirtų išlaidų (b. l. 107), nes jos šioje byloje teisiškai nereikšmingos, nesusietos su ieškinio reikalavimais. Atsakovas nepareiškė priešinio ieškinio, prašydamas priteisti netesybas, galimai patirtus nuostolius, neįrodinėjo jų dydžio (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (b. l. 110-112).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teisme pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. 2-7356-798/2011, kurioje jis yra ieškovas dėl sutartinių netesybų išieškojimo pagal tą pačią Sutartį. Pirmosios instancijos teismui 2011-11-14 posėdžio metu apeliantas pateikė prašymą prijungti atsakovo ieškinį Vilniaus apygardos teismui ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes bylos yra susietos ta pačia pavedimo sutartimi, tačiau teismas iš atsakovo šio prašymo nepriėmė ir jo nenagrinėjo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, dėl ko atsakovas pavedimo neįvykdė. Pavedimo sutartimi buvo kalbama apie ateityje galimai sudaromas sutartis, susijusias su disponavimu nekilnojamuoju turtu, o tam, kad tai įvykdyti pavedimu, reikėjo notaro patvirtintų sutarčių, kurių ieškovas atsakovui nepateikė (b. l. 113-115).
Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių realių įrodymų dėl to, kad pirmosios instancijos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-11135-803/2011 būtų susijusi su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-7326-798/2011. Šiose bylose yra pareikšti skirtingi turtiniai reikalavimai, kurie tarpusavyje nėra susiję, todėl vienos bylos baigtis nepriklauso nuo kitos bylos baigties. CPK 163, 164 straipsniuose numatytų bylos sustabdymo pagrindų nėra. Ieškovas pažymėjo, kad apeliantas neįvykdė savo įsipareigojimų per nustatytą terminą, jam atlyginimas nepriklauso, kol nėra įrodyta priešingai. Apeliantas pripažįsta pažeidęs prievolę pagal sutartį ir nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad prievolė nebuvo tinkamai įvykdyta dėl ieškovo ar trečiųjų asmenų kaltės (b. l. 120-122).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti šią civilinę bylą dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos pagal apelianto V. Š. ieškinį A. P. dėl sutartinių netesybų (baudos) išieškojimo pagal tą pačią 2004-10-22 tarp ginčo šalių sudarytą Sutartį, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimą. Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-7326-798/2011 nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, kurioje ieškovas V. Š. reikalauja priteisti iš atsakovo A. P. sutartines netesybas (baudą), numatytas Sutarties 5.2 punkte tuo atveju, jeigu įgaliotojas nutraukia Sutartį iki pavedimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas klausimas dėl įgaliotinio pareigos grąžinti įgaliotojui visą 11 000 EUR avansą, teigiant, kad įgaliotinis per Sutartyje nustatytą terminą neįvykdė pavedimo. Todėl nagrinėjamojoje byloje buvo aktualu nustatyti aplinkybes, ar atsakovas įvykdė/neįvykdė sutartines prievoles ir ar atsirado jam pareiga, numatyta Sutarties 5.1 punkte – grąžinti įgaliotojo sumokėtą avansą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamojoje byloje spręsdamas pareikšto reikalavimo pagrįstumą, jokiu būdu nebuvo saistomas aplinkybių, kurios gali būti nustatytos civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį A. P. dėl sutartinių netesybų (baudos) išieškojimo. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų turinio, ginčo dėl to, kad iki nustatyto 2005-10-22 termino pavedimas nebuvo įvykdytas, nėra. Atsakovas nesiginė aplinkybėmis, kad ieškovas Sutartį nutraukė iki nustatyto 2005-10-22 termino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Sutarties nutraukimo aplinkybės nagrinėjamam ginčui jokios įtakos neturi ir nėra pagrindo pripažinti, kad jo negalima išnagrinėti, kol nebus išnagrinėta kita civilinė byla. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo, kuriuo vadovaujantis galima būtų teigti, kad ši civilinė byla negalėtų būti išnagrinėta iki to momento, kol nebus išspręsta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-7326-798/2011 (naujas civilinės bylos Nr. 2-1441-798/2012).
Apelianto skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, dėl ko atsakovas pavedimo neįvykdė, taip pat nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismui sprendžiant ginčą pagal pareikštą ieškinio reikalavimą ir jo faktinį pagrindą, atsižvelgiant į atsakovo pasirinktą savo teisių gynimo būdą (atsakovas nereiškė priešieškinio dėl atlyginimo ar galimų nuostolių priteisimo), esminis klausimas buvo tai, ar atsakovas įvykdė/neįvykdė Sutarties 1.1, 1.2 punktuose įtvirtintus įsipareigojimus ir ar jis privalo vykdyti Sutarties 5.1 punkto nuostatas, įpareigojančias jį grąžinti ieškovui avanso sumą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus pateiktus įrodymus, pagrįstai įvertino, kad atsakovas pavedimo neįvykdė. Konstatavus tokias aplinkybes, atsakovas privalo vykdyti sutartinį įsipareigojimą grąžinti ieškovui avansu išmokėtą pinigų sumą (CK 6.200 str.). Apeliantas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui teigė, kad Sutarties neįvykdė dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas atsakovui neperdavė notaro patvirtintų sutarčių. Tokiu atveju apeliantas, siekdamas pagrįsti savo teisę sustabdyti prievolės vykdymą, privalėjo teismui pateikti įrodymus, kad ieškovas turėjo prisiėmęs priešpriešines pareigas, kurių neįvykdė, ir kad tokios priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą (CK 6.46 str. 2 d.). Tokių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutartyje nebuvo įtvirtintas ieškovo (įgaliotojo) įsipareigojimas atsakovui (įgaliotiniui) perduoti tam tikrus dokumentus (b. l. 6-7). Ieškovas buvo įsipareigojęs atsakovui išmokėti 11 000 EUR avansą, kad šis atliktu visus teisinius veiksmus, susijusius su žemės sklypo nuomos sutarties sudarymu. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovas Sutarties neįvykdė dėl ieškovo kaltės (CPK 178 straipsnis).
Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino į bylą ginčo šalių pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto V. Š. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė sąskaitos išrašą dėl 1 210 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. CPK 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, į suteiktos pagalbos pobūdį (atsiliepimas į apeliacinį skundą), bylos sudėtingumą daro išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti advokato pagalbos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma (1 210 Lt) yra pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovo ieškovui (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Apelianto V. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.